[nostalgija]: RIGHT SAID FRED “Up” [Charisma, 1992]

RSFKol dar neužvirė smarki diskusija apie Alinos Orlovos debiutinį albumą pratęsiant lietuviškąsias muzikos aktualijas, skubu 2008-ųjų šviežienoms užlįst prieš akis ir grįžt jau šešiolika metų atgal. Iškentėjau visas pašaipas bei patyčias už klausymą tokių pigių ritmų ir melodijų, visai rimtai ketinu priverst visus atsiimt žodžius. Jei manote, jog:
1) grupė senų gašlių manekenų, kurie koncertavo Lietuvoje bene porą kartų prieš kelerius metus, praktiškai jodami ant “Stand Up” albumo arkliuko, visada buvo tokie nuobodūs;
2) savimi patenkinti kultūristai broliai ir apžėlęs multiinstrumentalistas tegali pasigirti vienu vieninteliu hitu “I’m Too Sexy”;
3) gėjai tebūna savo vietoje;
4) manyti apie šią grupę išvis neverta nieko,
tuomet jums skirti pirmieji atidarymo dainos žodžiai: “There’s no truth in the rumour/That’s all I want to say”. Kol kaip tikri britai cinikai Rolling Stone bjaurisi pigia meilės lyrika ir priskiria save antrajai skeptikų kategorijai, AMG vadina tai viena iš labiausiai neįvertintų dance-pop 90-ųjų kartos grupe. O man tai yra albumas (tik šitas, tik šitas!), kuris kaskart išprovokuoja šokiui ir gerai nuotaikai. Ir nesvarbu, koks dabar metų laikas – taip teigia ir daina “Love for All Seasons”.

Po antros linksmos čiastuškės, įtikinėjančios, kad nėra nieko, kas priverstų pasijusti naujai, ateina eilė didžiausiam grupės hitui “I’m Too Sexy”. Pasipūtėliško vyrų topmodelio parodija, atrodo, labai tinka ir patiems RSF. Jie pernelyg seksualūs lyginant su kate, skrybėle, meile, marškinėliais, Milanu, Niujorku, Japonija (pastaroji reikšminga tik rimui), automobiliui, netgi pačiai dainai. Šiuo himnu savimyloms pagerbtas ir aktorius Christian Bale (“Prestižas”, “Mašinistas”, “Amerikos psichopatas”) ar, tiksliau, jo personažai. Truputį nuklydome, tačiau norėdamas paneigti vieno hito albumo reputaciją, iškart krypstu į kitą dainą “Do Ya Feel”. Kiek sunkesnė ir vokalu, ir gitaros soluotėm, ir savotišku diktatoriškumu ji yra puikus tramplinas sekančiai kompozicijai.

“Is It True About Love?”- tarsi sustoja ir susimąsto trys vyriškiai, paskyrę albumą vien meilei. Vėl jie pateikia krūvą retorinių klausimų apie viską nuo batų iki nusikaltimo ir, be abejo, meilės. Būtų paprasta dainuška, jei ne trečdalis chorinio “yeah, love love love love love”, kuris uždega ir tavo balso stygas. Kitas gabalas – vienas iš UK hitų “Deeply Dippy”. Prasidedantis gitaros brazdenimu ir ritmingu kalbėjimu (tai nei dainavimas, nei repavimas), išvirsta pučiamųjų šventišku pasitriūbavimu. Nors RSF tikriausiai nepasižymėjo laimėjimais vaizdo klipų apdovanojimuose, pasigrožėkime jų dainos ir pamaiviškumo kontrastu:

[youtube -dGYXGnSeBM]

Hah, nesuklyskite dar kartą – jie yra dance-pop grupė. Tą jie itin puikiai įrodo “Swan” daina, kuri turėjo jaunesnius tėvelius anuomet priverst pakilt nuo stalo ir parodyt, ką moka. Kai kuriems albumo gerbėjams ši daina gerokai lenkia ir “I’m Too Sexy”, ir po to sekantį trečią hitą “Don’t Talk Just Kiss”. Pastarajame disco deserte itin dera storuliukės Jocelyn Brown vokalas, praskaidrinantis vyrų kompaniją. Vaizdo klipe tiek nuseiliotų lūpyčių, jog net nedrįstu to demonstruoti. Tuo tarpu romantiškesniems ir subtilesniems šokių aikštelės žaidimams labai tinka likusios dvi dainelės “Upon My Heart” ir “Those Simple Things”, abi besibaigiančios linksmu kolektyviniu “lia lia lia lia” uždainiu. Ir beveik garantuoju, kad prisijungsit prie to uždainio ir jūs.

Kaip bebūtų, gėris kažkada baigiasi. Tačiau visada yra mygtukas “Repeat”.

http://www.rightsaidfred.com
http://www.music.lt/Right-Said-Fred-grupe-64.html (lietuviškai apie RSF)

fb-share-icon

6 komentarai apie “[nostalgija]: RIGHT SAID FRED “Up” [Charisma, 1992]

  1. Peržvelgusi savo muzikos kolekciją pasigendu greitos, linksmos muzikos, pagal kurią būtų galima pakratyti galvelę, deja…
    Raight Said Fred netiktų į išsikrovimui skirtos muzikos kolekciją.
    Sorry, neįtikinai, nepirkčiau… net for free neimčiau :)
    Skonio reikalas :)

    P.S. Siūlau temą naujam įrašui, geros „dance” muzikos apžvalga
    Iš anksto ačiū :)

  2. Lukai, sveikinu už „neformatą” ir jau nominuočiau šį postą kaip metų „most odd” įrašą, tik (dar anksti)…nepaisant nieko, pritariu tau dėl šito albumo. Klausyčiau jį kokią trečią nakties kai visi (na, tie, t.y. jūs/mes), prisiklausę Radiohead, Beirut ar kokio Cat Dog Collective bei prigėrę išlaikyto (du metus) vyno jau būtų išlūžę…:) Juk visi žinome, kad pigokas reikalas, bet tai yra tikrai neįvertintas savo laiku albumas. Vėl noriu pabūti ironiškas – gal kas parašys apžvalgą apie LONDONBEAT :)

  3. albuma paklausyt galite cia, o nusipirkt kad ir cia.

    na, Gabriele, ne itikinti mano tikslas.. skonio keist neketinu. tiesa, esu iprates klausyt albuma, o ne daina, tai galbut skiriasi musu vertinimai.

    ToMi, prasom. uz „neformata”, uz „most odd”, uz ironija. mano skoniui Londonbeat yra kazkokia grupe, dainuojanti „I’ve been thinking about you”. neblogai, bet tik tiek. labai tikiuos, kad kam nors apsivers liezuvis (ar raides) ir tas kas nors irodys visam pasauliui, jog Boney M savu laiku kale i klyna (taciau IR kad tai yra gerai siandie).

  4. juokinga, luko duotoje nuorodoje, kur galima nusipirkti cd, yra (tik) vienas komentaras:
    „Save your cash, don’t buy this trash”. :)

  5. ta norejau ir pats parasyt, bet kam tada tu butum reikalingas? :)
    o nuoroda galejau duot amazon, bet ten brangiau.

  6. as tai amazon duodu todel, kad ten pats perku. nes tai, kad kazkur cd pigiau, dar nereiskia, kad ji pigiau ir nusipirksi – pvz. siuntimas kainuos brangiau ar pan. amazon – isbandytas patikimas partneris :)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.