Naujoji dramos akcija ‘08: NTG spektaklis „PLATFORMA“.
Nespėjus praeiti nei savaitei po Baltijos šokio festivalio uždarymo šurmulio, šį savaitgalį po Menų spaustuvės skliautais prasidėjo dar vienas svarbus teatralų, kasmet laukiamas renginys – Naujoji dramos akcija 08.
Penktadienį sausakimšoje nuo žiūrovų spaustuvės foje buvo galima išvysti pačių įvairiausių veidų: pradedant rašytoju S. Parulskiu ir dainininke J. Šeidukyte, baigiant teatro grietinėle ir akademijos studentais. Neabejojau, kad tokią margą publiką čionai pritraukė ne tik „Naujosios Europos teatro realybės“ premijos laureato, menininko Johano Simonso vardas, bet ir kultinis, vienas skandalingiausių Michelio Houellebecqo kūrinys „Platforma“, kuris ir buvo interpretuojamas teatro kalba.
Spektaklis prasideda nuo efektingo šiukšlių krūvos išvertimo į sceną. Visas veiksmas nuo šiol iki pat pabaigos vyks tarp įvairių plastmasės, putoplasto dėžių, čiužinių, baldų ir kitų atliekų, kurių krūvoje tarsi gyvena kūrinio veikėjai. Savęs netausodami jie ne kartą kris pusnuogiais kūnais į šių aštriabriaunių plastmasių krūvas, basomis kojomis lips per kalnus nereikalingų daiktų, kurių yra kur kas daugiau, negu reikia šiame vartotojiškame pasaulyje, kuriame kas dieną vis labiau skęstame, ir kūrėjas teigia, jog kelio atgal nėra. Susikūrėme sistemą, kuri pasmerkta dvasiniam bankrotui, kur vis labiau nebeįmanoma gyventi; ir dar blogiau – mes norime paskleisti ją visame pasaulyje.
Nors spektaklis “Platforma” gana statiškas, bet vaidyba įtaigi. Aktorių teatrinė kalba yra „Platformos“ stiprioji pusė. Tik gaila, kad ja nebuvo galima mėgautis šimtu procentų, nes teksto (prancūziško, o gal ir ne prancūziško) buvo daug ir, kad nepamestum kūrinio sekos, akys vis buvo priverstos sekti titrų ekraną. Visada laukiu, kada Lietuvoje galėsime atvežtus iš užsienio spektaklius stebėti ir klausyti per ausines sinchroninių vertimų pagalba, ypatingai tuos, kur tekstas sudaro kone visą spektaklio pagrindą.
“Platforma” nenustebino stipria režisūra, greičiau priešingai – pasirodė gana neįmantri, kaip tokiam kūriniui. Spektaklio pagrindas paremtas teksto skaitymu: nuo monotoniškumo jį gelbėjo tik karts nuo karto emocingiau perteikti tam tikri dialogai, efektingai traiškomi plastmasiniai baldai ir herojų beatodairiški šuoliai į scenos sąvartyno gilumą. Tiek šiukšlynų scenoje, tiek nuogų pimpalų ir visų kitų neva turinčių kažkokį efektą duoti dalykėlių (nors negaliu sakyti, kad tuo buvo piktnaudžiaujama šiame darbe) Lietuvoje mes jau prižiūrėjome ne tik O.Koršunovo Shopinguose & fuckinguose, bet ir, iš Amerikos bei Europos aktualijų besityčiojančio, Rodrigo García spektaklyje Ronaldas, McDonaldo klounas, kurie bandė kalbėti panašiomis socialinėmis temomis apie pasaulio vartotojiškumą, išsigimimą, inertiškumą ir pan.. “Platforma” nuo anų kūrinių skiriasi tuo, kad be bjauraus skepticizmo ir vis liūdnesnių pasaulio ritimosi bedugnėn prognozių čia galima aptikti kai ką, suteikiančio vilties. Nepaisant to, jog visur klesti sekso turizmas, “perku-parduodu” principu pagrįsti tarpusavio santykiai, visgi viena vertybė išlieka ir šviečia, “šiukšlių krūva” vadinamojoje, pasaulio panoramoje. Tai – niekada neišsenkantis meilės ir žmogiškos šilumos ilgesys.
Bendroje sumoje spektaklio vertinimas būtų neblogas, nors šis darbas labai nenustebino nei pačia kūrinio interpretacija, nei neįprasta scenine dramos realybe. Tiesiog stipri vaidyba, kelios efektingos scenos ir tiek. Gali būti, kad prie tokio vertinimo prisidėjo nuolatinis dėmesio blaškymasis nuo scenos į titrus, neleidžiant susikoncentruoti į scenoje vykstantį veiksmą, veidų mimikas ir pan..
Bet buvo kaip buvo, matėm ką matėm, Naujosios dramos akcijos programa tęsiasi toliau.
Šią savaitę laukia dar šie NDA renginiai:
06.25 18.00 Menų spaustuvė
Pjesės skaitymas. Fritz Kater HEAVEN
06.26 18.00 Menų spaustuvė
PREMJERA. Dorota Masłowska DU VARGŠAI RUMUNAI, KALBANTYS LENKIŠKAI
Režisierius Armin Petras
Daugiau informacijos rasite čia
„Tik gaila, kad ja nebuvo galima mėgautis šimtu procentų, nes teksto (prancūziško) buvo daug“ Su pirma sakinio dalimi sutinku šimtu procentu, tačiau nesu įsitikinęs ar autorė yra teisi sakydama, kad tekstas buvo prancuziškas. Drįsčiau teigti, kad tekstas buvo daniškas ar bent jau panašus į vokišką. O Rodrigo Garcijos spektakliu „Ronaldas, McDonaldo klounas“ mėgavausi, kuris paliko neišdildomą įspūdį. Ką padarysi, jei patinka „frykai“. :)
Daiva Šabasevičienė (lrytas):
Jeigu žvelgsi į spektaklį ne kaip į garsaus romano inscenizaciją, o kaip į teatro spektaklį, gali ir suabejoti jo unikalia kokybe.
Pirmiausia dėl to, kad išmoningam teatrui nebūdinga gausaus teksto lavina.
Antra, ar tas plastiko ir atmatų kiekis nėra dauginimas to, su kuo kovoja pats teatras?
Šio spektaklio „dekoracijos” padarytos iš lengvo plastiko, o sulaužytos kėdės ir stalai po kiekvieno „Platformos” vakaro tiesiog išmetami į sąvartynus. Toks sąmonės „valymas” nepasirodė įtaigus.
Tačiau buvo ir teigiamų dalykų, kurie būdingi visiems akcijos rengėjo Audronio Liugos įvežamiems „produktams” – minties ir stiliaus požiūriu tai vientisas kūrinys.
Ypač tai brangintina lyginant su lietuvių teatru, kuris pradėjo skęsti nesibaigiančių eskizų lavinoje.
„Platforma” tik finalinėse scenose atskleidžia mažas vilties properšas.
Sekso turizmas šiame spektaklyje perteiktas subtiliai ir meistriškai, o cinizmas ir vulgarybės – su humoru. J.Simonsas „nepatogų” daiktą paverčia matomu. Todėl ir kelnes šiame spektaklyje galima apsimauti stra-kaliojant ant vienos kojos ir kartu atkreipiant į save dėmesį kaip į mažą ląstelę Vakarų vertybių mirtyje.
Viena šio spektaklio vertybių – mėginimas įminti, koks jausmas apims po tokios civilizacijos mirties.
„Dešimt Dievo įsakymų” -daug įtaigesnis spektaklis už „Platformą”.
nonamex, tiesa pasakius as ir nebuvau tikra, kad ten jis buvo prancūziškas, siek tiek per kieta tartis lyg pasirode. Bet ir tikrai ne vokiškas, ir ne angliškas.. O ar tai buvo danų ar flamandų kalba, nu tikrai negaliu galvą dėti.. Sutinku tik su tuo, kad tiksliai nežinant, gal tada nereikėjo visai rašyti kas tai per kalba buvo.. Esme tik ta, kad tikrai nesuprantama ;)
Arba išreikšti tam tikrais simboliais abejonę. Užteks man čia kabinėtis :)
acha TAIP :D
Beje, o kokia Jusu nonamex nuomone apie spektakli, nes kiek supratau irgi matet?
Taip, teko pamatyti. man visada sunku reikšti tam tikrą savo nuomonę, nes dažnai yra visokiausių už ir prieš. Bet pabandysiu. Eidamas į spektaklį tikėjausi kažko „ištaškančio“ smegenis, tačiau išėjus nejutau tokios atmosferos, kai nerandi žodžių ir dar kelis katus apmąstai ką pamatęs. Man kaip lieuvaičiui labai sudėtinga buvo laviruoti tarp titrų ir mikikų, judesio scenoje, nes kaip jūs pati pastebėjote buvo pakankamai daug teksto. Pats spektaklis su savo netikėta pradžia ir nestadartiniu pateikimu man buvo tikrai idomus. Ypač patiko Odri personažas Karjeristė-mazohistė. Bet kažkaip buvo sunku įsijausti į spektaklio dvasią. Jei vertinčiau tai 7/10. Visgi knyga padarė didesnį įspūdį.
P.S. Kadangi nesu kažkoks kritikas ar ekspertas to viso meno, tai dažnai sunku viską vertintint būna arba gražu, puiku arba mėšliukas neieškant tam argumentų. Tiesiog pajauti.
[...] baruose. Šia tematika yra parašyta labai įtaigi knyga “Platforma” bei pagal ją pastatytas spektaklis. Šiame filme bandoma prašnekinti sąmonę vaizdais, kurie, rodos, yra tarpusavyje nesusiję [...]