Once you decide on your occupation your must immerse yourself in your work. You have to fall in love with your work. Never complain about your job. You must dedicate your life to mastering your skill. That’s the secret of success and is the key of being regarded honorably.
Štai kokią rytietiškos sėkmės filosofiją rimtu ir susikaupusiu veidu dėsto geriausias pasaulio suši meistras aštuoniasdešimt penkerių Jiro Ono – jauno, vos 28 metų, amerikiečių režisieriaus Davido Gelbo pirmojo dokumentinio bandymo objektas. Pasisekusio bandymo. Kaip interviu prisipažįsta režisierius, iš pradžių norėjęs kurti filmą apie kelis suši meistrus, tačiau Tokijuje paragavęs Jiro gaminamo suši, persigalvojo.
Grakštus, glostantis akį ir dirginantis skrandį pasakojimas sukasi apie Jiro gyvenimo aistrą – suši ir detalų jo gamybos procesą. Aštuoniasdešimt dvi filmo minutes beveik visą laiką valdys ir struktūruos suši: bus kalbinami tiek Jiro buvę, tiek esami mokiniai, abu Jiro sūnūs, tėvo privilioti į verslą, supažindinama su kruopščiu produktų atrankos sušiui etapu ir jame dalyvaujančiais tiekėjais, maisto kritikas dalinsis geriausio suši ragavimo patirtimis, o vargšas žiūrovas bejėgiškai užsimanys tų mažų, begėdiškai kameros glostomų kąsnelių. Įspūdį sutvirtins ir pakilus, neįkyrus ir melodingas Phillipo Glasso garso takelis.
Filmą „Jiro sapnai apie suši” (Jiro dreams of sushi) neabejotinai užvaldo suši, tačiau režisierius užkabina ir akimirkai ar dviems praskleidžia paties Jiro gyvenimą: meistras prisipažįsta, kad tėvas buvo prastas ir mažai laiko leisdavo namuose, visas jėgas skirdamas darbui, tačiau sūnums norėjęs pakloti pamatus sėkmei. Griežtas sau, reiklus ir atidus Jiro visą dėmesį skiria klientui: tiekdamas suši jis netgi pastebi, kuria ranka valgo jo restorano lankytojai. Kasdieninė disciplina, užsispyrimas ir atkaklumas – šie principai Jiro padėjo pasiekti maisto gamybos aukštumas. Ir, be abejo, meilė pasirinktam darbui. O stebėti žmones dirbančius su aistra ir nuoširdumu visada maloni ir įkvepianti patirtis.
Tad trumpame dokumentinių kadrų šokyje rytietiškos sėkmės formulė jungsis su suši gamybos refleksija ir neabejotinai sukels vizualųjį pasitenkinimą netgi visiškai nesidomintiems virtuvės reikalais.
httpv://www.youtube.com/watch?v=hbV6knbeUFE
Tikrai skanus reikalas. Gal kiek daugoka apie tą patį, tačiau japoniškas perfekcionizmas darboholizmo (kai kas, manau, tai gal ir kitaip pavadintų:) ) srityje atskleistas tinkamai.