This date is not going well. I want to die all over again.

Rašau apie šitai didžiąja dalimi dėl to, kad pagrindinis zombis filme mėgsta muziką ir karts nuo karto suka ant patefono senas plokšteles. Taip, „Šilti kūnai” yra romantiška zombių komedija, gal kiek ir per daug pastebimai orientuota į paauglišką auditoriją, tačiau turinti nemažai smagių momentų.

Pasakojimo perspektyva vedama jauno, dvidešimt kelerių metų zombio akimis. Jis krypuoja po apokaliptišką pasaulį ir gyvena įprastą zombišką gyvenimą, kol kartą nesusiduria su grupele gyvųjų, iš kurių vieną merginą, kritusią iš pirmo žvilgsnio į neplakančią širdį, paima įkaite ir ima verstis per galvą stengdamasis jai įtikti.

Juosta žavi ne tik probrėkšmiais šmėkščiojančiu Johnu Malkovichiu, parodiškomis zombių-gyvųjų santykių situacijomis, bet ir kūrėjų pasirinkta atmosfera, alsuojančia absurdišku romantizmu. Zombių imbeciliški veidai, haripoteriški skeletai ir nebandymas dirbtinai kelti kvailo juoko, daro „Šiltus kūnus” puikiu laisvalaikio filmu.

Ilgainiui siužetas išsikvėpia, tampa nuspėjamas, pabaiga visai banali, tačiau kadrų grožis, puikus garso takelis ir zombiška romantika iki pat pabaigos išlaiko viduje lengvą, šiltą jausmą.

Vieno asmeninių zombiškojo komizmo favoritų, filmo „Shaun of the Dead”, „Šilti kūnai” tikrai nepralenkia, tačiau kaip vienkartinis žiūralas tikrai sueina lengvai.

httpv://www.youtube.com/watch?v=07s-cNFffDM