Manau ne vienam teko girdėti, kad pastaruoju metu bitės masiškai nyksta. Globali katastrofa, kurios mąstą dar anais laikais pabrėžė Einšteinas, išreiškęs mintį, jog be bičių žmonės išgyventų tik ketverius metus. Iš dalies šitą teoriją savo puikiu dokumentiniu darbu, kurį kaip geriausią užsienio šalių filmą Šveicarija bando prastumti ateinantiems Oskarams, imasi pagrįsti šveicaras Markus Imhoof. Nors tai tik dalelė pasakojamos istorijos, iš tiesų „More than Honey” („Daugiau nei medus”) yra nuostabus pažintinis filmas, skirtas įvairiausio amžiaus žiūrovui. Rodė jį ir „Kino pavasaryje”, deja, pamatyti dideliame ekrane nepavyko.

Imhoofas pasakojimą pradeda nuo mažo atokaus Alpių kaimelio, kuriame senas bičių augintojas pasakoja savo ir bičių istoriją. Po truputį, kartu su bičių motinėlėmis, keliaujančiomis laiškais į kitą pasaulio kraštą, bičių pasaulio geografija plečiama ir prieš žiūrovo akis atsiveria medaus rinkėjų pasaulis – platus kaip Žemė ir koncentruotas kaip vienas spiečius. Šitame pasaulyje egzistuoja savi papročiai, dauginimosi būdai, vyksta prisitaikymas prie industrinės aplinkos, kova su plika akimi nematomais priešais ir tai, kurie gviešiasi užvaldyti visą gamtą.

Juostos žinutė lyg ir aiški (žmogus visą gamtą nori perimti savon kapitalistinėn kontrolėn, bet ne į gerą tai, oi ne į gerą, gi net kinai negeba savo kruopščiais pirštukais apdulkinti žydinčių sodų taip produktyviai kaip tai darė bitutės), bet kūrėjai kiek keistokai sudėliojo akcentus, ne visiškai tinkamai sudėliojo siužeto eigą, kas visumoje kiek nubraukia filmo edukacinę vertę.

Tačiau tai tik detalės, kurios nublanksta prieš „More than Honey” vizualią jėgą. Operatoriaus darbas – geriau nėra kur. Kamera landžioja po avilį ir skrieja kartu su vabzdžiu lyg būtų viena iš šeimos darbininkių. Tokių makro vaizdų su gyvomis bitėmis tikrai dar neteko regėti. Fantastiškas reginys visiems kinomanams.

httpv://www.youtube.com/watch?v=2NT05qEJxUk