Hola. Perskaitytų ir neaprašytų knygų krūvelė senokai jau graužia sąžinę, o per skaitymui skirtą ketvirtį leidyklos pateikė vieną kitą dėmesį traukiantį viršelį. Ateityje pagal ES programą „Kultūra 2007“ lietuviškai sulauksime naujų José Saramago, Aldous Huxley, Michel Houellebecq, Jeanette Winterson, David Mitchell, Orhan Pamuko knygų, o kol kas galime džiūgauti įkritę į jau lengvai lentynose randamą Williamo Faulknerio knygą “Jeruzale, jeigu tave užmirščiau”. Faulkneris kaip visada – aplenkęs savo laimetį. Pagarba leidyklai ir vertėjai Violetai Tauragienei.
Vieno didžiausių XX a. prozos meistrų Williamo Faulknerio romaną Jeruzale, jeigu tave užmirščiau sudaro du lygia greta plėtojami pasakojimai. „Laukinės palmės“ – tai tragiška meilužių Hario Vilberno ir Šarlotės Ritenmejer, viską paaukojusių dėl meilės, istorija, o „Tėtušis“ – herojiški ir kartu komiški katorgininko ir bevardės nėščios moters nuotykiai per 1927 metų Misisipės didįjį potvynį. Romanas dar žinomas pavadinimu Laukinės palmės (The Wild Palms). Originalus pavadinimas mašinraštyje buvo perbrauktas ir ištaisytas į Laukines palmes ne autoriaus ranka. Manoma, kad pavadinimą keisti panoro leidėjas. „Jeruzale, jeigu tave užmirščiau” – tai eilutė iš Biblijos 137 psalmės, primenančios žydų nelaisvę Babilone ir apraudančios Jeruzalę, laisvės ir tikro gyvenimo simbolį. Pagrindinė romano tema ir yra nelaisvė tiesiogine prasme ir metaforiškai, jo herojai – civilizacijos, visuomenės įstatymų, prigimties, gamtos stichijų, meilės idealo, sąžinės ir kaltės jausmo belaisviai.
—–
Neįprastas neįprastos asmenybės ranka sukurtas tekstas apie save patį. Beprotiški, begėdiški, originalūs buvo Salvadoro Dali piešiniai. Panašūs apibūdinimai tinka ir jo autobiografinei knygai “Slaptas Salvadoro Dali gyvenimas“, kurią išleido “Tyto alba”. Pasitikrinti vertę galima iš ištraukos.
Salvadoras Dali (1904–1989) – vienas žymiausių siurrealistų ir labiausiai žiniasklaidos išgarsintų XX a. asmenybių. Dailininkas, tapytojas, grafikas, skulptorius, dizaineris, juvelyras; talentingas kūrėjas, įžūlus provokatorius, negailestingas meno vertintojas ir nenuilstantis naujovių ieškotojas.
Ar įmanoma suprasti Dali meną, nesuvokus jo, pašėlusio narcizo, asmenybės?
Tikėtis suprasti žymųjį kataloną – per drąsu, tačiau skaitant autobiografiją bus lengviau įsijausti į jo beprotišką pasaulį, suvokti jo originalias idėjas.
„Slaptas Salvadoro Dali gyvenimas“ – tai paminklas, kurį menininkas pastatė pats sau. Knygoje, išverstoje į daugybę kalbų, visiškai nėra kuklumo, užtat ji kupina įtaigiausio nuoširdumo. Autorius su nežabotu humoru ir sąmojingu koketavimu įžūliai, net begėdiškai viešina savo paslaptis. Knyga atskleidžia aistringo menininko, pasirengusio užkariauti pasaulį, kovojančio su tamsuoliškumu, pilkumu ir nihilizmu, didybę.
—–
Kol “Eridanas” bando taisyti sugriautą markę su Harrisono “Plieninės Žiurkės sugrįžimu”, “Alma littera” jau gali didžiuotis G.R.R. Martino antrąja ciklo “Ledo ir ugnies giesmė” knyga “Karalių kova”. Didis romanas tiek turiniu, tiek apimtimi, nežinia tik kaip su vertimu susitvarkė Leonas Judelevičius, ne taip ir prastai išvertęs Tolkieno “Silmariljoną” ir “Hurino vaikus”, norisi tikėti, kad į Tapinienės vertimą buvo atsižvelgta ir stilius bei vardai išliko kaip pirmoje ciklo dalyje.
Keturių karalių kova – kas laimės geležinį sostą?
Antrojoje „Ledo ir ugnies giesmės“ knygoje George’as R. R. Martinas pasakoja, kaip prasideda sunki ir kruvina kova dėl Geležinio sosto, į kurį sėda trylikametis Roberto sūnus Džofris. Bet ar jis tikrai teisėtas įpėdinis? Tuo netiki Roberto Barateono broliai Stanis ir Renlis. Pirmasis, išsižadėjęs dievų Septyneto, įtikinėjęs į Šviesos Valdovą ir naudodamasis raudonosios jo žynės Melisandros kerais, pradeda karą dėl sosto nužudydamas brolį Renlį, kurį remia Haigardeno lordai. Karaliaus Uostą ir Raudonąją pilį su sostu, pasitelkęs alchemikų gildijos piromantus, gina Kipšas Tirionas ir jo tėvas lordas Taivinas Lanisteris.
Tuo tarpu Vinterfelo įpėdinis Robas Starkas savo lordų paskelbiamas Šiaurės karalium. Jo tikslas – ne tik išlaikyti savo valdžioje šiaurę ir Riveraną, bet ir atkeršyti už tėvą, atgauti jo palaikus ir kalaviją ir susigrąžinti karalienės Sersėjos nelaisvėje laikomas seseris. Be to, jo valdoms grasina Geležies salų lordas Beilonas Greidžojus.
O ir paskutinė Targarienų palikuonė Daneiris, Drakonų Motina, už jūrų nerimsta – augina stebuklingų drakonų trijulę ir telkia kariuomenę atsikovoti savo protėvių sostui.
—–
Tiek asmeninių pastebėjimų vasariškame skaitinių fronte. Skaitome ką turime ir laukiame pasirodant J.M. Coetzee „Barbarų belaukiant”.
NAUJOS G.EROS KNYGOS [2013, kovas – balandis]
