NAUJOS G.EROS KNYGOS [2012, gegužė]
Ką gi, mūsų knygynai pateikia statistiką, kad knygų perkamumas krinta. Norisi tikėti, kad taip vyksta ne dėl atšilusio oro, genančio į gamtą su alaus buteliu, o dėl įsibėgėjančių atostogų ir ilgesnių vakarų, kurie pagaliau leidžia į rankas paimti seniai įsigytąsias ir pavargusias savo eilės laukti knygas. Eilės, kuri ir gegužę pasipildė keliais egzemplioriais. Pavyzdžiui, kad ir naujuoju “Poezijos pavasario” laureato Eugenijaus Ališankos dar pernai pasirodčiusiu eilėraščių rinkiniu “Jeigu”, kuriame galime rasti tokią eiliavimo madą:

užstrigau šiose ilgumose mylėti sodinti namus
statyti sūnų auginti plaukus
gyvenimo moderatorius mato šiose ilgumose
žemė nėra derlinga greičiau sudygsta šešėliai
todėl ir sapnuos auga koraliniai rifai
stalagmitai ir stalaktitai
šaknimis į viršų mangrovinis miškas
kada nors atsibusiu kitoj platumoj ilgumoj dykumoj
Patrauklus laisvas poetinis pasakojimas, universali problematika, santūri nugludinta išraiška, kultūrinių asociacijų tinklas – tai jau žinomi jo kūrybos bruožai. Naujas rinkinys turtina šią kryptį asmeniškų patirčių, vaikystės aidų, autentiškų įspūdžių (kelionės) intakais bei poetinių intonacijų įvairove.
*****
Vargu, ar greitu metu sulauksime prarastosios kartos rašytojo John Dos Passos “U.S.A.” trilogijos, tačiau romanas “Manhatano stotis” modernumo ir stiliaus originalumo taip pat neturėtų stokoti.
Romanas nukelia į praėjusio šimtmečio pradžios Niujorką. Spindinčių dangoraižių, purvinų daugiabučių, puošnių alėjų ir siaurų skersgatvių fone spalvingą gyvenimą gyvena nuobodžiaujantys bohemos atstovai, savo jėgomis iškilę anarchistai, savimi nusivylę imigrantai, ambicingos aktorės, turtingi biržos makleriai, valkatos… Komediją keičia tragedija, tragediją – farsas. Iš knygos puslapių tarsi veržiasi džiazo ritmas, virsta kvapai, sklinda garsai. Lyg kaleidoskope keičiasi veiksmo vietos, vieni personažai šmėkšteli ir dingsta, kiti vis pasirodo, jų linijos susikerta, susilieja, išsiskiria. Šį reginių, pašnekesių, vidinio monologo, dainų nuotrupų, laikraščių ištraukų audinį audžia meistriška autoriaus ranka – taip gimsta ištisas nepakartojamas pasaulis. Daugiau…
*****
“Tyto alba” išleido paskutinįjį dano Peter Hoeg romaną “Dramblių prižiūrėtojų vaikai” (2010), apie kurį pasakyti kažką daugiau neskaičius sudėtinga ir rizikinga, nes po puikių romanų “Moteris ir beždžionė” bei garsiojo “Panelės Smilos sniego jausmas” teko skaityti kiek varginantį sava “muzikalia” forma “Tyliąją mergaitę”. Tačiau, be abejo, Hoeg geba puikiai kurti mistiško trilerio atmosferą, tad ir naujoji knyga neturėtų būti nuobodi.
Naujausiame visai šeimai skirtame romane P. Hoegas kalba apie tai, kas jam ir daugumai mūsų yra išties svarbu. Kiekvienam mūsų svarbu žinoti, dėl ko mes gyvename, svarbu rasti laimę ir tikėjimą. Taigi – kiekvienas mūsų savyje nešiojasi vidinį dramblį: ilgesį kažko, kas yra daug didesnis už mus pačius. Tokį ilgesi viduje nešiojasi ir Finų šeima: tėvas pastorius, motina groja bažnyčioje vargonais, trys vaikai – iš pirmo žvilgsnio visiškai normalūs žmonės. Tačiau taip tik atrodo. Vieną gražią dieną abu tėvai paslaptingai dingsta; žinodami, kad jie jau buvo įsivėlę į nemalonumus su policija dėl abejotinos kilmės stebuklų, vaikai leidžiasi jų pėdomis, norėdami sužinoti, ką gi sumanė gimdytojai, ir apsaugoti juos nuo tolimesnių problemų. Keturiolikmetis Pėteris ir ypač protinga jo sesuo Tiltė pradeda kvapą gniaužiančią paieškų kampaniją – ir tarp netikrų pranašų, ezoterikų, policininkų bei šventųjų suranda jiems skirtas duris, vedančias į laimę. Daugiau…
*****
“Obuolio” išleista Jonas’o Jonasson’o knyga “Šimtametis, kuris išlipo pro langą ir dingo” traukia akį savo siužeto neįprastumu ir skandinaviškumu. Nors skaičiusieji vertina knygą įvairiai, tačiau žadamas “forestgump’iškumas” traukia išbandyti.
Ilgas ir įvykių kupinas gyvenimas atvedė Alaną į senelių prieglaudą, kuri turėjo tapti paskutine jo gyvenimo stotele. Bėda ta, kad sveikata nežada jo apleisti net ir tądien, kai jam sukanka 100 metų. Visi renkasi didžiajai šventei: meras, miestelio žiniasklaida, senelių prieglaudos darbuotojai. Tačiau Alanas neketina dalyvauti. Jis nusprendžia… išlipti pro langą!
Taip prasideda Alano Karlsono mėnesio trukmės kelionė po Švediją. Gana komplikuota, nes jo ieško ne tik vietinė policija, bet ir nusikaltėliai, kurių lagaminas atsidūrė pas garbaus amžiaus senolį.
Ši knyga – šis tas daugiau nei subtilaus humoro kupina paskutinio šimtamečio nuotykio istorija. Kartu tai kelionė per visą XX a. Pasirodo, kad šis žmogus ne tik buvo visų pagrindinių jo įvykių liudininkas, bet kai kuriuos jų netgi nulėmė! Būdamas sprogmenų specialistas, jis prisidėjo prie atominės bombos kūrimo ir turėjo progą susitikti su įtakingiausiomis XX a. asmenybėmis: Stalinu, Čerčiliu, Mao, Trumenu, Franku ir de Goliu.
*****
James Hilton romanas “Dingęs horizontas” kaip, teisingai pristato leidykla, yra literatūros legenda, kurios atsparumą laikui būtinai reikėtų patikrinti.
Aukštai Himalajų kalnuose sudūžta lėktuvas. Likę keturi gyvi jo keleiviai Tibeto plynaukštėje leidžiasi ieškoti paslaptingojo Šangrilos vienuolyno – apie jį mirdamas jiems spėjo užsiminti lėktuvo pilotas… Neilgai trukus jie įžengia į paslapties gaubiamą Mėlynojo Mėnulio slėnį, neregėto grožio žemę – joje žmonės, sukaupę tūkstantmečių išmintį, taikoje ir ramybėje gyvena ilgai nesendami…
Šangrila – Tibeto Šambalos, amžinos palaimos šalies, ir dvasinio savęs atradimo atitikmuo. Daugiau…
2 Komentarų »
Parašykite komentarą!



Ališankos eilėraščiai visad tokie inspiruojantys ir artimi.
Keistas akimirkas jis moka pagauti.
čia ne poezija, čia dekadensiniai kliedesiai be skyrybos.