Nauji metai, naujos knygos. Popierinės ir elektroninės. Tyrimai rodo, jog pastarųjų perskaitoma daugiau. Faktas patikrintas praktiškai. Tad džiugu, kad vis daugiau leidėjų brenda į virtualiuosius knygynus, kuriuose galima ieškoti ir naujausių leidinių. Tiesa, kol kas tai išimtis, o ne taisyklė. Maža naujų knygų ir naujame “Alma littera” elektroniniame knygyne, kuris nedžiugina ir kainodara.
Praėjusių metų literatūrinis derlius rodo, jog leidyklos, nors ir besibėdavodamos, tačiau juda į priekį: turime tikrai nemažai rimtos, kokybiškos literatūros, nestokojame tekstų laisvalaikiui. Globalizuojasi ir mūsų rašytojai, brenda į kitakalbius dirvonus. Šventiniu laikotarpiu knygynuose driekėsi eilės pirkėjų. Skaitymo traukinys važiuoja. Ir gerų knygų lentynos pilnėja.
Štai “Kitos knygos” išleido “užkietėjusio skaitytojo kronikų” autoriaus Mariaus Buroko išverstą kontroversiškiausią Philipo Rotho, (jau) pernai paskelbusio, jog knygų daugiau neberašys, romaną “Portnojaus skundas”. Čiumpam.
Prieš beveik pusšimtį metų išleistas „Portnojaus skundas“ taip ir liko pats skandalingiausias amerikiečių rašytojo Philipo Rotho – Nacionalinės knygų, Nacionalinės kritikų, Pulitzerio, Bukerio ir beveik Nobelio premijos laureato – romanas. Jo autorius buvo kaltinamas ne tik visas moralės normas pamynusiu seksualiniu ištvirkimu, bet ir prieš savo tautą nukreiptu patologiniu antisemitizmu. Dorovingi kritikai šią knygą niekinamai vadino „masturbacijos romanu“, o žydų ortodoksai – „komunistuojančio gojaus skiedalais“.
Pagrindinis knygos (anti)herojus – religingoje žydų šeimoje užaugęs jaunas, gražus ir respektabilus Niudžersio žmogaus teisių komisijos darbuotojas – iš tikrųjų yra dėl sekso pamišęs ir nuolatinio kaltės jausmo kamuojamas neurotikas. Jam labai patinka šiksos, t. y. ne žydų tautybės merginos, tačiau mylėtis su jomis žydui negalima! Iš čia ir kyla visos neurozės, atvedusios nelaimėlį ant psichoanalitiko kušetės ir privertusios prapliupti pajuokos, ironijos ir sarkazmo kupinu srautu. Daugiau…
—–
Sigitas Parulskis ėmėsi istoriškai aktualios žydšaudžių tematikos ir įvilko ją į literatūrinį rūbą romane “Tamsa ir partneriai”. Puikus inteviu apie tai guli čia.
Šiame romane pasakojama apie fotografo Vincento, mainais už gyvybę priversto tarnauti esesininkui, asmeninį gyvenimą nuo Antrojo pasaulinio karo pradžios, „Lietūkio“ garažo įvykių iki karo pabaigos.
Tai jauno žmogaus, atsitiktinai tapusio netikėtų to meto įvykių liudytoju („karas nuplėš nuo mūsų veidų visas kaukes“), egzistencinė drama.
Vincentas, „pripratęs būti kitapus objektyvo, atsitverti nuo tikrovės plonyte juosta“, prieš savo valią tampa neatšaukiamos istorijos, masinių žydų žudynių liudytoju, stebėtoju, negalinčiu nieko pakeisti ir niekam padėti. Galiausiai pats stebėtojas pasijunta esąs stebimas aukštesnės jėgos.
„Tamsa ir partneriai“ – tai ir aistringos, „neteisėtos“ meilės istorija.
—–
Kitas mūsų šmaikštuolis, Gintaras Grajauskas, kviečia į svečius, kur bus pasakojamos “Istorijos apie narsųjį riterį Tenksalotą ir drakoną misterį Kaindlį”.
Ši knyga siūlo keliauti į XIX a. Škotiją – į tą keistą ir žavų laiką, kai industrinė revoliucija persipynė su Viktorijos epochos drovumu. Tačiau tai ir pasakų Škotija, kurioje šalia realių personažų, tokių kaip vienas garsiausių pasaulio išradėjų Ričardas Trevitikas, padovanojęs žmonijai garvežį, puikiai jaučiasi drakonai, burtininkai ir kitos pasakiškos būtybės. Čia susitinka itin mandagus ir kiek naivokas riteris Tenksalotas ir senas elegantiškas drakonas misteris Kaindlis.
Tenksalotas atvyksta į Škotiją atlikti savo, kaip riterio, priedermės – susikauti su drakonu, tačiau netikėtai abu pajunta vienas kitam palankumą ir net šiokią tokią sielų bendrystę. Tad užuot stoję kovon, jie įsitaiso prie židinio ir ima pasakoti istorijas.
Ištraukos ir daugiau…
—-
“Baltos lankos” nemažina tempo detektyvų ir trilerių leidyboje. John Burdett, vis didesnę auditoriją užkariaujantis norvegas Jo Nesbo, trilerio klasikas Frederick Forsyth (naujausio trilerio “Kobra” vertimo turėtume sulaukti jau šiemet), tačiau asmenines simpatijas skiriu Georgesui Simenonui ir jo komisarui Megre. Naujas detektyvas “Megrė ir žmogžudystė prie upės” jau įpusėtas. Kokybiškas laisvalaikis garantuotas.
Pliaupiant lietui ir tvyrant rūkui upių uosto arklidėje netoli šliuzo nr. 14. randamas madingais drabužiais vilkinčios moters lavonas. Kas ji ir kaip tokioje vietoje atsidūrė? Tai, rodos, neįmenama paslaptis, bet atplaukia sero Volterio Lempsono jachta ir paaiškėja, kad velionė – ponia Meri Lempson. Įtarimai išsyk krinta ant abejingo jos vyro. Kol narpliojama ši byla, kanale randamas sero Lempsono kompaniono lavonas… Prieš komisaro Megrė akis atsiveria aistrų kupinas uosto gyvenimas, ir jis netrunka savęs paklausti, ar Meri Lempson – tikrai Meri Lempson?
Komisaras Megrė tiria dar vieną bylą.
—-
Ir pabaigai puiki dovana Rytų kultūros gerbėjams – Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos išleista poezijos rinktinė “Šimto japonų poetų eilės”, kurią iš japonų kalbos vertė Vytautas Dumčius.
Klasikinės japonų poezijos waka antologijoje tekstai pateikiami trejopai: originalo kalba, tarptautine rašyba lotyniško pagrindo rašmenimis ir lietuviškai. Rinkinyje sudėti garsiausių VIII–XIII a. Japonijos poetų – imperatorių, ministrų, diplomatų, šventikų ir beveik nežinomų kūrėjų poetiniai tekstai, atskleidžiantys viduramžių Japonijos estetines pažiūras, rafinuotus imperatoriaus dvaro papročius, nepakartojamą gamtos grožį ir poetinio teksto paprastumą.
Šie eilėraščiai buvo mėgstami visais amžiais, jų tekstai perkelti į kortų žaidimą (uta garuta), populiarų iki šiol.
Tai ketvirta knyga, Vytauto Dumčiaus išversta iš japonų kalbos. Daugiau…
—–
NAUJOS G.EROS KNYGOS [2012, spalis – lapkritis]
