Vienu sakiniu: Nesunkiai lengvas trileris su mažyčiais lietuvybės prieskoniais.
Apie: Amerikiečių pora, keliaudama traukiniu iš Kinijos į Rusiją, tradiciškai, sulaukia [ne]tikėtų nemalonumų ypač, kai susitinka su kita beveik amerikiečių pora.
Intriga: Larisa Kalpokaitė savo knygoje sakė, kad tai geras filmas.
Kodėl žiūrėti? Esame per mažyčiai, kad pastebėtų pasaulis, bet per dideli, kad nepastebėtume mes patys. Filmas kurtas bendradarbiaujant su Lietuvos kino studija, tad epizodiniai lietuvių pasirodymai kine visada džiugiau paveikia. Iš esmės filmas tokiam vakarui, kai nesinori saldžiausio popso, bet ir ant „valios ugdymo“ tipo filmų taip pat nuotaika neneša. Viskas čia yra gerai : neblogi aktoriai, europiniai kameros rakusai, leidžiantys ilgiau išlaikyti įtampą, mįslė „kas yra kas?“ iki pat filmo galo užkausto prie vaizduoklio.
Režisieriaus (Brad Anderson „The Machinist“) nepagailėta ironijos abiem šalims : tiek amerikiečių poros Jessie (Emily Mortimer, turėtų būt pažįstama iš “Young Adam”) ir Roy‘aus (Woody Harrelson „No country for old men“, „The people vs. Larry Flynt“,) autoportretui, tiek ir rusiškajam kerojui milicininkui Grinko ( Ben Kingley), kurio „auksinės mintys“ veikiau glumina negu pamoko („With lies, you may go ahead in the world, but you may never go back.”)…
Kodėl nežiūrėti? Dėl tų priežasčių, kodėl žiūrėti, plius jei yra [ne]pagrįsta neapykanta trileriams arba jei dar nėra žiemos.
Reziumė: būna tiek pat geriau, kiek ir blogiau.
httpvh://www.youtube.com/watch?v=_5MUTPx_SIY
Reikia žiūrėt Duburį. Ten lietuvių daugiau, nors pagrindiniais smuikis groja ir ne jie…
O kodėl Duburį? Todėl, kad lietuvių ar, kad geresnis?
Kad geresnis, tai faktas.
Bet vis tiek niekas nežiūrės, tai manykim, kad dėl lietuvybės buvo šis pasakymas…