No guns, no sex, no telephones.

Filmas nebūtinai pasakoja istoriją: kartais tai tiesiog vaizdų tėkmė, protagonisto gyvenimo ištrauka, siužeto – minimalūs štrichai. Nepriklausomo kino kūrėjo Jimo Jarmuscho filmai man visų pirma yra būsena, tapsmas, ar tiesiog žaidimas. Kad ir žanru. Kai negalvoju apie „Coffee and Cigarettes“, man Jarmuscho pagrindinis herojus yra keliautojas: „Broken flowers“ jis Bill Murray pavidalu klajoja po būvusių mylimųjų širdis, „Dead Man“ – kelionėje tampa tikruoju savimi, „Permanent Vacation“ – tiesiog slenkantis pasroviui bastūnas Allie, „Kontroliuojamos ribos” (orig. „The limits of control“) – nuosekliai keliaujantis tikslo link nepažįstamasis.

„Kontroliuojamos ribos“ protagonistas Vienišius (atsakingas ir išpildytas Isaach De Bankolé vaidmuo) – iki pat galo žiūrovui lieka beveik nepažintas personažas. Matomi jo rutininiai veiksmai, griežtos nuostatos dirbant (kaip išsiaiškina Paz de la Huerta įkūnyta nuogalė – no guns, no sex, no telephones), nepajudinama veido išraiška ir atkaklus, be klaidų, judėjimas tikslo link. Užduotis, kurią turi įvykdyti Vienišius, ir kelionė – aiškiai apibrėžta, struktūruota – yra filmo varomoji jėga. Bet ar galutinis tikslas? Protagonistas koordinates gauna pagal formulę: kava, naujas pašnekovas, ta pati klausimo formuluotė, degtukų dėžutės.

Filme tiršta ne tik panoraminių vaizdų, bet įvairiomis formomis prismaigstytų nuorodų į kiną: jau minėta nuogalė elgiasi kaip Camille iš Jean-Luc Godardo filmo „Contempt“, paminimas Alfredas Hitchcockas ir jo filmas „Suspicion“, apibūdinama scena iš A. Tarkovskio „Stalkerio“ ir t.t.

Viskas filme ir paslaptinga, ir kartu nesunkiai išnarpliojama: pagauni Jarmuscho žaidimo taisykles, įsikerti veiksmų logiką ir galvoji: galutinis kelionės taškas tikriausiai parodys, kas gi yra kontrolės ribos, apie kurias užsimena pavadinimas. O tada – nuošalus, akylai saugomas namas, Vienišius viduje ir taikinys. Pokalbis: „How did you get here? /I used my imagination.“ Tai kur yra tos kontrolės ribos? Spėčiau, kad ten, kur prasideda vaizduotė.

Taigi kai žiūriu Jim Jarmusch, tai tik su kava ir cigaretėmis, aplink viskas keisčiau nei rojuje – be ribų, be kontrolės, nuolatinės atostogos tiesiog.

httpv://www.youtube.com/watch?v=XPFRaCnkVzE