Šią savaitę ir vėl prognozuojami š*$%* orai, tad vakarais nielieka nieko kito, kaip tik žiūrėti ir rekomenduoti vertingą kiną.
Vienu sakiniu: Subtilus ir elegantiškas pasakojimas apie aukštos klasės prostitutės gyvenimą krizės metu (p.s. pagrindinė aktorė – porno žvaigždė).
Apie: „The Girlfriend Experience” tai penkios dienos iš merginos pagal iškvietimą – Čelsi (Chelsea) – gyvenimo, laike kažkur aplink Obamos išrinkimą prezidentu ir visus apėmusią finansinę krizę. Čelsi nėra eilinė prostitutė iš Manheteno – savo klientams ji siūlo ne tik seksą, bet ir malonią draugiją bei pašnekesius, taip vadinamą buvimo su mylimąja jausmą („Girlfriend experience”). Čelsi mano, kad jos gyvenimas jos rankose: ji turi savo verslą, uždirba 2000$ per valandą ir turi atsidavusį vaikiną, kuris toleruoja tokį jos gyvenimo būdą. Tik va, kai esi pažinčių su naujais žmonėmis versle, tu niekada nežinai, ką sutiksi…
Kodėl žiūrėti? Steven Soderbergh vardas gerai žinomas. Tai ir Traffic (2000), ir Ocean’s Eleven (2001), ir Che: (2008), ir Solaris (2002), ir dar koks tuzinas ne mažiau žinomų kino juostų. Ir vis tik „The Girlfriend Experience” yra visiškai kitoks Steven Soderbergh – toks, kuris leidžia pertraukoje tarp didžiųjų darbų eksperimentuot, nebijodamas išgąsdinti gerbėjus dėl nusimušusio stiliaus. Jeigu neklystu, „The Girlfriend Experience” yra vienas pirmųjų jo darbų maždaug šešių filmų serijoje, kuriuose Steven Soderbergh leis sau pažaisti tiek su skaitmenine kamera, tiek su jos diktuojamais privalumais, t.y. mažabiudžetiškumu.
Filme Soderbergh traukia jam pačiam netikėtai atrastą fenomeną, taip vadinamą „Girlfriend experience”, o jį atskleist pasikviečia profesionalią porno aktorę (neįtikėtinas profesijos įvardinimas!) Sasha Grey. Jei po šių žodžių galvoje išnyra tam tikri vaizdai (na gi, visi anksčiau ar vėliau tai matėme…), tai dar nereiškia, kad „The Girlfriend Experience” bus bent mažas to atspindys.
Sashos Grey galima nekęsti, kaip ir daugelio kitų neprofesionalių aktorių (pirmiausiai iš atminties išlenda Manuela Vellés vaidmuo filme „Caótica Ana”), bet bent jau aš sunkiai atgaminu atvejus, kai žinomas režisierius pagrindiniam vaidmeniui pakvietęs neprofesionalą smarkiai apsiriktų. Net atvirkščiai, neprofesionalai įneša kažką, kas ilgainiui ilgam užstringa atmintyje – žmogiškumą, gyvenimišką naivumą. Toks ir Sasha Grey efektas, kuri filme yra kuo tik nori, bet ne porno aktore. Kelios subtilios ir elegantiškos sekso scenos bendrai labai gražiai piešiamame kine tik prisideda prie „Girlfriend experience” – kažko tam tikra prasme kardinaliai priešingo prostitucijai, įvaizdžio. Čia yra atitinkama klasė, vertė, savigarba ir… Įsivaizduojama gyvenimo kontrolė.
Bet iš tiesų… Kas yra pinigai šiuo atveju? Barjeras jausmams? Kuo skiriasi tavo santykis su „tikru” vaikinu nuo to, kuris tau už draugystę moka? Kas svarbiau: pinigai ar draugystė? Kodėl jos klientai nepaleisdami iš lūpų žodžio „k…” ir kalbėdami apie savo finansinį nuosmukį nemato problemos mokėdami už „Girlfriend experience”? Ar draugystėje už pinigus gali būti tikra draugystė? Šaltas Čelsi apskaičiuotumas ir gyvenimo filosofija vieną akimirką ims skęsti šiuose klausimuose, bet atsakymą teks rasti kiekvienam žiūrinčiajam individualiai.
Šis Steven Soderbergh darbas man kiek priminė dokumentinį stilių mėgstantį/įkomponuojantį Michael Winterbottom. Taip yra ir dėl pagrindinės aktorės, ir dėl buitine kamera filmuotų vaizdų ir pagrindiniame veiksme, kuris vyksta šiandieninių aktualijų fone. Tam tikra prasme toks indie movie making kartu su dokumentinio filmo elementais bei meninio filmo estetika, man pasirodė kaip kažkas nepaaiškinamai naujo. Naujo kino kalbos prasme. Nieko kardinaliai griaunančio sienas, bet vaizdas tiesiog užvaldo ir verčia kas kiek laiko sakyti „wow” bei laukti kas bus toliau. Kartais tai vaizdas yra istorija, kartais Čeisi linija.
Reziume: Bandymas sužaisti su filmo pavadinimu čia gali nuskambėti kiek banaliai, bet man „The Girlfriend Experience” yra šių metų „Watching experience”. Net gerokai daugiau už Synecdoche, New York [2008] (Rež. Charlie Kaufman).
Trailer’is:
httpvh://www.youtube.com/watch?v=ehSnCmn5w-Q
Soderbergas „prasidėjo” nuo stipriai pripažinto ir originalaus tiems laikams http://www.imdb.com/title/tt0098724/.
Nė neabejoju, jog šioje „Panoje” tęsia savo minimalistinį stilių bei herojaus ego paieškų…
Po to buvo įspūdinga Kafka…
Paminėti Steveno blockbusteriai nesisieja su minimu filmu…
Hmm buvau jau nurases sita filma pagal skaitytus komentarus, bet Pauliaus recenzija vel sudomino…Na turbut teks pasiziuret ir paciam nusprest
Arūnai, jeigu norėtum ne tik pademonstruoti savo žinias, bet ir skaitytum, ką parašiau, pamatytum, jog filmai tam ir minimi, jog akcentuoti jų nesusietumą. Tavo minimi buvo geerokai prieš šį darbą ir ne kinomanų garantuotai nematyti.
Dariau, man susidarė įspūdis, kad čia love-hate serijos filmas. Tai aš prie tų „love” :)
Garantuoti nieks negali – ne taip seniai filmai buvo rodomi per TV.
Skaitau: „Kodėl žiūrėti? Steven Soderbergh vardas gerai žinomas. Tai ir Traffic (2000), ir Ocean’s Eleven (2001), ir Che: (2008), ir Solaris (2002)…
Galingai žinomas tapo po sekso, melo ir videojuostų. Nieko nepadarysi. O atsisiūsti filmus vienodai galima – tiek vienuoliktuką, tiek seksą…
Arūnai, jeigu tu tiki tuo, kad jis LT galingai tapo žinomas po „Sex, Lies, and Videotape” (tikėtina, kad jį daug kas matė – pats esu žiūrėjęs kažkurį šeštadienio rytą per tv3), tai ok. Aš kažkodėl naiviai įsivaizduoju, jog čia jis žinomas tapo po „Traffic”. Tai taip ir rašau – miniu filmus už kurių pavadinimų galėtų užsikabinti ne tik tūlas kinomanas, kuris šį filmą matė anksčiau už mane, bet ir eilinis kinu besimėgaujantis skaitytojas. Aš pats, beje, „Sex, Lies, and Videotape” pamačiau kokiais 5 anksčiau negu sužinojau, kad jį padarė šviesi Steven Soderbergh žvaigždė (manau, kad apie 2000, po „Erin Brockovich” ir „Traffic”).
Jeigu AUKSINĖ PALMĖS ŠAKELĖ Kanuose nėra tai, dėl ko žmogus „tampa žinomu”, tada man tikrai reikia patylėt…
Jeigu lyst į asmeniškumus ir imt aiškinti, kada ką pamačiau, tai aš puikiausiai atsimenu Macaičių ir kitų presą po videotapų ir po traffico. Beje kai po ilgo laiko pamačiau tą trafiką, buvau kiek nustebęs, kad iš minėtų personų tas komercinis filmas susilaukė tiek rūgščių nuotaikų. Man gana patiko…
Visus filmus (tame tarpe ir Kafka) žiūrėjau salėse, jeigu ką… Deja, patyrusią draugę teks matyt lyginti su seksu jau iš PC. Dėkui už paakinimą, nes nesidomiu kas ką sukuria…
Arūnai, aš pagal G. apklausos duomenis atstovauju vyresniąją G. kartą, o minimas filmas laimėjo Kanuose, kai man buvo.. 10 metų. Bandau prisimint reportažą apie tai programoje „Vremia”, bet sunkiai pavyksta..
O aš atstovauju kino menui. Kai kūrė Čarlis Čaplinas nė neatsimenu, kiek man buvo metų. Turėtų tavo metų komikas Kevin Smith nė nežinoti nebyliojo Čarlio, kada dabar GALOJE parodijuoja filmo The Girlfriend Experience žvaigždės amatą :) Ir turėčiau jo kūryba nesidomėti, nes „molokososas” pagal expierencą kine…
Palaikyčiau Arūną :) Sodbergą žinau būtent kaip „Sekso…” autorių, taigi senokai, nors nesu kinomanė.
aš tai nieko nepalaikyčiau, pats SS atradau po „kafka”, bet sutinku, kad mažiau kinu besidominčiam žmogui tikrai SS tai nieko nesako, kol nepamini „Oušenų” ir „Traffiko”.
Tu čia Arūnai gali skiesti tą patį per tą patį milijoną kartų, bet situacija nuo to nepasikeis – mūsų tikslas yra priverst žmones pagalvot, jog pasaulyje yra ir kitų įdomių dalykų – ne tik alia per visas media priemones išreklamuotas Bryan Adams ar Patricia Kass koncertas ir dar baletas Siemense. Neabejoju, kad kinu besidomintys patys susiranda ką rekomenduoja kritikai, ką padarė jų mylimi režisieriai ir pan. O man atrodo vertingiau yra prabilti į žmones atradusius „Žvaigždžių karų” klonus ir pasiūlyt pasižiūrėt to paties režisieriaus „American Graffiti”. Tai suprantu, kad jeigu rašai vardan rašymo (neturi tikslo), tai tau ir nesuprantama, kodėl aš rašau savaip, o ne tavaip.
Skirtumas tas, kad aš rašau, ką mačiau ir žinau.
O tu paisai nesąmones apie tai ko nematei. Priimčiau skiedimus apie „baletą Siemense”, jeigu žinotum apie ką šneki.
Į diskusijas toliau nuo to, kodėl prie Soderbergo paminėjau tai, ką paminėjau, nesileisiu.
Cha, apie Maurice Bejart – taip pat.
Kaip gaila, kad tokia nemaloni diskusija komentarų srityje numušė bet kokį norą žiūrėti filmą, kad ir kaip, atrodytų, tai yra ir neturėtų būti susiję.
Kažkoks keistas pasipiktinimas, kas kokius filmus matęs, nematęs, patiko, nepatiko.
Mano manymu, tokiems pokalbiams vieta tik troleibuse tarp maištaujančių paauglių ir viskuo nepatenkintų močiučių.
(į diskusijas nesileisiu)
Šiltos dienos ir gero filmo,
Eglė:)
Gera pastaba Egle. Kadangi pastebėjau, jog jau ne kartą užsiroviau ant Arūno provokacijų, pasistengsiu g. diskusijų su juo net nepradėti. Bet t, Egle, nesistebėk – čia tokia Arūno ir G. bendravimo tradicija. Kodėl? – Čia jau kita, ilga ir dar neįdomesnė kalba :)
Cha, provokacijos ir antpuoliai jokiu būdu neturėtų skatinti atsisakyti bandymo pajusti tikrai talentingo menininko kūrybinę jėgą. Kaip tik atvirkščiai… O gal (tikiuosi) Stevenas vėl turi ką pasakyti jo filmų žiūrovui? Turėjo jis, žinoma, ką parodyti ir papasakoti oskarais apipiltuose Narkotikų kelyje (patiko), Erin Brokovič (labai nepatiko) ar globaliajame, su didžiai talentingu vaidmeniu, bet savo trukme viršyjančiame bet kokias ribas Che (Guevara), bet… apeliuokime į profesionalią (koks skirtumas ar S.M., ar Ž.P.) nuomonę:
„Ar prisimenate naujausių laikų kino pradžią? Jis prasidėjo 1989 m., kai Kanų „Auksine palmės šakele“ buvo apdovanotas kuklus mažo biudžeto 26-erių metų režisieriaus Steveno Soderbergho „Seksas, melas ir vaizdajuostės“. Kartu su Davido Lyncho „Laukinėmis širdimis“, Quentino Tarantino „Bulvariniu skaitalu“ bei brolių Coenų „Bartonu Finku“ šis filmas ir žymi naujojo kino pradžią. Tačiau „Seksas, melas ir vaizdajuostės“ vis dėlto įvardijo ne tik naujo kino stiliaus pradžią. Kitoks buvo žvilgsnis į kasdienio gyvenimo perversiją, kai žmonės slepia tiesą apie save, apie tai, ką mąsto ir jaučia, žvilgsnis be jokios patetikos, melodramatizmo ar dirbtinės nuostabos. Idėja pasinaudoti tariamomis vaizdajuostėmis pasakojant apie šiuolaikinės šeimos irimą iškart persiėmė Atomas Egoyanas ir daugybė kitų menininkų.”
Todėl rekomenduojamą namų kinui filmą, Egle, pasižiūrėti ne tik įdomu, bet ir būtina, sakyčiau…
o man g-taškas būtent ir imponuoja tuo ką Paulius įvardija:
„mūsų tikslas yra priverst žmones pagalvot, jog pasaulyje yra ir kitų įdomių dalykų – ne tik alia per visas media priemones išreklamuotas Bryan Adams ar Patricia Kass koncertas ir dar baletas Siemense. Neabejoju, kad kinu besidomintys patys susiranda ką rekomenduoja kritikai, ką padarė jų mylimi režisieriai ir pan.”
o va Arūno pasisakymai visada dvelkia noru pasipuikuoti išmanymu ir noru prastumti savo tiesas. Kad ir kiek žmogus yra gerbtinas už savo erudiciją visgi turi nepamiršti kad kiti žmonės turi teisę likti su savo nuomone, pozicija ir savitu požiūriu.
Esu plepė ir nesilaikau tylos įžadų, todėl aš vėl čia.
Pauliau, bet kuriuo atveju dėkoju už filmo apžvalgą. Toli gražu ne visi sugeba sudominti neatpasakojant tiek, kad nebebūtų, ką ir žiūrėti. (p.s. Manau, bendravimo tradicijų analizė būtų įdomus dalykas – man patinka rasti priežastinius ryšius :) )
Arūnai, filmą aš pasižiūrėsiu. Mano atmetimo reakcija trumpalaikė. Ačiū ir Jums. Jūsų platus akiratis, bent taip pasirodė man, tačiau parodykite jį lygiagrečiai, o ne iš aukšto – bent aš labai mielai išklausyčiau. p.s. Erina ir man nepatiko
Vita, tiesiog labai teisingas požiūris. Išties.
Su susidomėjimu,
Eglė
Egle, Paulius iš tų kur laikosi tylos įžadų – neišprašysi jo apie bendravimo tradicijas rašyti jei jau žadėjo to nedaryti. juk taip, Pauliau? ; )
Jums geriau žinoti – aš čia tik prašalaitė.
Ne, neketinau į tai gilintis.
Su visais viso gero,
Eglė ;)
ir aš čia tik prašalaitė, bet ėmiau ir pastebėjau.
hmm… prašalaitis gera sąvoka – tam atvejui jei man kažkas nepavyko, mane ne taip įvertino, man nepakankamai dėmesio skyrė.. tada sakau kad aš čia tiesiog pro šalį netyčia ėjau, aš netyčia akmenį paspyriau, aš netyčia šiukšlę numečiau…
aš iš tų prašalaičių kur kasdien pro šalį eina ir kai kokią šiukšlę paskubom pametu jūs atkreipkit dėmesį – pakelsiu būtinai ir stengsiuos nebemėtyti.
kur ta filma galim pamatyti?
si filma DVD formatu isleisti planuojame spalio pabaigoje.
Ačiū už informaciją. Aprašinėdamas neturėjau info apie jo paleidimą į rinką.. A, tiesa, turbūt DVD sąrašai ir kino teatrinių premjerų sąrašai yra du skirtingi dalykai. Lauksim.