Nors “Ore geriausiųjų rinkimuose” kategorijoje “Geriausia vieta būti” trečius metus iš eilės laimėjo NAMAI (nepanašu, kad kitais, krizės metais, tai pasikeis), kino teatrų repertuaras lūžta nuo filmų (tame tarpe ir gerų) gausos, kurių vieną kitą reiktų pamatyt. Taupiausiems kapeiką prie kapeikos dėti siūlau iki kito penktadienio, kai k/t repertuare pasirodys “Lušnynų milijonierius” (manau, kad tikrai paims “Oskarą” kaip geriausias filmas ir už režisūrą, tiesa, sakau tai matęs tik reklaminį klipą), o kol kas…

Du rimti ir geri filmai: “Abejonė” ir “Nerimo dienos”. Abu nominuoti “Oskarams”. Trečias filmas nepalyginamai silpnesnis (kad ir kokį iš jo pūstų burbulą) – “Keista Bendžamino Batono istorija”. Nominuotas berods 10 “Oskarų”, tikiuosi negaus nė vieno rimto, gal tik už antraplanį vaidmenį galima būtų pagirti Taraji P. Henson. Tokios bereikalingos pompastikos ir tuštybės ekrane jau neteko matyti velnias žino kiek laiko… Juosta neabejotinai taiko į “Titaniko” auditoriją ir daro tai taip akivaizdžiai, kad net nesmagu, kai matai, jog net pasakojimo struktūra lyg nukopijuota iš pastarojo. Ekrane šmėžuoja keli garsūs vardai, nors jų vaidmenys niekiniai (t.p., jog neesminiai) ir net kyla klausimas ar jiems duota ne per daug laiko pertraukinėti pagrindinei istorijai? Juosta perpildyta vaikiškos filosofijos, kuri bando išsikovoti vietą žiūrovo širdyje kas dešimt minučių perskaitoma fone, lyg filmą garsintų išmintingas herojus. Tokie dalykai iš dalies suveikia filmo pabaigoje, bet kai tokios mini pabaigos vyksta, kas dešimt-penkiolika minučių, reikalas ima gerokai užknisti. Sunku pasakyti kaip “Keista Bendžamino Batono istorija” buvo taip gausiai nominuota “Oskarų” sąrašuose (“Australija”, sako, irgi griebia už širdies, bet tai ne priežastis vadinti jį metų filmu), nes tai klišių rinkinys, lyg kelių sentimentalių epų “best of”. Nesu didelis “Titaniko” gerbėjas, bet jeigu reiktų rinktis ar pažiūrėt jį du kartus ar dar kartą Bendžaminą, rinkčiausi pirmą variantą.

Žinoma, Bendžaminas laimėtų, jeigu tektų rinktis tarp jo ir ČIHUAHUA IŠ BEVERLI HILSO arba MUŠKIETININKAI GRĮŽTA! Kitaip tariant, š*** mūsų kino teatruose yra kiekvieno skoniui ir, kad ir kaip bebūtų liūdna, gali būti, kad šių paskutinių dviejų porcijų paragauti ateis daugiau žmonių negu pirmų trijų.

O čia aprašymai ir traileriai:

ABEJONĖ / Doubt

Režisierius: John Patrick Shanley
Aktoriai: Meryl Streep, Philip Seymour Hoffman

1964-ieji metai. Niujorkas, Bronkso rajonas. Katalikų mokykla.

Vienuolė (ją vaidina Meryl Streep) pastebi kai ką, kas jai sukelia nerimą ir įtarimus. Moteris įtaria, kad mokykloje dėstantis kunigas (akt. Philipas Seymouras Hoffmanas) išnaudoja vieną juodaodį vaikiną.

Abejodama tuo, kas jai kelia įtarimus ir nenorėdama nepagrįstai apkaltinti Dievo tarno, vienuolė kunigą vis tik ima stebėti atidžiau. Įtarimams sustiprėjus, ją ima kankinti prieštaringos mintys: ar jos pastangų užtektų nugalėti sistemą? Ar kunigas, neigiantis bet kokias užuominas apie nepadorumą, gali būti iš tikrųjų kaltas ir meluoti? O galbūt jai tiesiog vaidenasi nebūti dalykai?

Filmo režisierius Johnas Patrickas Shanley‘is juostą sukūrė pagal savo paties parašytą pjesę. Drama tokiu pat pavadinimu 2007 metais buvo apdovanota Pulicerio premija kaip geriausia Jungtinių Amerikos valstijų metų pjesė.

NERIMO DIENOS / Revolutionary Road

Režisierius: Sam Mendes
Aktoriai: Leonardo DiCaprio, Kate Winslet, Kathy Bates

Eipril ir Frenkas Vyleriai (akt. Kate Winslet ir Leonardo DiCaprio) – jauna šeima, su dviem vaikais gyvenanti Konektikuto priemiestyje. Laikas skaičiuoja šeštąjį XX amžiaus dešimtmetį.

Iš pažiūros ši šeima – kaip ir daugelis aplink – yra užtikrinta dėl savo ir savo vaikų ateities, puikiai jaučiasi viešumoje ir randa laimę už savo namų durų. Tačiau iš tikrųjų nugludintas fasadas slepia nesugebėjimo užauginti ir išauklėti savo vaikų baimę; neužtikrintumą dėl savo gabumų ir todėl nerimą dėl karjeros; nesugebėjimą mylėti ir nuolatinę jausmų vaidybą.

Frenkas dirba neblogai apmokamą, tačiau be galo nuobodų darbą biure, Eipril su dviem vaikais sėdi namuose ir kankinasi dėl to atsisakiusi savo galbūt daug žadėjusios aktorės karjeros. Diena po dienos rutinos pilkuma slegia sutuoktinius, kol galų gale abu nusprendžia kardinaliai keistis ir su vaikais išvažiuoti gyventi už Atlanto – į Prancūziją. Tačiau savęs dar niekam nepavyko apgauti: gyvenamosios vietos ir įpročių pakeitimas Eipril ir Frenkui atneša ne laimę, o nesiliaujančius kivirčus, nepagrįstus kaltinimus, pavydą ir dar didesnį susvetimėjimą.

„Nerimo dienos“ ekranuose vėl sujungia vieną žymiausių kino istorijoje – „Titaniko“ porą: Kate Winslet ir Leonardo DiCaprio. Ši juosta taip pat yra pirmoji, kurioje kartu su Kate Winslet dirba ir jos tikrasis vyras – režisierius Samas Mendesas.

KEISTA BENDŽAMINO BATONO ISTORIJA / The Curious Case of Benjamin Button

Režisierius: David Fincher
Aktoriai: Cate Blanchett, Julia Ormond, Brad Pitt

Pagal F.Scott Fitzgerald 1920 m. istoriją apie vyrą, kuris gimė būdamas 80-ies metų senukas ir kasmet vis jaunėjo. Apie žmogų, kuris kaip ir mes visi, negalėjo sustabdyti laiko…

„Mano vardas – Bendžaminas Batonas ir aš gimiau neįprastomis aplinkybėmis“, – taip prasideda 1920-ųjų metų F.Scott Fitzgerald istorija. Taip prasideda ir naujas Davido Fincherio filmas „Keista Bendžamino Batono istorija“. Pasakojimas apie žmogų, gimusį senuku ir kasmet jaunėjančiu. Filme seksime jo gyvenimo istoriją, prasidėjusią Naujajame Orleane I-ojo Pasaulinio karo pabaigoje 1918-aisiais ir atlydėsime iki XXI-ojo amžiaus. Seksime istoriją, kuri bus ir keista, ir neįprasta, ir jaudinanti – per visą gyvenimą, kuris tikrai neprimena nei vieno iš mūsų gyvenimo.

Gal viskas nebūtų taip sudėtinga, jei būdamas 50-ies Bendžaminas Batonas (akt. Bradas Pittas) nebūtų sutikęs ir pamilęs žavios 30-metės (akt. Cate Blanchett). Du žmonės susieja savo gyvenimus, bet jų laimingai pabaigai nėra jokios galimybės. Jie gyvena visiškai skirtingus gyvenimus: jis jaunėja, ji sensta. Ir nesvarbu, kad viduje jie jaučia tokius pat jausmus – tiesiog laikui bėgant būti kartu tampa neįmanoma…

„Keista Bendžamino Batono istorija“ – tai didingas pasakojimas apie neįprastą žmogų ir apie jo kelyje sutiktus žmones, aplankytas vietas, apie jo meilę ir išgyvenimus, apie gyvenimo džiaugsmus ir apie mirties liūdesį. Ir apie tai, kas nepavaldu laikui… Kaip sako režisierius, „tai tamsus,bet kartu ir romantiškas filmas, kuris nepaprastu būdu paliečia mirties temą…“

DAR VIENA MEILĖS ISTORIJA / Kærlighed på film

Režisierius: Ole Bornedal
Aktoriai: Nikolaj Lie Kaas

„Kas nesvajoja apie savanorišką galimybę tapti kažkuo kitu? Nors dienai, nors savaitei, mėnesiui, dėl svarbių priežasčių ir visam gyvenimui?“ (Cristy Lytal)

Filmo herojus – dviejų vaikų tėvas, kriminalinių aukų fotografas Jonas. Nors jo šeimyninis gyvenimas klostosi sėkmingai, vyras jaučiasi išvargintas kasdienybės ir svajoja apie egzotiškas keliones. Vieną dieną dėl jo kaltės avarijoje nukenčia mergina Džiulija. Kitą dieną Jonas ateina į ligoninę jos aplankyti. Mergina nieko neprisimena. Šeima Joną palaiko naujuoju Džiulijos vaikinu Sebastianu. Jonas prisiima šį vaidmenį. Vyro gyvenimas įgauna visai kitas prasmes. Džiulija gyja, po truputi grįžta jos atmintis, o Jonui mergina tampa svarbiausiu žmogumi. Tačiau artinasi diena, kai sugrįš praeitis.

Filmas nominuotas Sandanso kino festivalio Didžiajam žiuri prizui. Ne vieną apdovanojimą ir nominaciją pelnė filmo operatorius, montažo režisierius, antro plano aktoriai.

MUŠKIETININKAI GRĮŽTA! / Возвращение Мушкетеров

Režisierius: Georgi Yungvald-Khilkevich

Po šiuolaikinės “Likimo ironijos” stulbinančių finansinių rekordų Rusolivudo klerkai nusprendė atgaivinti dar vieną nepamirštamąjį hitą iš sentimentalios kino klasikos lobynų. 1978-siais sukurtas ir dabartinių 30-mečių kartos vaikystę praturtinęs filmas “D’Antarjanas ir trys muškietininkai” sugrąžins šlovės dividentus legendiniam veteranų ketvertukui su muzikaliuoju Michailu Bojarskiu priešakyje.

Originalaus nuotykių epo ir dviejų tęsinių autorius Georgijus Jungvaldas-Hilkevičius jau 10 metų nerežisavo nė vieno filmo, bet prancūzų rašytojo Alexandre’o Dumas idėjų geresnio ir šmaikštesnio interpretatoriaus rusų prodiuseriai net neieškojo. Režisierius ketvirtą kartą sukvietė visus išlikusius gyvus “muškietininkų” chebros narius, kurie matėsi ekrane ir dirbo už kadro. Tai Gineso rekordų knygos nusipelnantis unikalus kino istorijos pavyzdys, kai faktiškai ta pati kūrybinė grupė sėkmingai dirba drauge 30 metų.

Prancūzijos garbę gelbės ir karalienės sostą gins D’Antarjano, Aramiso, Portoso, Atoso vaikai, kuriems teks suremti kardus su rūsčiuoju kardinolu Mazariniu. Kai jaunėliams pasidarys visai riesta, tai tarp Žemės ir Dangaus įstrigę senukai įkalbės Dievulį, kad surengtų trumpą 24 valandų ekskursiją į mirtingųjų gyvenimą. Juk taip norisi visa gerkle surinkti – vienas už visus ir visi už … rublius, dolerius bei eurus!

KITAS PASAULIS. VILKOLAKIŲ PRISIKĖLIMAS / Underworld: Rise of the Lycans

Režisierius: Patrick Tatopoulos

Vampyrų ir vilkolakių tarpusavio kovos verda jau seniai. Kasdien jos pareikalauja vis naujų aukų – gyvybės ar sudužusių svajonių. Tačiau kadaise viskas buvo kitaip, kadaise vampyra ir vilkolakiai gyveno vieni šalia kitų…

Kadaise vampyrų karalius Viktoras (akt. Bill Nighy) iš laukinių vilkolakių išvedė naują veislę – Likanus. Tai buvo paklusnūs vilkolakiai, kurie tarnavo savo ponams vampyrams. Ypač naudingi jie tapdavo kovose su laukiniais vilkolakiais. Likanai buvo vergaujančių vilkolakių rasė. Pirmasis Likanų rasės atstovas ir Viktoro pasididžiavimas buvo vilkolakis vardu Lučianas (akt. Michael Sheen). Lučianas pasižymėjo nepaprasta drąsa, sumanumu ir ištikimybe. Tad Viktoras paskyrė jį asmeniniu sargybiniu savo šeimai.

Tačiau, deja, likimas Lučianui iškrėtė pokštą – jis įsimylėjo Viktoro dukterį Sonją (akt. Rhona Mitra). Ne, ne – jo jausmai neliko be atsako: Sonja taip pat jį pamilo. Bet meilė tarp aristokratės ir vergo? Tokia meilė niekada nebūna paprasta ir jos laukia daugybė išbandymų. Taip nutiko ir šį kartą: jausmai Sonjai pastūmėjo jį nusižengti taisyklėms, kurios reguliavo visą Likanų gyvenimą vilkolakių valdose.

Taip neseniai mėgavęsis favorito teisėmis Lučianas buvo parblokštas į žiaurią vilkolakių gyvenimo realybę. Skaudus likimo smūgis atvėrė jaunajam vilkolakiui akis ir jis suprato, kad jis (ir kiti Likanai) tėra vampyrų engiami vergai. Lučianas suprato, kad jo mylimoji bus atplėšta nuo jo, o jo paties tikriausiai laukia negailestinga bausmė. Lučianui nelieka nieko kito – jam tenka sprukti į laisvę. Lučianas supranta: jei nori gyventi laisvas ir būti kartu su tais, kuriuos myli, jis privalo pakeisti nusistovėjusią tvarką. Tačiau vienas to padaryti jis neįstengs…

Padedamas mylimosios Sonjos Lučianas pasprunka pats ir išlaisvina kelis savo gentainius. Saujelei vergavusių vilkolakių papučia kitokie – laisvės – vėjai. Dabar vienintelė jų viltis – priespaudos iškankinti Likanai, vergaujantys kitiems vampyrų aristokratams. Taip prasideda ilgus metus truksianti vampyrų ir vilkolakių kova…

“Kitas pasaulis. Vilkolakių prisikėlimas” – jūsų jau matytų filmų “Kitas pasaulis” ir “Kitas pasaulis. Evoliucija” priešistorė, kurioje sužinosite, kokia juoda kate perbėgo tarp vampyrų ir vilkolakių.

ČIHUAHUA IŠ BEVERLI HILSO / Beverly Hills Chihuahua

Režisierius: Raja Gosnell
Aktoriai: Drew Barrymore

Išpaikinta, kaip turbūt ir absoliučiai visi chihuahua veislės šuneliai, kalytė Chloja (ją įgarsino Drew Barrymore) gyvena Beverli Hilse. Gyvena be rūpesčių ir džiaugiasi jokio debesėlio netemdoma kasdienybe. Šalia sukiojasi tos pačios veislės šuniukas Papi (įg. George‘as Lopezas), iš meilės Chlojai visiškai pametęs galvą, tačiau kadangi yra nekilmingas ir neturi specialių chihuahua batukų, Chloja į jį dėmesio nekreipia. Kaip ir į daugumą dalykų, vykstančių aplink ją.

Toks nerūpestingas gyvenimas tęsiasi tol, kol vieną dieną nutinka nelaimė. Chloja atsiranda Meksikoje. Ir ne tuo būdu, kuriuo yra pripratusi kur nors atsidurti – t.y., savo šeimininkės rankinėje. Kalytė pasimetusi, labai nedaug kalbanti ispaniškai ir pamažu suvokianti, kad liko visiškai viena.

Drebančiai iš baimės Chlojai tenka pasikliauti nepažįstamųjų gerumu. Vienas iš tokių – vokiečių aviganis Delgado (įg. Andy‘is Garcia), pamatęs bejėgę būtybę ir saugantis, kad šioji nenuklystų dar toliau nuo namų.

O tuo tarpu Beverli Hilse dėl Chlojos dingimo baigiantis išprotėti Papi surenka į vieną krūvą tris šunis, du žmones, klastingą žiurkę ir neurotikę iguaną bei lydimas šios margos draugijos, patraukia Meksikon – kad saugiai namo pargabentų savo tikrąją meilę.

LITVAKAI. NUO VILNIAUS IKI JERUZALĖS

Režisierius: Rūta Sinkevičienė

Filmas pasakoja apie žinomus ir nežinomus, kadaise populiarius, daug pasiekusius moksle, mene ir literatūroje Lietuvos žydus, repatrijavusius į Izraelį. Litvaku save vadina ir netoli Vilniaus gimęs Izraelio prezidentas Šimonas Peresas, rašytojas Icchokas Meras. Lietuvoje dažnai spindi pirmojo lietuviško miuziklo autoriaus Viačeslavo Ganelino žvaigždė, o legendinės grupės „Kertukai“ muzikantai, atsisveikinę su Lietuva, daugiau nebegrojo. Filmo herojai, išvykę iš Lietuvos, susikūrė naujus gyvenimus Izraelyje, tačiau nė vienas jų neprarado ryšių su Lietuva. Filmas pasakoja, kodėl litvakai vadinami išskirtiniais žydų tautos žmonėmis, kiek jie padovanojo Lietuvai ir kiek paliko išvažiavę į Izraelį.

Filmų rodymo laikai – www.cinema.lt

Kiti www.g-taskas.lt projektai Facebook’e: Muzikos naujienos turintiems ausis (nauji video klipai ir trumpos dėmesio vertų naujų albumų apžvalgos/rekomendacijos).