Namų k/t: „City Island“ [Rež. Raymond De Felitta]

Vienu sakiniu: Keistų šeimų dar keistesni sąntykiai pagal geriausias žanro tradicijas.

Apie: Kai kalėjimo prižiūrėtojas Vince Rizzo (Andy Garcia) iš darbo į savo namus globai parsiveža nesantuokinį sūnų, kuris apie Vince žino tik tiek, jog jis pažinojo jo motiną, melagysčių maišas tik pradeda irti. Čia ir pavydi žmona, kuri niekada netikėjo, kad jos vyras vakarais lošia pokerį ir pats Vince, kuris nė nenutuokia, kad pokeriu dangstydamas aktorystės studijas kelia kur kas rimtesnių įtarimų; sūnus, kuris savo taiklias ir nevaržomai skleidžiamas įžvalgas seksualumo srityje nesibodi pateisinti galvos augliu; galiausiai dukra, kuri nors tėvam teigia ir kitaip, studijuoja nebent ta prasme, kad striptizo šokimas irgi yra didis mokslas. Vieną dieną tai sprogs, klausimas tik kaip ir kada?

Kodėl žiūrėti: Greta „Ink“ [Rež. Jamin Winans] apie kurį buvau užsiminęs geriausių 2009 metų filmų temoje, „City Island“ pretenduoja atsistoti greta labiausiai neįvertintų praeitų metų darbų. Puiki istorija, puikus scenarijus, vaidyba ir labai skoningas humoras. Nors iš pradžių gali atrodyti, kad tai tiesiog eilinis nuotaikingas filmas, kuriame greta poros lengvų šypsenų teišspausi gerą nuotaiką, ilgainiui istorijos lobynui atsiveriant, pasakojimas ir aštrėja, ir juokingėja, kol galiausiai virsta kapitaline drama su ašaras spaudžiančiu finalu.

Įvardindamas „City Island“ tarp labiausiai neįvertintų darbų, nutylėjau vieną titulą – gan žinomo, Tribeca, filmų festivalio žiūrovų prizą. Dar įdomiau, kad net trys iš keturių Raymond De Felitta po 2000 metų režisuotų darbų tai vienur, tai kitur nusipelnė būtent žiūrovų simpatijų. Ką tai reiškia? Na, įsivaizduokit „Adomo obuolius“ (tik nepradėkim „Adomo obuoliai buvo geriau…“). Supranti, kad Kanų auksinės šakelės nepaims, Berlyno lokio irgi, bet užtat koks kaifas žiūrėti! Tas pats ir su „City Island“, kuris sugeba tuo pačiu būti ir be galo ciniškas, ir nuoširdus tuo pačiu metu, lyg atskleisdžia tą dažnai kartojamą tiesą, jog po didžiausiais cinikais ar juokdariais slepiasi pačios jautriausios asmenybės, kurios lygiai taip pat nori mylėti ir būti mylimos.

Reziume: Labai žiūroviškas filmas ir geriausia 2009 metų komedija, kuri kino teatrų repertuaruose galėtų pakeisti gal ir nuotaikingą, bet gerokai besikartojantį ir nuspėjamą Woody. Žemai lenkiu galvą prieš Andy Garcia (castingo scena verta atskiro paminėjimo) ir rekomenduoju visiems, kurie įsivaizduoja, kad „Šventė“ (Festen), Adomo obuoliai ir jau minėtas Woody Allenas gali sugyventi vienoje juostoje.

Trailer’is:
httpvh://www.youtube.com/watch?v=1V8ldV0jSdY

Nori atsisiųsti šį filmą iš interneto? Skaityk čia…

8 komentarai apie “Namų k/t: „City Island“ [Rež. Raymond De Felitta]

  1. Džiugu, kad patiko. Pats buvau primiršęs šį perliuką, tik po g-taško komentaro Facebooke apie 2009 m. komedijas ir perkračius atmintį atsigaivino prisiminimai. Po tokių filmų supranti, kad yra absurdas gaišti laiką visokiems Extract :)

  2. Taip, Extract teko smarkiai nusivilti. Dar būtų nieko, jeigu tai būtų eilinė komedija, bet juk ne – tai komedija iš Mike Judge. Jokio aštrumo.

  3. geras filmas. turetu patikti tiems, kam patiko „Vedes ir turi vaiku“.

  4. ne kazin kas. garcia tikrai sauniai, bet visa bendrai – vidutiniska. patys neitikinamiausi cia – siuzeto posukiai. po pirmojo atejes nujautimas, kad jie tesis ir tesis, pasitvrtina. nu jau baisiai nekazka buvo su ta degtuku dezute sitaip arba kompiuterio ekrane blyksintis ikaltis. ei nu..

  5. gerulis filmas, pabaiga tik tokia be netikėtumų, bet pažvengta bežiūrint tai sveikai.

  6. extract tai laiko gaisimas? o paulius net nusivyle… keista,juk filmas labai panasiai padarytas kaip ir „karalius hilas“. man labai patiko ir sunku isivaizduoti kad mike judge galetu ka nors kitaip sugalvoti.viskas jo stiliuje

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.