Dar mėnuo karščio, per kurį daugiau nieko ir nesinori tik skaityti skaityti skaityti. Pavyzdžiui, kad ir tokius gėrius:
Storą ir keblų Davido Mitchello kūrinį “Debesų atlasas”, kurį išvertė pats Laimantas Jonušys. Šis romanas gali padėti suvokti tas peripetijas ir sąsajas, kurias žiūrint ekranizaciją buvo nelengva pagauti. Vienok, baltai pavydžiu tiems, kurie filmo nematė.
David Mitchell (Deividas Mitčelas, g. 1969 m.) – šešių romanų autorius, du iš kurių buvo pristatyti Man Booker premijai. Autorius su japone žmona gyveno Italijoje, Japonijoje ir Airijoje, kur šiuo metu su šeima ir apsistojo. 2007 m. žurnalas “Time” Mitchelą įtraukė į įtakingiausių pasaulio žmonių šimtuką. Jis dažnai vadinamas “europietiškuoju Murakamiu”: abiejų romanai pilni keistų personažų bei istorijų, japoniško santūrumo ir nutylėjimų; abu jie taip pat sėkmingai derina intelektualumą su populiariu turiniu.
“Debesų atlasas” – trečiasis autoriaus romanas, sukėlęs nepaprastą skaitytojų ir kritikų susidomėjimą. Pagal šį romaną 2012 m. L. ir A. Wachowsky bei Tom Tykwer sukūrė to paties pavadinimo filmą.
—–
Daug vandens nutekėjo, bet pagaliau ir mūsų monopolininkė, labiau pasižyminti šūdknygių kepimu, išleido vertą dėmesio knygą – 2013 metų Nobelio premijos laureatės, kanadietės Alice Munro apsakymų rinkinį “Brangus gyvenime”.
Alice Munro Nobelio literatūros premija buvo skirta už apsakymus, kuriuose skleidžiasi žmogaus būties trapumas. Rašytoja – neabejotina trumpojo žanro meistrė, keliuose puslapiuose sutalpinanti ištisus gyvenimus, sudėtingas jausmų istorijas ir painias gyvenimo dramas. Romanams prilygstantys A. Munro apsakymai įsimena ir dėl įtaigaus žmogaus dvasinio pasaulio atvaizdavimo.
A. Munro pasakoja istorijas, nutinkančias paprastiems žmonės. Jie turi trūkumų ir neatlieka jokių žygdarbių, jie tiesiog gyvena – mylėdami, išduodami, klysdami, ieškodami. Tačiau kasdienio gyvenimo tėkmėje rašytojai pavyksta užčiuopti akimirkas, kurios leidžia prisiliesti prie žmogaus sielos gelmės, – kai žmogų visam laikui pakeičia atsitiktinis susitikimas, neatliktas veiksmas ar tiesiog netikėtas likimo vingis.
Rinkinys „Brangus gyvenime“ yra tobulas dėl A. Munro įžvalgumo ir neprilygstamos pasakotojos dovanos ir liudija, koks nenuspėjamas, nuostabus ir nepaprastas yra žmogaus gyvenimas.
—–
Jaunieji skaitytojai turėtų nepraleisti naujos genialiojo Neilo Gaimano knygutės lietuviškai – “Odas ir šerkšno milžinai”.
Netekęs tėvo per nelaimingą atsitikimą, atėjus nesibaigiančiai žiemai, Odas paliko patėvio namus. Kai patyręs daug nuotykių pagaliau grįžo, vis dar kuklus, bet jau žinodamas, kas yra sėkmė, jam nebegrėsė būti užguitam pašaipių bendraamžių.
„Odas ir šerkšno milžinai“ – miela, ilgesinga ir smagi istorija, kviečianti į pašėlusią, magišką kelionę milžinų ir dievų žemėn. Šioje knygoje – ne tik įprasta vikingų berniuko Odo kasdienybė, bet ir stebuklais alsuojantys, kalbantys gyvūnai bei nekasdieniai jų nuotykiai.
Rašytojas Neilas Gaimanas, gimęs 1960 m. Didžiojoje Britanijoje, pelnytai vadinamas vienu geriausių šiuolaikinių vaikų literatūros kūrėjų, už knygą „Koralaina“ apdovanotas „Hugo“ ir „Nebula“ premijomis. Jo parašyta „Kapinių knyga“ įvertinta dviem aukščiausiais apdovanojimais, skiriamais vaikų literatūros kūrėjams – „Carnegie Medal“ ir „Newbery Medal“.
—-
Henri Bergson „Juoko“ anotacija skamba kiek per daug akademiškai, tačiau Bergsono įtaka filosofijai ir literatūrai traukia susipažinti su šiuo veikalu.
Nobelio literatūros premijos laureato veikale „Juokas“ tyrinėjamos skirtingos fenomeno formos ir pati esencija: šmaikštumo ir sąmojo, žmoniškumo ir nejautrumo, absurdiškosios juoko logikos kategorijos bei jų sąsajos, socialinių juoko prasmių paieška.
Su „Juoko” vidumi galite susipažinti čia – http://issuu.com/leidykla_vaga/docs/juokas_issu
—–
O kitą mėnesį turėtų pasirodyti Jean-Marie Gustave Le Clézio “Auksinė žuvelė”. Nekantriai laukiame.
