Nostalgija: Swans „The burning world“ [1989, MCA Records, UK]

Man šio albumo istorija siekia 1994 – uosius metus, kuomet pirmą kartą viešėjau Anglijoje, dar tada tik pradedančioje tapti naujosios lietuvių kartos emigrantų meka. Tuomet atsitiktinai pataikiau į kažkokį nuobodaus ir pilko priemiesčio „blusų“ turgelį, kuriame kauštelėjęs dėdė pardavinėjo rankšluosčius ir kompaktinius diskus.

Pasirinkau šį albumą „nostalgijos“ rubrikai dėl kelių priežasčių: Pirma, anuomet Swans klausėsi nedaugelis melomanų, tuo tarpu autobuse, kuriuo vykome į kelionę, kartu važiavo ir mergaitė Živilė, kurios „Walkmane“ sukosi kitas Swans albumas. Jokiu būdu nebūčiau pamanęs, kad kažkas ir kažkur. Štai taip. Paprastai. Kokiu žaviu atsitiktinumu tai bevadinčiau, Živilės ir mano keliai išsiskyrė, į Maskvą vėliau man buvo nepakeliui. Antra, tai bene labiausiai klausytojui „draugiškas“ Swans albumas, kurį įmanoma išklausyti visą ir paspausti „repeat“. Ir galiausiai, trečia – tai „juodų“ gyvenimo periodų garso takelis, lydėjęs nuo tylaus ir ramaus liūdesio iki vienišų apsvaigusių desperacijų.

Albumo hitu, tiesiogine to žodžio prasme, „išjungiančiu“ kūriniu, man visada buvo ir lieka keturių akordų God Damn The Sun. Tai graži ir liūdna istorija apie savo kartos auką – žmogų, praradusį artimą draugą, mylimąją ir…save: …They found you in Spain, face down in the street, with a knife in your back, and a bottle in your hand… and they found my letter, rolled up in your pocket, where I say I‘d kill myself, if she left me again… Šis kūrinys tikrai nėra įkvepiantis daryti gerus darbus, tačiau rasti jo skambesyje ir lyrikoje dalį savęs nebuvo sunki užduotis.

Neoficialus video:
httpvh://www.youtube.com/watch?v=Ro6hTyZZLDU

Nepalieku be dėmesio ir kitų šio vientiso, ramaus ir labai liūdno albumo dainų. Nuo pirmos sekundės „kabina“ The River That Runs With Love…čia groja aštrokos akustinės gitaros, o vilku kaukiantis smuikas susijungia su keista Michael Gira išdainuota istorija, dvelkiančia geroka psichoanalizės doze. M.Gira yra vienas nedaugelio autorių, kurie „moka“ kurti apie moteris, greičiau jų pavidalus sulyginti, suasocijuoti su egzistenciniais klausimais ir visu tuo, kas telpa į pastaruosius. Tad jei Mona Lisa, Mother Earth galima drąsiai dedikuoti savo mamai, tuo tarpu She‘s A Universal Emptiness ar Jane Mary, Cry One Tear galima skirti berniuką įskaudinusiai mergaitei. Bet tai tik paviršius – tikroji šių dainų prasmė yra apie tuštumą ir baigtį. O spalvos, jausmas ir taikymas – jau individualus išlavintą vaizduotę turinčio klausytojo darbas. Griežtam ir dažnai tiesmukiškam M.Gira tonui albume atsako ir švelnioji (atleiskite, bet į lovą su ja neičiau) Jarboe, kuri prieš penkerius metus viešėjo Vilniuje. Jos vaidmens turinys albume nesikeičia, tik Jarboe čia yra tarsi atsvara neramiems metafiziniams M.Gira vaizdiniams – liepsnojančioms lovoms, nuniokotiems laukams, ašarų upei ir ant stulpų besisupančioms varnoms. Klausimas kitas, kaip tokie vaizdiniai gali asocijuotis su gera muzika ir prasminga lyrika? Gali. Michael Gira kuria.

Besidomintys Swans tikriausiai jau turi šį albumą, o norintiems plėsti savo akiratį, patariu pradėti būtent nuo jo. Šio konkretaus 1989-ųjų leidimo parduotuvėse nerasite, eBay ar Discogs už jį teks pakloti nemenką sumą. Visi šio albumo kūriniai yra sudėti į perleistą www.younggodrecords.com produktą „Forever Burned“, tik deja jis irgi brangus. Kaip bebūtų, tikiu, yra ir paprastesnių būdų muzikai pasiklausyti.

fb-share-icon

3 komentarai apie “Nostalgija: Swans „The burning world“ [1989, MCA Records, UK]

  1. kažkada man šitą reikalą įrašei į MD, bet iki šiol prisijaukint nesugebėjau, nors ir neištryniau, tai reiškia, kad teks bandyt vėl atkasinėt vaisius

  2. šiek tiek pasidomėjes grupe ir šiuo albumu, sužinojau tokią įdomybę:
    „Swans’ first major-label record, for Uni/MCA, turned out to be their last, and Gira especially has been bitter about the experience ever since; his commentary about the album often involves his anger over Uni’s insistence on having noted New York musician Bill Laswell oversee the recording sessions (Gira himself states that he enjoys Laswell’s work in general, and thinks Burning was a case where agreement over how best to work together simply wasn’t there). Ultimately Burning sounds more like a compromised major label Laswell project than a Swans album, to its overall detriment. though, Burning is an otherwise general disappointment.”
    na čia šiaip :)

  3. be abejo, disappointment tiems, kas lydėsi nuo ankstyvųjų swans kai jie rojo tai (pavyzdžiui):

    http://www.youtube.com/watch?v=yHES9YAGGkU

    liu, kur kas yra įdomesnė tavo nuomonė, o ne kažkoks kopypeistas. O jei ji iš anksto neįtakota kopypeistų, tai dar geriau, čia šiaip:)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.