Artėja metas. Dovanėlių ieškojimo (tik beieškodami knygos neužkliūkite už metalo ieškiklių), pakavimo ir gavimo. Knygynų dovanų čekių sumų tikrinimo. Naujų knygų statymo į lentynas. Bandymo išsisukti nuo klausimo, ar jau skaičiau tą, kur gimimo dienos proga vasarą padovanojo. Neskaičiau, mielieji. Ir nežinau, kada skaitysiu. Laukiančių ir prašančių būti skaitomomis eilė netirpsta taip sparčiai, kaip norisi. O leidyklos išmeta vis naujų kozirių, kurie tą eilę vienaip kitaip dar pakoreguoja. Bet nėra tų kozirių tiek daug, jog galva apsisuktų.
Netikėtą staigmeną pateikė “Sofoklis” – išleido seniai į lietuvių kalbą beversto Grahamo Greene’o vieną geresnių romanų “Galybė ir garbė”.
Romano „Galybė ir garbė“ siužetas nuo pirmų puslapių prikausto skaitytojo dėmesį. Veiksmas vyksta Meksikos valstijoje, kurioje po revoliucijos visiškai uždrausta religija. Revoliucinės valdžios leitenantas laiko garbės reikalu pagauti ir viešai sušaudyti paskutinį kunigą. Tačiau ne tik netikėti siužeto vingiai neleidžia padėti knygos į šalį. Svarbiausi romane yra žmonių santykiai, jų išpažįstamos vertybės, pats žmogiškumas. Ką reiškia mylėti žmones, kaip atskirti gerą žmogų nuo niekam tikusio, jei beveik šventasis laiko save baisiu nusidėjėliu, o paskutinis niekšas yra įsitikinęs esąs doras žmogus? Palaipsniui atsiskleidžianti asmenybės vertė skatina mąstyti apie gyvenimą, suteikia jėgų ir vilties.
Grahamas Greene’as (1904–1991) yra vienas žymiausių anglų rašytojų. Jis parašė daugiau kaip dvidešimt romanų, kurių šeši yra išversti į lietuvių kalbą. Pagal jo romanus ir apsakymus sukurta nemažai filmų. Lietuvių skaitytojams gerai pažįstamas vienas garsiausių rašytojo romanų „Tykusis amerikietis“. Daugiau apie knygą…
—–
“Gimtasis žodis” pastaruoju metu lepina įvairių rašytojų biografijomis. Akį traukia Ernesto Hemingvėjaus ir Jacko Londono gyvenimų aprašai. Abu turėjo bendrumų – mėgdavo stikliuką. Jacko Londono biografija tikrai verta susipažinimo ir nebūtinai James L. Haley “Vilkas.Jacko Londono gyvenimai”. Pamenu kaip rijau Irvingo Stone’o “Raitas jūreivis” – tai Londono gyvenimas savo margumu tikrai nedaug skyrėsi nuo jo kūrinių turinio, bent paralelių su “Martinu Idenu” tikrai netrūksta. Ir įdomu – kokią rašytojo mirties versiją pateikia Haley – visgi nusižudė ar perdozavo dėl neišmanymo.
Jameso Haley’o knyga – ryškus ir gyvas pasakojimas apie žmogų, kuris po Marko Twaino mirties buvo garsiausias Amerikos rašytojas. Pasak autoriaus, Londonas yra vienas iš neteisingiausiai vertinamų Amerikos literatūros kūrėjų, patyręs iššūkį: rašyti dėl pinigų ar rašyti sau, rizikuoti šlove ar paaukoti atlygį? Kovotojas už ekonominę gerovę ir talentingas rašytojas, prieštaringumų pilna asmenybė – ją atskleisti nelengva užduotis biografui.
Haley’o dėka Londonas prieš mus iškyla su visais savo įsitikinimais ir žmogiškais trūkumais: jis ir austrių piratas, žvejybos patrulio sargybinis, valkata, ruonių medžiotojas, Klondaiko senbuvis, Aliaskos naujakurys, karo korespondentas, ir nuotykių ieškotojas. Jackas tiesiog abiem kojom įšoko į gyvenimą, vyriškai ir drąsiai: ten, kur kiti regėjo vien tik darbą, jis matė romantiką, paslaptingumą ir grožį. Į pasaulį žvelgė svajotojo akimis, buvo justi kone moteriška melancholija ir ilgesingumas, o tuo pat metu ir neįveikiama fizinė jėga.
Kitas girtuoklis, dėl kurio gyvenimo paskutinių minučių mažiau diskutuojama, pristatomas jo draugo A.E.Hotchner‘io knygoje “Tėtušis Hemingvėjus.Draugo atsiminimai”.
Keturiolika metų rašytojas ir knygos autorius buvo artimi bičiuliai. Tarp 1948-ųjų ir 1961-ųjų jiedu keliavo drauge iš Niujorko į Paryžių, važinėjo žiūrėti koridos po visą Ispaniją, žvejojo Kubos vandenyse, medžiojo Aidahe. Keliaudami visą laiką dalijosi mintimis. Rašytojas prisiminė savo vaikystę, ketvirtojo dešimtmečio literatūrinį Paryžių, tikrus įvykius, kuriais grindė savo grožinę kūrybą. Hočneris viską užsirašinėjo.
Jie buvo kartu Venecijoje, Romoje, Šiaurės Amerikoje, Rivjeroje. Taip pat ir minėtame Aidahe, kur 1961 m. Hemingvėjus nusižudė. Šie užrašai – tai prikaustantys dėmesį atsiminimai. Jie papildyti autoriaus įžangos žodžiu ir iliustruoti niekada nespausdintomis nuotraukomis iš jo asmeninės kolekcijos. Tėtušis Hemingvėjus – unikalus ir užburiantis kūrėjo portretas. Daugiau apie knygą…
—–
Ir viskas. Kiek pačiam nepatogu, kad tik tiek tų kozirių tematau, bet yra kaip yra.
ps. Norisi dar pasidžiaugti, jog nutraukusio veiklą “Eridano” palikimą perėmė nauja bendrovė, kuri visgi pritems “Pasaulinės fantastikos aukso fondą” iki gražaus 500-ojo numerio ir bandys įpūsti naujos gyvybės “Eridano” prekės ženklui.
NAUJOS G.EROS KNYGOS [2013, rugpjūtis – rugsėjis]
