Ne toks ir sausas tas sausis. Nors tradicinė Vilniaus knygų mugė dar tik už mėnesio, leidyklos jau dabar sprogdina ledus ir verčia ruošti vietą lentynose.

Ruošiasi ir skaitytojai: knygynuose tik ir girdėti: šitą pirksiu per mugę, dar aną… O Akropolyje, kur Staškevičiaus “Metodikos” margi leidiniai suprantamu būdu užima daugiau negu pusę “Perkamiausių knygų” lentynos, nuklausytas kitoks žmonos patarimas vyrui: palaukim kiek, kai bus trisdešimt procentų akcija, tada ir nusipirksi.

Brungios tos knygos, brungios. Ale skaityti kol kas vis dar pigiau, negu rūkyti. Tad nežiūrim dabar į kainas, žiūrim į akį traukiančius viršelius.

“Baltos lankos” netikėtai serijoje “Iššūkiai” išleido Jon Krakauer knygą “Į laukinį pasaulį” (orig. Into the Wild), pagal kurią Seanas Pennas sukūrė superinį to paties pavadinimo filmą. Komentatoriai piktinasi, kad anotacijoje atskleidžiamas knygos herojaus likimas, bet, patikėkite, šįkart šitaip pristatyti šią knygą nėra nusikaltimas, o, greičiau, būtinumas.

1992-ųjų balandį iš pasiturinčios Vašingtono priemiesčio šeimos kilęs vaikinas autostopu nukeliavo į Aliaską ir patraukė į laukinę gamtą. Jis buvo puikus mokinys ir vienas geriausių sportininkų. Su pagyrimu baigė Emorio universitetą. Tačiau netikėtai pasikeitė vardą, atidavė labdarai visas santaupas iš banko sąskaitos, paliko likimo valiai savo mašiną ir daugumą daiktų, sudegino visus pinigus, turėtus piniginėje ir ėmė kurti naują gyvenimą. Jo šeima nieko nenutuokė: nei kur jis galėtų būti, nei kas jam nutiko… Kol apirusį vaikino kūną rado briedžių medžiotojų būrys.

Kas jis, šios knygos herojus? Išminčius, svajotojas ar lengvabūdis nuotykių ieškotojas? Ar šiuolaikiniame pasaulyje įmanoma visiškai išsižadėti žmonių? Daugiau…

 

—–

Ta pati leidykla skelbia, kad lietuviškai pasirodęs mums jau pažįstamo Witold’o Gombrowicz’iaus romanas “Apsėstieji” yra visiškai kitoks, nei anksčiau išverstieji. Prie progos patikrinsime.

Pindamas įtraukiantį ir intriguojantį siužetą, Witoldas Gombrowiczius (Vitoldas Gombrovičius, 1904–1969) pasitelkia visą vaizduotės arsenalą – čia ir tarp liūnų kylanti apgriuvusi pilis, kurioje gyvena pamišęs kunigaikštis, saugantis mįslingą paslaptį, ir į tą pilį vis nesėkmingai siekiantis prasmukti profesorius, mat jam maga įsitikinti, ar joje tikrai sukaupti meno lobiai, ir nesukalbamas, nieko vidun neįleidžiantis kunigaikščio sekretorius, ir profesoriaus į pagalbą pasikviestas teniso treneris, kuris įsimylėjęs dvarininkaitę, tačiau ši susižadėjusi su kunigaikščio sekretoriumi, ir nuolat tvyranti paslapties atmosfera bei nepaliaujančios veikti antgamtinės jėgos, o galiausiai – visą šį mazgą išnarpliojantis aiškiaregys.

Apsėstuosius, prisidengęs Zbigniewo Niewieskio slapyvardžiu, autorius pirmąkart paskelbė ištraukomis 1939 m. populiariojoje to meto Lenkijos periodinėje spaudoje. Šios publikacijos sulaukė didžiulio skaitytojų dėmesio ir susižavėjimo. Ši Gombrowicziaus knyga visiškai kitokia nei ankstesniosios, su kuriomis jau susipažinęs lietuvių skaitytojas. Daugiau…

—–

Emma Donoghue romanas “Kambarys” vilioja ne tik naujumu (publikuotas 2010 metų rugsėjyje), bet ir ilga eile apdovanojimų, tarp kurių minimas ir patekimas į 2010-ųjų Booker trumpąjį sąrašą. O Knygų žiurkės jau porina, kad tų premijų knyga tikrai nusipelnė.

Kartą įžengę į Kambarį, galite iš jo ir nebeišeiti…

Išradinga, graudi ir nuoširdaus juoko persmelkta istorija apie motiną ir sūnų, kurių meilė padeda išlikti neįmanomomis aplinkybėmis.

Penkiamečiui Džekui Kambarys yra visas pasaulis. Jame jis gimė, jame juodu su Mama valgo, žaidžia ir mokosi. Naktį Mama saugiai guldo jį spintoje, nes gali ateiti Senasis Nikas. Džekui Kambarys yra namai, bet jo Mamai – kalėjimas, kuriame ji laikoma jau septynerius metus. Ryžtas, išradingumas ir karšta motinos meilė padėjo jai sukurti sūnui gyvenimą. Bet Džeko smalsumas auga kartu su Mamos neviltimi – ji supranta, kad jų abiejų laikas Kambaryje ribotas…

—–

Nekokie vertimo kokybės atsiliepimai jau lydi dar prieš naujus pasirodžiusį Dmitry Glukhovsky postapokaliptinį romaną “Metro 2033”, su kuriuo prisiekę fantastai spėjo susipažinti ir įvertinti originalo kalba. Augančiai anglakalbei kartai, matyt, teks imtis lietuviško leidimo, nes, kaip ten bebūtų, siužetas neturėtų nuvilti.

Kadaise Maskvos metropolitenas buvo sumanytas kaip gigantiška slėptuvė, galinti išgelbėti dešimtis tūkstančių gyvybių. Nesenai Pasaulis buvo atsidūręs ties žlugimo riba, bet tą kartą ją pavyko atitolinti. Kelias, kuriuo žengia žmonija, sukasi kaip spiralė, ir vieną dieną ji vėl atsidurs ant bedugnės krašto. Kai Pasaulis ims griūti, metro taps paskutine žmogaus pastoge, kol galiausiai išnyks amžiams.

—–

Internetas skelbia, kad Jean Teulé “Savižudybių krautuvė” jau tikrai išleista, bet knygyne niekaip nepavyksta aptikti. Teks įdėti šitą knygą į krepšelį Knygų mugės metu. Tiesiog, juodos komedijos pasitaiko mūsuose ne taip dažnai.

Nors autorius pasirinko rimtą temą, tai anaiptol ne savižudybių apologija, priešingai, skaitydamas šią knygą visąlaik šypsaisi ir gali numirti tik iš juoko. Jeigu jus apėmė depresija, užeikite į „Savižudybių krautuvę“, ir gyvenimo džiaugsmas sugrįš.
Krautuvę nuo amžių laikantys Tiuvašai – ko verta vien pavardė, lietuviškai reiškianti karvių žudikus! – tai prancūziškas Adamsų šeimynėlės variantas: japoniškus savižudybės būdus siūlantis tėvas, nuodų žinovė motina, šeimos pasididžiavimas vyresnysis sūnus Vincentas, depresuotas, bet labai kūrybingas anoreksikas, ištižėlė Merilina, ieškanti savo vietos, ir nepataisomas optimistas Alanas, tėvų galvos skausmas, gadinantis visą reikalą.

——

Apie šiuolaikinį meną Lietuvoje diskutuoti nelengva – visi čia šokėjai, dainininkai, muzikantai, meniški amatininkai ir pan. Gal viskas į savas vietas stos pasklaidžius Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjungos (LTMKS) išleistą, meno kritikų bei kuratorių Vytauto Michelkevičiaus ir Kęstučio Šapokado sudarytą knygą pavadinimu „(Ne)priklausomo šiuolaikinio meno istorijos: savivaldos ir iniciatyvos Lietuvoje 1987–2011 m.“.

Jos sudarytojai į 448 puslapius surinko ir ryškiausias, ir labiausiai primirštas menininkų iniciatyvas Lietuvoje nuo 1987 metų iki šių dienų. Lietuvių ir anglų kalbomis sudarytą knygą galima skaityti ir kaip meno istoriją ir kaip politinę-socialinę Lietuvos visuomenės demokratėjimo ir laisvėjimo versiją. Joje pristatomos menininkų akcijos nuo Sąjūdžio laikų Fluxus judėjimo su Vytautu Landsbergiu bei kitais menininkais iki naujausių menininkų iniciatyvų 2011 metais. Tai vienas pirmųjų bandymų sudaryti istorijų rinkinį apie šiuolaikinio meno genezę ir raidą Lietuvoje nuo Sąjūdžio ir Nepriklausomybės atkūrimo iki šių dienų. Istorija skleidžiasi kritiniuose menotyrininkų ir pačių menininkų tekstuose, taip pat pasakojimuose iš pirmų lūpų – pokalbiuose su įvykių ir meno renginių iniciatoriais menininkais. Tekstus gausiai papildo vaizdiniai liudijimai – daugiau kaip dvidešimties metų renginių ir kūrinių dokumentacija. Knyga įtraukia subjektyviomis istorijomis apie menininkų iniciatyvas ir savivaldas ne tik Vilniuje, bet ir kituose miestuose ir miesteliuose. Čia pirmą kartą analizuojama dar nesena šiuolaikinio meno istorijos dalis, jos institucionalizavimas, menininkų iniciatyvų ir savivaldos bei tarpdiscipliniškumo reiškiniai. Knygoje yra daug „gyvos“ medžiagos ir menininkų prisiminimų, suaktyvinančių skirtingus laikmečius ir skatinančius juos tyrinėti. Ši istorija – tai ne taškas 20-mečio meno raidoje, o kvietimas diskusijai. Užbaigę šį du metus trukusį darbą sudarytojai dėkoja visiems, sutikusiems bendradarbiauti, ir laukia komentarų bei istorijos tęsinių.
Knygos ištraukas galima pavartyti www.letmekoo.lt

—–

“Obuolys” pristato jau trečiąją knygą iš James Ellroy’jaus L.A. kvarteto “Los Andželas slaptai”. Kai kas, greičiausiai, jau bus matę to paties pavadinimo ekranizaciją. Jeigu nematę, nežiūrėkit: pirmiau perskaitykit.

L. A. Slaptai buvo kultinis šeštojo dešimtmečio žurnalas, leidžiamas milijoniniais tiražais ir atskleisdavęs kiekvieną aukštuomenės aferą, skyrybas, meilės ar narkotikų skandalą. Nors ilgainiui paskendo teismų jūroje, jis pradėjo tabloidų žanrą. Jameso Ellroy`aus detektyvas pasižymi tuo pačiu tikėjimu, kad mieste yra milijonai istorijų, kurios priverčia pakilti antakius ar net pašiaušia plaukus. Paparacai, tykantys kompromituojančios nuotraukos. Holivudo spindesys ir paslaptys. Slapti ryšiai, korumpuoti įstatymų sergėtojai. Meilė, mirtys ir išdavystės. Viskas neišvengiamai susiję. Los Andželas slaptai – gundantis ir gražus, ciniškas ir painus trileris, kuris virto meistriška to paties pavadinimo juosta, išgarsinusia dabar visame pasaulyje žinomus aktorius Keviną Spacey ir Russellą Crowe. Daugiau… Pavartyti.

—–

Minėtoji “Metodika” savo leidinių mišrainėje turi ir vertingą gurmanišką ingredientą – “Pulicerio premijos laimėtojų” seriją, kurioje jau pasirodė dvi knygos: Jennifer Egan romanas “Smogikų gaujos apsilankymas” ir Marilynne Robinson ”Gileadas”. Jeigu ši serija nesustos, tai trinsiu rankomis ir linkėsiu kuo daugiau tokių rinkos žaidėjų.

“Smogikų gaujos apsilankymas” anotacija:
Kokią įtaką mūsų gyvenimui turi atsitiktinės pažintys ir dėl ko nutrūksta sena draugystė? Kodėl buvę maištininkai pavirsta nutukėliais, kuriems niekas nerūpi? Kodėl mes keičiamės, nors muzika lieka ta pati?.. Benis Salazaras jaunystėje buvo pankroko grupės narys. Dabar jis – muzikos įrašų prodiuseris. Jo padėjėja Saša – jauna moteris, apimta nerimo ir nenumaldomo potraukio vagiliauti. Kartą Saša susipažino su Aleksu, tačiau su juo siejo tik vienas pasimatymas. Po kelerių metų Aleksas susitiks su Beniu ir prisimins Sašą, palikusią neišdildomą įspūdį. J. Egan žaviai papasakoja jų gyvenimo istoriją pasitelkdama kitus veikėjus ir daugybę simbolių nuo M. Prousto iki „Sopranų“. Ši muzika pulsuojanti knyga yra stulbinantis pasakojimas apie polinkį į susinaikinimą ir priebėgą meno pasaulyje.

Knygos “Gileadas” anotacija:
”Kai skaitysi šį laišką, aš būsiu amžinas, kažkuo gyvesnis nei kada nors, kai buvau kupinas jaunatvės jėgų. Skaitai nerimastingo, nukvaišusio senuko svajas, o aš gyvas didingesnėje už visas mano svajas šviesoje, bet tavęs nelaukiu, nes noriu, kad tu, mylimas mirtingasai, gyventum ilgai ir mylėtum šitą varganą, laikiną pasaulį, kurio, įsivaizduoju, graudžiai ilgėsiuos.”
Ši nuostabiai tyra knyga – tai seno mirštančio tėvo laiškai sūnui, kuriuos berniukas skaitys užaugęs. Šiltas ir nepamirštamas kunigo Džono Eimso balsas nušviečia žmogiškąją egzistenciją ir atskleidžia gyvenimo didybę bei nuopuolius per laikinumo prizmę. Jis kreipiasi tiesiai į skaitytojo širdį.

—–

Ir pabaigai, vaikučiams. “Nieko rimto” išleido pirmąją iš penkerių britės Sylvia Waugh sukurtų lėlių su sielomis istoriją, lietuviškai pavadintą “Žmogonai” (orig. The Mennyms). Prisimenant Gaimano „Koralainą” kiek kraupokai skamba knygos aprašymas, bet leidykla žada, kad knygutė bus labiau juokinga, nei siaubinga. Tikiu.

„Na tik pamanyk – lėlės, o visai kaip žmonės“, – kraipė galvą šią knygą perskaičiusi septyniasdešimtmetė. „Kaip gerai, kad perskaičiau. Nerealus jausmas!“ – tekstinę žinutę atsiuntė dvidešimtmetis studentas. „Kaip juokinga…“ – kikeno dešimtmetis. Turbūt nereikia stebėtis, kad ši knyga sudomina įvairaus amžiaus skaitytojus. Juk joje pavaizduota tradicinė trijų kartų šeima – seneliai, tėvai, trys paaugliai, du dešimtmečiai dvyniai ir kūdikis. Tiesą sakant, būtų tradicinė šeima, jeigu jos nariai nebūtų… iš audeklo ir kapokmedžio vatos. Skudurinės lėlės, stebuklingu būdu įgijusios sielą ir gebančios mąstyti, jaučiasi kitokios, svetimos šiam pasauliui. Tai esmingiausias knygos motyvas. O veikėjų paveikslai įtaigiai apibendrina skirtingų žmogaus amžiaus tarpsnių psichologiją. Vis dėlto įvykių centre – amžina penkiolikmetė, maištininkė Apleba, taip pat jos vyresnėlis brolis Subis, kankinamas klausimo „kas aš iš tikrųjų esu“. Silvijos Vo Žmogonai – pirmoji iš penkių knygų apie ypatingąją šeimą. Daugiau…

Naujos geros 2011-ųjų gruodžio knygos