Vokiška juosta apie tris neįprastus jaunuolius, nusprendusius pabėgti iš psichiatrinės klinikos su pavogtu daktarės automobiliu. Trijulė leidžiasi prie jūros, o jai iš paskos daktarė ir vieno bėglio tėvas, įtakingas politikas. Tragikomiška kelio drama, sukalta ant jau nebeoriginalaus siužetinio pagrindo, naudoto jau ir „Beldžiant į dangaus vartus”, „The Sunchaser” bei užpernai pasirodžiusioje visai neprastame laisvalaikiniame belgų filme ‘Hasta la Vista”, – ligoti žmonės siekia įgyvendinti savo svajonę, nusispjovę į pasirinktų priemonių kainą, visas taisykles, įstatymus ir normas. Jie vis tiek nebeturi ko prarasti, nes, atrodo, blogiau jau būti negali.

„Vincentas nori prie jūros” į kelionę „pasiunčia” Vincentą, Tureto sindromu (tokia sutrikusio elgesio forma, kuri nevaldomai išsilieja kūno tiku ir keiksmažodžių srautu), bulimija sergančią merginą ir neurotišką superpedantą. Spalvota ir skirtinga kompanija linksmina ir graudina žiūrovą, tačiau tai ne stipriausia filmo pusė. Ne ką mažiau žavi fone skambantis Bachas, vaizdinga kalnų panorama, nuostabi režisūra ir akių neleidžiantis atplėšti operatoriaus darbas (sceną su trijulės sėdėjimu ant kryžiaus galima kartoti ir kartoti). Nepriekaištingas filmo ritmas, nenuobodus humoras, nestringantis siužetas neleidžia nuobodžiauti, scenos plaukia lengvai, dinamiškai, o vaizdų ir istorijos šilta atmosfera dar išlieka ir praslinkus titrams.

Kokybiškas, žiūroviškas filmas.

httpv://www.youtube.com/watch?v=E0apMxjsO_E