NAUJOS G.EROS KNYGOS [2014, rugpjūtis – spalis]

Greit jau dovanų pirkimo metas. Ta proga norisi pastebėti ir perspėti pirkėjus, jog kuo toliau, tuo atidžiau reikia dairytis po knygynus, nes gali nutikti taip, kad įsigysite jau skaitytą knygą. Tiesa, šįkart ji gali būti kitu pavadinimu. Štai vienas pavyzdys – kaip „Nimfomanės užrašai“ virto „Nepasotinamąja“. Gerai, kad tokių knygų neperku, nes pirmiau minėtųjų stovi kiti pavadinimai.

imageŠį mėnesį pirmoje vietoje atsidūrė „Varnų puota“ – G.R.R. Martino ciklo „Ledo ir ugnies giesmė“ 4 knyga, kuri jau pradėta ir, matyt, po poros savaičių liks tik apraudoti, kad jau baigėsi.

„Varnų puota“ – tai ketvirtoji George’o R. R. Martino istorinės fantastinės epopėjos „Ledo ir ugnies giesmė“ knyga.

Joje kuriama šiurpi karo nuniokoto krašto atmosfera, o veiksmas daugiausia sukasi apie Karaliaus Uostą. Ten karaliumi paskirtas devynmetis berniukas Tomenas, o visą valdžią užgrobusi jo motina – karalienė regentė Sersėja. Įtikėjusi kitados jai burtininkės išsakyta pranašyste, jog valdžią iš jos paverš kita karalienė, jauna ir graži, Sersėja nusprendžia pražudyti Tomeno žmoną, karalienę Mardžerę iš Tairelių giminės.

Ir pačiame Vesterose, kur maitlesiais varnais karas pavertė daugybę žmonių, rezgami nauji sąmokslai, sudaromos naujos pavojingos sąjungos ir visi keršija visiems, ypač negailestinga keistoji Akmenširdė – pilkoji moteris, vadovaujanti bastūnams. Tačiau šioje varnų puotoje svečių daug, tik nežinia, kam iš jų pasiseks išlikti gyvam.

 Daugiau…

—–

sniegas-1Džiugu, kad pastaruoju metu lietuviškai pasirodo vis daugiau nobelistų knygų. Viena tokių – Orhano Pamuko „Sniegas“, kita – Jean-Marie Gustave Le Clézio „Auksinė žuvelė“.

Orhan Pamuk (Orchanas Pamukas; g. 1952 m.) – žymiausias šiuolaikinis turkų rašytojas, 2006 m. Nobelio premijos laureatas, savo kūryboje gebantis sulieti europietiškos literatūros bruožus su paslaptinga Rytų pasakojimo tradicija. Jo kūriniai buvo išversti į daugiau kaip 50 kalbų. „Sniegas“ – kontroversiškiausias ir daugiausia diskusijų sukėlęs O. Pamuko romanas.

Po dvylikos Vokietijoje praleistų metų turkų poetas Ka grįžta į Karso miestą, nuo pasaulio atskirtą dar neregėtos pūgos. Mieste tvyro šaltis, liūdesys ir įtampa: viena po kitos dėl religinių priežasčių žudosi jaunos moterys. Ka, svetimas tiek Vokietijai, tiek ir Turkijai, Karse bando ištirti tas netikėtas ir mįslingas savižudybes.

Žmogus be vietos. Menininkas, išgyvenantis krizę. Karinis perversmas atkirstame mieste. Vėl grįžusi meilė senai pažįstamai – gražuolei Ipekai. Nutrūkę jaunų mergaičių ir moterų gyvenimai. Sniegas. Bandymas suprasti, kas vyksta Karse ir Turkijoje, bandymas suvokti tikėjimo ir politikos dalykus, bandymas išsaugoti atgimusią meilę – visa tai netikėtai grąžina Ka prie poezijos.

Daugiau…

—–

le clezio auksine zuvele-500x500Sukrečianti našlaitės Lailos gyvenimo istorija

J. M. G. Le Clézio – garsus šiuolaikinis prancūzų rašytojas, Nobelio premijos laureatas. Romanas „Auksinė žuvelė“ atskleidžia sukrečiančią našlaitės Lailos gyvenimo istoriją. Patyrusi skurdo, vargo, socialinės atskirties, ji neprarado svajonės ir tapo džiazo dainininke. Laila daug kuo artima romano „Dykuma“ veikėjai Lalai. Le Clézio dažnai vaizduoja egzotiškas kultūras, priešina jas civilizacijai.

„Auksinės žuvelės“ pavadinimą įkvėpė Meksikos indėnų sentencija: „Ak, žuvele, mažoji auksine žuvele, saugokis! Nes šiame pasaulyje tavęs tyko tiek tinklų ir bučių.“ Žuvelė – tai pagrobta arabų mergaitė Laila. Mirus jos savininkei žydei Lalai Asmai, gražioji našlaitė tapo viešnamio žaisliuku. Po daugybės nelaimių ir sunkumų Laila atvyko į Paryžių, o jame rado viską – rasizmą, literatūrą, muziką, Paryžiaus bohemą, meilę. Laila nepaliauja ieškojusi savojo kelio. Nepaprasto užsispyrimo ir gyvenimo geismo dėka ji daug pasiekia. Amerikoje išsipildo svajonė tapti džiazo dainininke. „Auksinė žuvelė“ – tarsi alegorija ar pasaka suaugusiems, atskleidžia retą pasakotojo talentą.

Daugiau…

—–

Duras_Uztvara_virs-500x500

Pasaulinio garso prancūzų rašytoja, „naujojo romano“ krypties atstovė, dramaturgė, kino režisierė, scenaristė Marguerite Duras (laimėjusi Gonlūrų premiją už romaną „Meilužis“), viename mėgstamiausių, autobiografiniame romane „Užtvara nuo vandenyno“ pasakoja apie paauglystę Indokinijoje, neturtingos prancūzų šeimos vargus mirus tėvui. Motina už visas santaupas išsinuomojo žemės, bet per vėlai suprato, kad potvyniai niokoja pasėlius ir veltui ji statė užtvaras. Tuščia ir kita viltis – ištekinti dukrą už turtuolio. Siuzana daug laiko praleidžia kino salėse, atsiduodama filmų magijai ir svajonėms apie gražesnį gyvenimą. Motina iš nevilties pasiligoja, vaikai visais būdais veržiasi į miestą ieškoti geresnio gyvenimo.

Kūriniui būdingi nuolatiniai M. Duras motyvai – absoliučios meilės troškimas, jaunos merginos ryšys su pasiturinčiu kitataučiu, jausmai ir svajonės, aistra kino filmams.
M. Duras (1914-1996) gimimo šimtmetis įtrauktas į UNESCO atmintinų sukakčių sąrašą.

 Daugiau…

—–

image (1)

„Turkiški saldumynai“ – originali ir provokuojanti, erotiška ir jausminga, persmelkta ilgesio ir šviesi knyga. Septintojo dešimtmečio Amsterdamas. Aistrų ir svaigulio kupinas menininkų pasaulis. Visas ribas griaunanti meilė. Tai vienas geriausių XX a. romanų, parašytas vieno didžiausių visų laikų Olandijos rašytojų – garsaus dailininko ir skulptoriaus Jano Wolkerso. Pagal šią knygą sukurtas to paties pavadinimo kino filmas atnešė šlovę ir olandų kino režisieriui Pauliui Verhoevenui.

Skulptorius, kurio vardas knygoje neminimas, su raudonplauke Olga susipažįsta keliaudamas autostopu. Jis – bohemiškas, aistringas ir talentingas menininkas, ji – aikštinga turtingų miesčionių dukra. Ji stabteli jo pavėžėti, ir juodu daugiau nebesiskiria.

Olga tampa skulptoriaus gyvenimo centru, jo mūza. Jų aistringai, beprotiškai meilei negali pasipriešinti dukros pasirinkimui nepritarianti motina, negąsdina nė bohemiškas, dažnai skurdus menininko gyvenimas. Nedidelėje studijoje pačioje šurmulingo Amsterdamo širdyje lekia audringos fantazijos, meilės, sekso, kūrybos kupinos dienos ir naktys. Kol vieną dieną Olga išeina.

Juodu dar susitiks, bet susitikimas pareikalaus aukos, kurios nė vienas negalėjo tikėtis…

 Daugiau…

—–

O netolimoje ateityje laukiame J. M. Coetzee romano „Jėzaus vaikystė“, Doris Lessing „Auksiniai užrašai“ ir bene labiausiai Philip K. Dick „Žmogus aukštoje pilyje“.

NAUJOS G.EROS KNYGOS [2014, kovas – liepa]

11 komentarų apie “NAUJOS G.EROS KNYGOS [2014, rugpjūtis – spalis]

  1. Kolkas skaičiau tik „Auksinę žuvelę“, tai nepaliko tokio įspūdžio, kaip „Dykuma“. O gal jau bandėt Pamuką?

    1. Nebandžiau Pamuko, nes po „Juodosios knygos“, skaitytos prieš 5-6 metus, vis dar jaučiuosi jo atsikandęs. Labai jau jis smulkmeniškas pasirodė. Sakiau, imsiuosi nebent po to, kai aplankysiu Turkiją.

  2. Man irgi nepatiko, sakau, gal ta nauja kokia nors gyvesnė ir įdomesnė. M. Duras mane šitam sąraše labiausiai domina.

    1. M.Duras ir šiaip yra gerai, o čia dar Tauragienė vertė :) Bet jei vieninteliam susipažinimui, tai sakyčiau imti „Meilužį“ – kaip tik mačiau kažkas naujai kažkelintąjį kartą perleido.

  3. Nebuvo gera mintis pradėt skaityt M. Duras, nes…dabar tik ją ir skaitau:D „Meilužis“ labai patiko, dabar pradėta skaityt „Loros V. Stein apžavėjimas“, „Vicekonsulas“ ir „Užtvara nuo vandenyno“. Nežinia, kuom čia viskas baigsis…:)Jaučiu, kad bus liūdna, kai baigsiu visas (kaip man dažnai būna pabaigus skaityt geras knygas).

    1. Indre, aš ir kaip tik skaitau „Užtvarą nuo vandenyno“ :))

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.