Namų k/t : OKURIBITO / Išlydėtojai (Išėjusieji) [2008; rež. Yôjirô Takita]

Paprastai apie kiną stengiuosi neišsižioti, nes jau ne vienas mane yra apšaukęs šios svarbiausios meno srities anafalbetu. Leisiu padaryt tai dar kartą ir vadovaudamasis jau pradėta namų kino filmų pristatymo struktūra parekomenduosiu japoniškąjį „Okuribito”.

Vienu sakiniu: Mirtis visad tūno šalia – nebijokit jos.

Apie: Kai išformuojamas orkestras, violončelistas Daigo su žmona išvyksta į provinciją, į gimtinę, kur praleido vaikystę, į namus, kuriuos dar vaikystėje paliko tėvas, susiradęs kitą moterį, į namus, kur kažkada gyveno ir vienatvėje mirė Daigo mama. Daigo per klaidą įsidarbina laidojimo agentūroje: jo darbas nuprausti mirusiųjų kūnus ir atlikti atsisveikinimo ceremonijas.

Kodėl žiūrėti? Pavadinimas „Okuribito“ angliškai verčiamas „Departures“, lietuviškai mačiau „Iškeliavimas“, nors pagal filmo prasmę tiksliausia būtų „Išlydėtojai“. Filmas kalba ne tik apie tuos, kurie palieka šį gyvenimą, o daugiau apie svarbą tų, kurie mums padeda išlydėti mirusiuosius. Žiūrėdamas prisiminiau „Good Will Hunting“, iš kur iki šiol nešiojuosi frazę „visi darbai yra garbingi“. „Okuribito“ tai tik patvirtina ir prideda, kad kai kurie darbai/profesijos yra net garbingesni už kitus.

Kiek keistos europiečio akiai gali pasirodyti japoniškos išlydėjimo ceremonijos, bet jas pamatyti būtina. Aš nesakau, kad mūsuose su lavonais elgiasi kaip su pervažiuotu šešku, bet „Okuribito“ perteikta pagarba, tyrumas mirusiajam stebina ir verčia linksėti galvą: „taip, teisingai, toks turi būti išlydėjimo procesas, toks tyras, toks švarus, toks pagarbus“. Žiūrovas kartu su Daigo pratinamas prie visokio mirties veido, nuo keliančio vėmulį iki susitaikymo su neišvengiamumu, kuriame į filmo pabaigą jau gali susitapatinti su veikėju, senuku krematoriumo darbuotoju, kuris išlydėdamas mirusiąją pasako: „Ačiū už viską ir iki pasimatymo“.

Filmas dinamiškas, nepastebi kaip tiksi laikas, su tikslingomis pauzėmis, kurių metu Daigo ima į rankas violončelę ir užliejusi nuostabi muzika leidžia suvirškinti iki tol parodytą dozę „išlydėtuvių ypatumų“.

„Okuribito“ laimėjo šiemet Oskarą kaip geriausias užsienio filmas. Šis akstinas taip pat neblogas visokių awardsų vaikytojams, bet jame galima įžvelgti trūkumą. Uždavus klausimą, kuo filmas pavergė amerikiečius, atsakymas rastųsi, matyt, tame, kad filme karts nuo karto išlenda paralelės su serialu „6 pėdos po žeme“. Netgi įžanginė scena apiplaunant moterį su vyriškais organais atrodo lyg kūrėjų pataikavimas vakariečiams. Nežiūrint to, tai kol kas vienintelis paskutiniu metu matytas filmas, kirtęs per smegenis gerąja prasme.

Reziume nebus. „Okuribito“ nemoralizuoja, nevirkdo, nekerta per jausmų skalę, bet nepastebimai įstumia į smegenis filosofinius gyvenimo, mirties, savo vietos pasaulyje, gyvenimo prasmės ieškojimo klausimus ir pateikia keletą atsakymų, kuriuos kiekvienas suvoks skirtingai, tad reziumė pasidarykit patys, kiekvienas sau.

httpvh://www.youtube.com/watch?v=BBqMNSOqAQc

Nori atsisiųsti šį filmą iš interneto? Skaityk čia…

fb-share-icon

13 komentarų apie “Namų k/t : OKURIBITO / Išlydėtojai (Išėjusieji) [2008; rež. Yôjirô Takita]

  1. Dar ka pridesiu nuo saves prie offcos įžvalgų, kad tai iš tikro iš tų filmų kategorijos, kuriuos drąsiai gali žiūrėti namuose, nelaukiant kol gal kada nors kas nors atsiveš jį į kokį festivalį. Nes nėra kažkokių spec. efektų, stebuklingų koloritų, kraštovaizdžių ar kitų operatoriaus darbo stebuklų, kuriuos būtinai reikia pamatyti TIK dideliame ekrane.
    O šiaip iš tikro filmas labai netgi neblogas ir priesingai negu koks „pasiklyde vertime” japonu ypatumus atskleidžiantis daug naturaliau nei specialiai tam tikslui kuriami filmai. Pvz. smagiai pasijuokem is žmonos klausimo vyrui „Ar tu galėsi šitokį darbą dirbti iki gyvemimo galo?”, kuris toks neiprastas atrodo mums europieciams, keiciantiems darbus vidutiniškai kas keturis metus. Na ir daug kitų kasdienių situacijų, detalių kurios susilieja į vieną harmoningą kontempliaciją trunkančia viso filmo metu. Violončelė – be abejonės šio filmo puošmena.

  2. Neabejoju, kad šio filmo, kaip ir daugelio kitų vertingų filmų, būtų verta laukti pasirodant kokiam mūsuose vykstančiame festivalyje. Bet taip verta elgtis tik žinant, jog filmas atvyks :)
    Beje, ar lietuviškai neturėtų būti „Išvykimai”?

  3. Na, iki šiol spaudoje mačiau naudojamą pavadinimą „Iškeliavimas”. Bet kaip internetas sakė:

    The Japanese title „Okuribito” means „the sending [away/off] people” (as in: people who send) – but this word is not normally used in Japanese.

    Tai leidau sau pavadinimą išsiverst tiksliau pagal filmo prasmę :D

  4. Tas „ne vienas” ne iš šio portalo „chebros” taip? Nes čia tokio, kuris galėtų svaidytis tokiomis etikėtėmis(ne analfabeto, tiesa atvejai varijuoja tarp labai sunkaus, sunkaus ir vidutinio) nėra, tai yra nepastebėjau rašinių apie kiną pirma analizuojančių kurinį, o ne autoriaus santykį su juo(kriterijai visų(piram) iš serijos „užkabino, neužkabino, verčia susimąstyti, „su gilia mintimi toks”, patinka, nepatinka man šitas kūrinys autorius, aktualus man, neaktualus man(ok kartais pasakyta subtiliau) ir pan., o ne šito kūrinio vieta nudienos kino pasaulio ir istorijos kontekste, kas pasakyta, kaip autorius atkleidžia, ką norėjo pasakyti ir pan.”) tai yra čia nėra sinefilų, kuriems kinas įdomus kaip kinas, tik hipsteriai kuriems jis įdomus kaip priemonė pažadinti iš dvasinės snaudos.

  5. Ačiū už labai nuobodžią analizę. Nieko nepadarysi, 10% tų, kurie kažką daro, visose srityse tenka 90% tokių, kurie juos komentuoja. G., deja, ne išimtis.

  6. tik pats autorius ir gali pasakyti ką jis iš tiesų norėjo pasakyti : )) o kad žmonės tai interpretuoja skirtingai juk nieko keisto, netgi įdomu kaip jie supranta ir priima. įdomiau nei chrestomatinę info skaityti.

  7. Jo, Vita, kiba neklausei Nekrošiaus, kada jis sako „ką norėjo pasakyt kūriniu” :)
    Zanuda, žinoma, teisus…

  8. Pff mano žodžiai buvo ne prieš šį portalą, kas jame rašoma, o prieš elitizmą: hipsterių pasiaškinimus kas kietas, kas ne, kas išmano ir kas ne, kai nei vienas nei kitas iš tiesų neišmano, tik vienas viena mėgsta, kitas kita

  9. Jo, Arūnai, neteko girdėti. Garsiai šūkauju, nes neprigirdžiu smarkiai. O ką – nesugeba pasiaiškinti ką pridirbęs? : ) tai tam gi meno kritikai ilgai mokslus kremta kad išlukštentų… visas „paslėptas” prasmes ir mintis.

  10. va jie (kritikai) tai „žino ” kaip yra iš tikrųjų. : )) tai ne kokie hipsteriai su savo subjektyvia nuomone.

  11. Zanuda vėl teisus… filmus, kuriuos vertino kino
    Tikrai, Vita, nemoku geriau paaiškinti pačių kūrėjų ypač dažno nesusigaudymo vertinant jų srities meną, kūrybą, nei tai padarė scenos ir ekrano žmogus A.Mamontovas, įvertinęs ir prikalbėjęs apie 9 filmus, kuriuos privalėjo sustatyti pagal „eilę” KINO PAVASARYJE. Gavosi absurdas…
    Taip būna ir su visais kitais kūrėjais, kaip jie pradeda vertinti „bendrąją prasme”…

  12. tai gal Nekrošius teatro kalba kalba todėl kad jam būtent ta kalba geriausiai sekasi savo pasaulio matymą, svarbius klausimus išreikšti? o Mamontovas matyt nėra kinofilas? man asmeniškai dar nei vienas filmas netapo geresniu ir įdomesniu nuo to kad sužinojau į kokią lentynėlę reikėtų jį dėti. taip, kontekstas padeda platesnį supratimą įgyti. bet nevertinu meno, kurio priėmimui reikalingos specialios instrukcijos ir ilgi pristatymai-paaiškinimai kas norėta pasakyti.

  13. To Zanuda ir Arunui,
    musu portalo prisistatyme yra sakinys puikiai nusakantis g-tasko esme. Mes visi, čia rašantieji NEsame profesionalūs menotyrininkai ar tam tikros meno srities žinovai, o tik eiliniai meno mylėtojai kurie nepatingi savo įspūdžiais, žiniomis, nuomonėmis ar santykiu su tam tikru meno reiškiniu pasidalinti su kitais. Ir be abejones tai kas mums atrodo įdomu ir vertinga yra labai subjektyvu bei asmeniška. Vieniems to užtenka, kad susidaryti tam tikrą nuomonę, o kitiems kam reikia išsamesnių analizių yra profesionalių meno kritikų straipsniai, kurių būtų naivu ieškoti būtent čia. Tai nesuprantu kame problema?
    Gi nemanau, kad kai norit nusipirkti knygą, einat jos ieškoti į spaudos kioską?

Komentuoti: Zanuda Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.