nu žodž, Lyginant su The National, kuriuos paklausiau irgi iš Jūsų gautus, tai Elbow nuo pirmų akordų užkabina. National eina ir praeina, dabar net nežinau ar atpažinčiau jei per radiją grotų. O su Elbow tai keistai gavos, irgi atradau juos čia, kai statėm, kas laimės, ir tas video “grounds for divorce” berods, tai čia prasčiausias to albumo gabalas, bet vistiek paklausiau, pagalvojau reik daugiau paklausyt, o jau kai pirmi albumo akordai užgrojo tai tapo aišku, kad jie man patinka. Nežinau kame kampas, ar melodijose, ar aranžuotėse, tekstų tai dar iki šiol neįsikirtau gerai, labai jau sudėtingi jie (respektas jiems ir už tai, kad reik po to simbolių enciklopedijas pavartyt, kad suprast apie ką jie), bet Elbow ir būtent šis jų albumas (nes ta proga paklausiau ir dar kokius tris albumus) turi kažkokį x faktorių liaudiškai kalbant. Jis pataiko. Jis apie šiandien. Jis skamba kažkaip šviežiai ir gaiviai, nors ir atrastum vietų, kur atrodo, kad juk tavo mama tokių klausosi.. Jis išbaigtas ir vientisas. Prasideda ir baigiasi ir šilta lieka viduj. Nežinau kaip man tai pavyksta, bet įsijaučiu į šio pusamžį (?) inteligentiško vyruko bėdas :) Žodžiu, Radiohead irgi labai gerai, bet Elbow to verti.