Vienu sakiniu: Dokumentinis filmas, kurio herojų pirmą filmo trečdalį gerbi, vėliau juo abejoji, o galiausiai į jį žiūri skeptiškai arba imi nekęsti.

Apie: Tai istorija apie Norma Khouri knygos „Forbidden Love” atsiradimo istoriją ir ją supantį skandalą.

Jordanijos pilietė Norma Khouri išleidžia skandalingą autobiografinę knygą, kurioje pasakoja apie nelaimingą jos geriausios draugės, iš musulmoniškos šeimos kilusios, Dalios meilės istoriją: kaip ji buvo griežtai prižiūrima tėvo ir brolių, kaip įsimylėjo kitatikį, kaip slapčia susitikinėjo ir kaip, galų gale tam išaiškėjus, buvo tėvo nužudyta, pastarajam už nusikaltimą gavus tik trejus matus kalėjimo, nes tai buvo „garbės” nusikaltimas.

Norma Khouri, kaip misionierė, skleidžia šią žinią užsienyje, bet „Sydney Morning Herald” žurnalisto Malcolm Knox dėka ima aiškėti, jog visa, ką pasakoja Norma Khouri yra melas – nuo A ik Z ir dar šiek tiek кирилицос. Režisierė Anna Broinowski leidžia visoms suinteresuotoms šalims pateikti savo nuomonę ir net nuskrenda su Norma Khouri į Jordaniją, bet aiškėja ne tik, kad knygos autorė gerai meluoja, bet ir tai, jog ant jos uodegos dėl kitų dalykų jau seniai sėdi FBI. Kas ji, ta Norma Khouri: aplinkybių auka, nusikaltelė ar gera aktorė?

Kodėl žiūrėti: Prisiminus neseniai G. komentaruose vykusią diskusiją apie moteris režisieres, reikia akcentuoti, jog „Forbidden Lie$” autorė – moteris. Moteris yra ir geriausio praeitų metų dokumentinio filmo „Rene” režisierė – Helena Trestikova. Pastarasis man įspūdi paliko tik grandiozinio sumanymo prasme, bet užstrigo jau ties trisdešimtąja minute, kai buvo aišku, jog pagrindinis herojus koks buvo 16 metų, toks jis bus ir jį filmuojant, kai jam 35. Jeigu ten ir būta tam tikros intrigos, įdomumo, tai nebent pačios režisierės santykyje su herojumi.

„Forbidden Lie$” herojė Norma Khouri yra kito kalibro paukštelis. Kas ji yra, kodėl ji yra tokia, kokia yra, man neaišku ir dabar. Pamenat „Kauno kino festivalio” rėmuose prasisukusį „My Kid Could Paint That”? Pateikimas filmų panašus – nuo neįtikėtinai gražios/nuoširdžios istorijos iki kaltinimų, jog visa ši istorija – apgavystė. Skirtumas tik tas (ir jis esminis), jog jeigu „My Kid Could Paint That” ir yra melas, tai jis yra statiškas, tuo tarpu Norma Khouri melas (ar kaip tai bepavadinsit) žydi kiekviename žingsnyje. Jos negalima pagauti, ji nesako: „Oi, prigavot mane, čia aš biški susimoviau”. Bet ji ir nesako: „Galvokit, ką norit, aš savo versiją pasakiau, o jūs tikėkit kuo norit”. Pasisamdžius asmens sargybinį ji skrenda į Jordaniją, kur bandys rast įrodymus, jog sako tiesą ir sėda galinėtis su melo detektorium, jog įrodytų, kad nemeluoja. Tačiau melo vis daugėja ir, kai Norma Khouri galutinai įstumiama į kampą, metamas dar vienas koziris po kurio psichologai randa jos elgesio (melų) pateisinimą, o seni priešai ir toliau su išankstine nuomone kraipo galvas: „Tai dar vienas melas”. Prie kurių būsit jūs?

Anna Broinowski dokumentika turi „šou” elementų, ji nėra skurdi, lėta, nuobodi. Daugybė filmavimo lokacijų, skirtingos filmavimo technikos, intarpai, kalbančios galvos maišomos su realiai buitine kamera filmuotais vaizdais – visa sudaro įspūdį, jog žiūri (dokumentinį) trilerį, o ne tiesiog žingsnis po žingsnio papasakotą istoriją. Filmas šiek tiek praranda tempą ir ritmą paskutiniajame trečdalyje, bet lygiai taip pat jį praranda ir Norma Khouri, tad net ir šis mažas filmo minusas yra greičiau ne minusas, bet adekvatus situacijos pateikimas.

Reziume: Įtraukianti dokumentika su įdomiu herojumi ir skoningu jo istorijos pasakojimu.

Trailer’is:
httpvh://www.youtube.com/watch?v=h8o_TY1e0ok

Nori atsisiųsti šį filmą iš interneto? Skaityk čia…