“Marina Abramovic: The Artist Is Present” – dokumentinis filmas pavadintas tuo pačiu pavadinimu kaip ir Niujorke, modernaus meno centre „MoMA“, 2010 metais įvykusi performansų menininkės, Marinos Abramovič, kūrybos retrospektyva. Ši paroda buvo vienas svarbesnių kultūrinių įvykių, kurie ištrina sienas tarp meno ir populiariosios kultūros. Nuo kovo pradžios iki gegužės pabaigos, šimtai tūkstančių meno gerbėjų iš viso pasaulio grūmėsi, laukė eilėse, nakvojo palapinėse prie „MoMA“, kad gautų šansą pamatyti serbų kilmės menininkę Marina Abramovič akis į akį. Tris mėnesius, kiekvieną dieną iš eilės po septynias valandas, be maisto ir vandens ji sėdėdavo ant medinės kėdės ir įdėmiai, be žado, tiesiai žvelgė į akis atsisėdusiems priešais lankytojams. Padovanoti žmogui savo paties atspindį menininko akyse – toks buvo “The Artist Is Present” performanso tikslas ir misija. Ir, be abejonės, – dar vienas, savęs, savo 64 metų moters kūno išbandymas.

Apie tai pasakoja filmas „Marina Abramović: dalyvauja menininkė”, kuris prasideda nuo Marinos monologo vonioje apie tai, jog daugelį metų ją visi laikė išprotėjusia ligone, o štai pagaliau atėjo laikas, kai sulauki pripažinimo. Viso filmo metu Marina ne kartą užsimena apie tai, kad ji visą gyvenimą turėjo įrodinėti, kad tai, ką ji daro, yra menas. Performanso pradininkei (dar vadinamai „performanso močiutei“) pasiūlymas surengti retrospektyvą viename iš didžiausių pasaulio meno centrų – ne tik didelis jos kūrybos pripažinimas, bet kartu ir proga prisiminti visą kūrybinį kelią, jos kontraversiškų performansų idėjas ir filosofiją.

Charizmatiška, elegantiška ir graži, net būdama 64-erių, Marina Abramovič, dviejų nacionalinių didvyrių mama, pradėjo savo menininkės karjerą 1970 metais Belgrade. Pirminis ir kone esminis visos Abramovič kūrybos klausimas – kiek gali ištverti kūnas? Fizinis skausmas ir kantrybės išbandymai – nuolatiniai jos kūrybos palydovai. Savo perfomansuose ji visais įmanomais būdais alindavo kūną – trankė galvą į sieną, ant pilvo peiliu raižė pentagramą, degino žaizdas, šaldė kūną iki kritinės būsenos, rovė plaukus ir pan. Režisierius Matthew Akers filmą kuria naudodamas dokumentinius kadrus iš senų Marinos performansų, asmeninio gyvenimo kadrų, maišo juos su pasiruošimo laikotarpiu parodai Niujorke ir, žinoma, akimirkomis iš performanso „The artist is present“ meno centre „MoMA“.

Filme nemažai dėmesio skiriama vienam svarbiausių įvykių Marinos Abramovič gyvenime – 1976-ųjų susitikimui su gimininga siela  Amsterdame, vokiečių menininku Ulay. Vos susitikę jie iš karto pradėjo gyventi ir kurti kartu. Penkerius metus pora pragyveno Citroen furgone, kuris jiems simbolizavo laisvę, mobilumą, autonomiją nuo mokesčių. Po kelerių metų bendro darbo menininkai nusprendė sukurti performansą, kurio metu jie abu pereitų Didžiąją kinų sieną – vienas iš vienos pusės, kitas – iš kitos, ir susitikę per vidurį, susituoktų. Tačiau derybos su tuometine Kinijos vadovybe ir finansavimo paieška užtruko aštuonerius metus, ir kai menininkai galų gale galėjo įgyvendinti savo užmanymą, jų, kaip poros, santykiai jau buvo pašliję. Taip šis performansas tapo paskutiniuoju bendru kūriniu – jį įgyvendinę menininkai išsiskyrė. Devyniasdešimt dienų trukusi kelionė, kurios metu kiekvienas iš menininkų pėsčiomis nuėjo po 2 500 km, buvo filmuojama. Vėliau, remiantis šia medžiaga, buvo sukurtas dokumentinis filmas „Didžioji kinų siena. Ribą priėję meilužiai“ (angl. „The Great Wall of China. Lovers on the Brink“).

Marina su Ulay gyvena savo gyvenimus atskirai, kuria santykius su naujais žmonėmis. Jiems prireikia net 20 metų, kad jie vėl susitiktų. Seniai nemačiau nieko labiau jaudinančio nei ši, dviejų žmonių, vis dar mylinčių vienas kitą, susitaikymo ir atleidimo vienas kitam, scena:

httpv://www.youtube.com/watch?v=OS0Tg0IjCp4

Filmas “The Artist Is Present” – stebinantis, gluminantis, jaudinantis, o kartu leidžiantis iš labai arti pajausti, pažinti, suprasti Mariną Abramovič kaip moterį ir kaip menininkę. Puikus režisieriaus Matthew Akers režisūrinis debiutas, kuris kartu buvo to pačio filmo operatorius bei prodiuseris. Šio elegantiško ir įtraukiančio filmo premjera įvyko Sandenso kino festivalyje (JAV).

Pabaigai prisiminiau vieną jos perspėjimų apie save pačią, kuris, manau, gana taiklus: „Iš pradžių jūs manęs nesuprasite, gal net nekęsite, norėsite nužudyti mane, bet paskui – įsimylėsite visam gyvenimui“. Aš įsimylėjau – to linkiu ir jums.

LABAI rekomenduotinas filmas!

­