[namų kino teatras:] HER (rež. Spike Jonze, 2013)

Sometimes I think I’ve felt everything I’m gonna feel.

Ne filmo laimėtas „Auksinis gaublys“ ar šūsnis „Oskarų“ bei kitų nominacijų paskatino dviems valandoms prisilipdyti prie ekrano, o pakumpusi niekad nenuviliančio aktoriaus Joaquino Phoenixo figūra. Atrodo, jam sekasi įkūnyti bet kokį personažą – nuo dainininko Johnny Casho („Walk the line“) iki kreivoko karo veterano („The Master“). Naujausiame režisieriaus Spike Jonze filme „Her“ Joaquino Phoenixo kūnas ir Scarlett Johansson balsas sukuria pagrindinę personažų porą: užsisklendėlį laiškų kūrėją Theodore Twombly ir dirbtinio intelekto operacinę sistemą, pasivadinusią Samantha.

„Her“ nukelia į netolimą ateitį Los Andžele, kur technologijos tapo neatsiejama žmonių gyvenimo dalimi: visur integruotos operacinės sistemos padeda išrinkti sukneles dukterėčioms ar atrašinėti į elektroninius laiškus bei patenkinti kitokius kasdieninius poreikius. Tokio didmiesčio fone natūraliai iškyla vienišiaus Theodore Twombly figūra: skaudžiai skyrybas išgyvenantis vyras bendrauja tik su vienu kolega ir su kaimynų pora – šviesiaplauke garbane Amy (Amy Adams) ir jos vyru Charles’u (Matt Letscher). Atsitiktinai Theodore gyvenime atsiranda Samantha – dirbtinio intelekto operacinė sistema, kuri išmoko vyrą nebegniaužti jausmų (o juk jis turi puikų emocinį intelektą, nes darbe jį už puikius laiškus nuolat giria kolega), pajusti pasaulį iš naujo.

Tad visas juostos veiksmas sukasi pamautas ant paradoksalaus ryšio: kompiuteris (Samantha nėra užprogramuota mylėti, bet visgi įsimyli Twombly) moko žmogų jausti. Ir tik vienintelei Theodoro buvusiai žmonai šis santykis atrodo, švelniai tariant, keistas: „He couldn’t deal with me, tried to put me on Prozac and now he’s in love with his laptop“. O Theodorui operacinė sistema padeda sugrįžti į gyvenimą: keliauti, mėgautis saule paplūdimyje, mylėti(s). Tačiau jei Samantha Twombly pasako kaip jam džiaugtis, visgi motyvacija gyventi išgirstama ne iš bekūnio kompiuterio, bet iš mirtingos sielos – Twombly bičiulė Amy sako: We`re only here briefly. And while I am here, I want to allow myself joy.

O pamilti pasaulį ir džiaugtis Theodore neturėtų būti labai sunku: juk filme tiek daug šviesos, minkštų spalvų, švelnios muzikos. Spike Jonze kuriamas technologijų prisodrintas didmiestis nepasidengia pilkuma, o greičiau sušvyti maloniomis spalvomis. Ypač šviesus ir jaukus Theodoro butas: jo erdvumas ir šviesa šiek tiek kontrastuoja su melancholiška savininko figūra. Twombly liūdnumą maskuoja tik romantiški ūsai, iš po storastiklių akinių pilkuojančios akys ir šiltų spalvų drabužiai.

Juosta kutena kone visus žiūrovo pojūčius: pradedant spalvų harmonija, baigiant neįkyriu, subtiliu garso takeliu ir seksualiai pakimusiu Scarlett balsu. Filme yra ir keletas malonių juokų, komiškų scenų. Tikriausiai dėl malonios estetikos pagrindinio personažo vienišumas tampa nebe toks skaudus. O ir filmo pabaiga nuteikia optimistiškai – reikia tikėtis, kad Twombly išmoko visas pamokas.

Režisierių Jonze (pamėgtas po „Adaptation“ ir „Being John Malkovich“) juostoje domina visgi ne technologijos (net jei operacinės sistemos gali būti sėkmingi gyvų žmonių pakaitalai) ar kaip jos veikia mus, o žmonių intymūs ryšiai. Kad ir kaip bebūtų, visi filmai juk yra apie meilę (net jei apsimeta kitokiais). Filmo žinutė yra paprasta, netgi tiesmuka ir jau daug kartų girdėta: mes nė vienas nemokame gyventi be kito. Ir Theodore Twombly personažas mums tai dar kartą primena.

httpv://www.youtube.com/watch?v=hTzCSDOM0JQ

9 komentarai apie “[namų kino teatras:] HER (rež. Spike Jonze, 2013)

  1. visiskas awesome filmas. ne tik del Fenikso, bet ir del Dzonso. Kol kas man pats labiausias Dzonso kurinys. Tokius turetu kino teatruose rodyti, o ne slamsta, kuris bukina ir nervina

  2. Pažiūrėjau ir aš šnd šitą grožį didžiajame Vingio ekrane. Dar sykį perskaičiau tavo apžvalgą ir norėčiau daugiau nuopelnų priskirti filmo garso takeliui, kurį kūrė Arcade Fire :) Nes mano nuomone, jis buvo nerealus! Subtilus, o kartu modernus, „technologiškas“ ir tuo dar labiau sustiprinantis filmo temą. Pagrindinius filmo epizodus (pvz. kur Teodoras laksto po miesta laimingas su savo „mergina“ jai viską rodydamas https://www.youtube.com/watch?v=-vE04u94h0Y , arba kur jinai groja pianinu jam sakydama, kad ši muzika bus jų „nuotrauka“ https://www.youtube.com/watch?v=tgYMcbZJZUU ) man atrodo, kad kulminaciniais, gražiausiais padaro būtent muzika, nu dar operatoriaus darbo nenuvertinčiau labai :))

    O šiaip filmas man patiko. Kiek neįtikėtinas dėl „operacinių sistemų“ intelektinių ir emocinių galimybių, bet scenarijaus idėja, šilta Los Andželo šviesaaaaaa, muzika, vaidyba, sodrus Scarrrrrrrlet balsas – aukštumoje! :)

    1. Taip, Jurga, dėl takelio sutinku (nors, prisipažinsiu, „Arcade Fire“ nesu labai didelė fanė, bet jie ir čia, ir pvz. „The secret life of Walter Mitty“, suderėjo puikiai), ir man dar spalvos fainos filme. Ir nors esu ne iš vieno iš draugų girdėjus,kad jiems filmas pasirodė liūdnokas (dėl to, kad filme lyg ir rodoma, kad žmonės nebemoka tarpusavy bendrauti), bet aš kažkaip gan smagiai jį sužiūrėjau ir man nei liūdna, nei baugu pasidarė. Taip kad iš to, ką iki šiol mačiau KP, šitas ir „Dallas Buyers club“ man kolkas favoritai.

  3. Nu taip, jis tipo turėtų būti liūdnas, nes tikiu, kad visa šita idėja yra pranašiška netolimai ateičiai..:) Šalia manes ir pora mergaičių ašarojo pabaigoje. Joms matyt buvo gaila to vaikino, kad jis negalės visą gyvenimą nugyvent su operacine sistema lovoje :)) O man buvo džiugu, kad jis bent šios sistemos dėka sužinojo ką reiškia iš tikro mylėti, džiaugtis gyvenimu. Kaip ten sakė tame filme „o kas sakė/nusprendė, kad tokie santykiai negali egzistuoti, jaudinti ir pan.?“ net jei tik laikinai, net jei tik kaip „mokomoji“ bendraut priemonė.. ;)

  4. o galima ir as pasisakysiu..? man filmas buvo nuobodus. taip taip. po 15 minuciu as jau zinojau viska kas bus ateityje ir ziurejau tik del futuristiniu vaizdu. ziuredamas dar masciau gal ir man usus uzsiauginti, o gal barzda? o ir siaip musu kompe visai paseno, bet as jos jau du metus neiskeiciu i nauja. gal tai irgi meile?? ai dar laukiau scarlett pasirodymo, bet deja…tai didziausias nusivylimas.

  5. Ramai, aš ir po penkiolikos minučių žinojau kuo visa tai baigsis, bet man tai labai nesumažino žiūrėjimo malonumo :) Filmas gražus vaizdais, spalvom, šviesa, muzika, Scarlett balsu, tad kažkaip tas siužetas man ir nebuvo pirmoje vietoje (nors būtent už jo originalumą gavo Oskarą). Bet tikiu, kad žiūrint namie, mažesniame ekrane, tie visi kiti niuansai galėjo ir taip ryškiai neatsiskleist ;)
    O mes šnd ofise su kolege bandydamos iphonuose susikalbet su savo Siri programomis, nusprendem, kad iki „Samantos“ jai dar labai toli :) beveik kiekviena klausima turi kartot po penkis kartus, o ji aisku jo ir vel nesupranta, ir vėl, ir vėl.. Nors į klausimą „what is love?“ davė laba pagrįstą atsakymą :)) Ir net iš pirmo karto! :)))

    O dėl Scarlett.. ieškok jos filme „Under skin“, nemanau, kad nusivilsi. Vyrai tau pasakys kuo ji ten tokia ypatinga :))) Jį beje atšaukė iš Kino pavasario.. :(

    1. Aš dar gi Ramūnui galėčiau atsakyti, kad jau dabar žinau, kaip baigsis jo gyvenimas su visomis iš to išplaukiančiomis išvadomis. Beje, matyt, nesu išprusęs kino srityje tiek, kiek kiti čia pasisakantys, tai nereikia stebėtis ir tuo, jog iki pat pabaigos ir nežinojau, kaip tiksliai baigsis filmas. Ne tai, kad pabaiga šokiravo, bet ką ten realiai galima atspėti? O jeigu filmas pasibaigtų herojaus „prabudimu“ ir tikrų vertybių atradimu? Sakytumėt tą patį, nes problematikoje užkoduota daugybė atsakymo variantų – irgi atrodytų, kad atspėjot. Beje, scenarijaus originalumas, tai ne tik (jeigu išvis tai turi ką bendro) „apie ką?“, bet kur kas svarbiau – „kaip?“. Dialogai, vystymas – tai pagrindiniai dalykai.

  6. Scarlet balsas man visą filmą kliuvo. Koks tai nesusipratimas, o šiaip filmas geras. Patiko labiau vizualine puse, nei siužetine, nes vis prieš akis stovėjo „Simone“ su Al Pacino.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.