“Nouvelle Vague” – “Bande A Part” [2006]
“Nouvelle Vague” – “Bande A Part”
2006 07 17 / Perfect kiss
Prancūzų prodiuseriai Marc Colin ir Olivier Libaux pasivadinę “Nouvelle Vague” pristato antrą pergrotų dainų albumą albumą – “Bande A Part”. Pirmasis projekto darbas (“Nouvelle Vague”) sukėlė tikrą simpatijų bangą, grupė koncertavo daugelyje Europos miestų (gailiuosi, kad turėdamas progą neišvydau jų gyvai Rygoje). Kažin ar kas iš klausytojų tada liko abejingas naujoms aštuoniasdešimtųjų post punk grupių hitų versijoms atliktoms bossa nova ir soul stiliumi, su tam tikra erotikos ir lengvumo doze.
Neabejoju, kad ši muzika skambėjo ne tik melomanų grotuvuose, tačiau ir lounge stiliaus kavinėse bei restoranuose. Netgi “Dead Can Dance” turo metu prieš pasirodymą salė klausėsi debiutinio Nouvelle Vague darbo. Išgirdęs “Love Will Tear Us Apart” (“Joy Division”) ar “Guns Of Brixton” (“The Clash”) versijas sudainuotas lengvu prancūzišku akcentu, mažų mažiausiai suklūsti. Jaunesnei melomanų kartai galbūt tai bus madingas Brazilijos ritmų alsavimas, be to ir puiki proga susipažinti su post punk kartos muzika. Anuos laikus menančiam – šimtus kartų išklausytų ir išgyventų dainų reinkarnacija originaliame rūbe. Bet kuriuo atveju, kai kurios naujosios “Nouvelle Vague” versijos skamba kur kas įdomiau nei originali daina.
Ką tik pasirodžiusio “Bande A Part” limituoto albumo versijoje net 17 dainų. Tai ir vėl išbandyta formulė – aštuoniasdešimtųjų pradžioje sukurtų hitų pergrotos versijos. Nors kai kurių dainų pasirinkimas nestebina, pavyzdžiui, “Yazoo” hitas “Don‘t Go” ar “Blondie” daina “Heart of Glass” bei “Visage” kūrinys “Fade To Grey”, tačiau albume yra ir vienas kitas akibrokštas. Neįtikėtina, tačiau jie sugebėjo į dramatišką soul paversti “Bauhaus” dainą “Bela Lugosi Is Dead”, ar greitą “The Smiths” “Sweet And Tender Hooligan” atlikti lengvu Brazilijos paplūdimio kvėpavimu, pritariant tik švelniai liečiamomis akustinės gitaros stygomis. Lyginant naująjį albumą su debiutiniu, jame yra kiek daugiau gyvumo, ryškiau girdisi akustiniai instrumentai, įvairesni vokalai. Nors tai albumą daro labiau spalvingu, tačiau jis klausosi vientisai. Tik vietomis kyla ranka perjungti dainą į kitą, bet tai tik dėl smalsumo – nagi, ką jie šį kartą padarė iš “Siouxsie and The Banshees” ar “Echo and The Bunnymen”?
Iš pirmo žvilgsnio – nėra nieko sudėtingo pergroti dainą, tačiau atlikti tai su išmone, taip, kad nauja jos versija skambėtų įtikinamai ir patraukliai, reikalinga gera strategija. Šiuo atveju ji veikia puikiai – gražių, seksualių ir balsingų, tarsi iš ekrano nulipusių prancūzių vokalisčių komanda, akustinė gitara, lengvi perkusijos barbenimai bei švelnūs klavišų spustelėjimai ir nuotaika, tarsi linguotum hamake ant vandenyno kranto negalvodamas apie išliekamąją vertę.
hah, siaip ir as galvojau savo pirmaja apzvalga @g. pradeti sita grupe (arba Ratatat). siaip tai kazkada ju debiutini albuma istryniau po poros perklausu, o vat sitas uzkabino! tiesa, kazkada visai netycia nusipirkau kita labai panasia koncepcija deise mikhail “love songs”. irgi labai neblogas, gal tik kiek per ilgas.
:) sorry, tiesiog ji tik siandien ryte gavau, tai suku visa diena.
nu siaip tai nulis pavydo, kad butent tu ji parasei, o ne as. ramiai. geras albumas, bliamba.
jep, gal tik velesniem laikam, kai bus daugiau rasanciu, as isivaizdavau, kad reiks “as rasau” slaptos temos. nueini, parasai ka rasysi arba pasitikrini ar kiti neraso apie tai ir tada pirmyn.
manau nebutina, Pauliau. Siūlyčiau tekstus siųsti tau, juk visties redaguoji.
Ir kad redaguoji – tai gerai, reiktu juk vieningo stiliaus.
lukai, ne apie pavyda gi kalba, ot nu:) kalba apie sutapimus, ir ne “ramiai” o look positive:)
tai as labai positive. beje, man idomu, ar cia tik man vienam idomus ir seni (bet geri) albumai, ar visus domina sie ir (blogiausiu atveju) praeje metai?
man jie visada idomu – seni ir geri albumai, manau del kolorito reiketu kartas nuo karto padaryti ekskursa i praeiti. jau turiu kai ka numates.
fish, bet esmes tai nekeicia.. va ima ta pati vakara ir atsiuncia man to paties albumo apzvalga A ir B. ner tai blogai, bet geriau 2 skirtingos apzvalgos ;)
nu cia zagnul, nemanau, kad galime tiketis tokio srauto:) kita vertus, neblogai butu pasiplanuoti anonsus savaitei i prieki tarkim.
jei gausi dvi tas pacias apzvalgas, galesi dary aukciona, nera taip blogai.
beje, kaip tau paciam sitas diskas, patikes?
ka reiskia srauto.. va ir dabar – kiek musu tera? o jau vos nesusidubliavo. sakau, 2 apzvalgos nera blogai – 2 skirtingi poziuriai, bet.. jeigu galima butu rinktis, as mieliau pasirinkciau 2 skirtingu albumu apzvalgas (kartojuosi :D).
lukai, tavo meile seniem albumam zinoma.. bet jauciu, kad tiek jiem, tiek mano audiofiliniam irasham geriausia vieta yra forume ;) blogas is esmes yra sios dienos info, patiem karsciausiam ispudziam..
gerai gi gerai:)
nagi, kas pirmas parasys apie jorkę:D?
reyk sake nori apie nauja radiohead (kurio dar nera) parasyt, tai galetu apie yorka. bo as, po paskutiniu savo pasisakymu apie ji ir jo grupe, jauciu neturis teises..
jo, praradai tu ta teise, as stai per pietus paklausiau (pagaliau) jo nauja. Isigyciau pigiau jei butu, tik zinau, kad nugultu jis giliam miegui lentynoje, nors is pirmo zvilgsnio lengvai klausosi. Tadgi, ir as iskrentu is potencialiu.
isties norejau apie viena remasteri perleista parasyt kada veliau, bet jei jau rasom apie karstus, tai tebunie.
taigi yra music-wow.com – 7 svarai, berods.
ne tame esme, tai butu impulsyvus isigijimas parduotuvej jei tarkim 19,99:), tuo tarpu wow – apgalvotas pirkimas ir kai apgalvoji, tai kaip ir sakiau, nugultu lentynoj. Ir taip Sufjano negaliu atsikratyt:)
Susipažinimui:
http://rapidshare.de/files/19998666/Nouvelle_Vague_-_Bande_A_Part__2006_.rar.html
muzikike gera ir vasarai tinkama.
nors siaip “perdirbinetoju” ar siaip vagiu, grojanciu svetima kuryba, negerbiu. nes pavyzdziu ir Lietuvoj yra per akis.
yo, p.s.
ant archyvo uzdetas passwordas “victory”.
visokiu yra perdirbinetoju, sitie geri.
grant lee phillipsas ant dienu coveriu albuma paleido.. susidejo, turbut, tai, ka pats megsta – jau taip tendencingai atrodo :)))
Apžvalgoje minimas pernai atsikūręs DEAD CAN DANCE. Man grupė labai žinoma tik iš pavadinimo bei, jei neklystu, gerokai išgarsėjusiu ryšiu su topiniu lietuvišku reiškiniu – krepšiniu. Tiksliau, Šaru Marčelo. Pradžioje, kad kartu įgyvendino įdėją mūsų rinktinę simbolizuoti “skeletiniais” marškinėliais. Gerokai vėliau, kad ši reklaminė ir finansinė įdėja virto abiejų pusių finansiniais ir autoriniais kaltinimais. Na, būdingi Marčiulioniui skandaliukai. Užglaistyta šiuo metu.
Ir įsivaizdavau grupę, kaip kažkokią didžiai metalinę, agresyvią, sprendžiant iš pavadinimo. Kaip klydau! Atsisiuntęs 2004 vienintelį jų koncerto įrašytą DVD, įgrotą 1994m., nustebau muzikos alternatyvumo. Brendan Perry tarsi pranašas scenoje, tarsi kalba su kosmosu ar Dievais. Tiesiog psichodeliškumo pilna gera, protinga muzika. Netgi neseniai Ledo rūmuose koncertavęs su brazilais garsusis džazo klavišinių “oro prognozuotojas” Joe Zawinulas, rodėsi, pritrenkė originalumu, užplūsdamas publiką didžiule PERKUSIJOS fiesta. Pasirodo, nieko blatno – DEAD CAN DANCE “tokias štukas” pateikinėjo savo koncertų finale dar prieš dešimtmetį…
Arunai, didziai klystate, tiesiog didziai, Dead Can Dance su krepsiniu, tuyo labiau Lietuvos krepsiniu, neturi nieko bendra. Dead Can Dance yra airiai, tad jiems tas krepsinis…vienoj vietoj. O ir rysiai su lietuviais labai netiesioginiai (airijoje juk daug lietuviu?).
Apie Deda Can Dance rysius su lietuviais:
Karta bare Brendan Perry (kai buvo apleides Dead Can Dance veikla ir ikures SAMBA BAND, perkusiju grupe) sutiko viena lietuvi (vardas ir pavarde redakcijai zinomi) ir patikejo jam vadovauti savo SAMBA BAND, pats tuo tarpu atsidejo Dead Can Dance atkurimo darbams bei pasauliniam savo senosios grupes turui.
DVD yra gerai, taciau tikriausiai pats praleidai puikia proga (ir matyt vienintele) pamatyti juos GYVAI pernai Rygos Operos teatre.
Tikriausiai pats turejai galvoje grupe GRATEFUL DEAD, kuri isties figuravo toje krepsinio marskineliu ir skeletu istrorijoje.
Taip, ir pačiam buvo daėję, kad eilinį kartą sumaišiau menkai mano identifikuotas iki šiol grupes. Čia ir mirties, ir giltinės šmėklos pamaišė…
O kad praleidau jų koncertą Rygoje, tai tikrai faktas. Kaip faktas, kad “DAUG” koncertų praleidau kokiam Taline, Varšuvoj, Londone ar dar kur kitur…
Šiuo atveju, kaip sakė dvasiniai ir kūniškieji kankintojai – nacistai, – “kiekvienam savo…” ;)
Ore kuo mes galim didžiuotis šio projekto gyvo pasirodymo nepraleido… Todėl mūsų kompanijoj šis Collinso projektas vadinamas MERGOS. Gal tai jjuokinga, senseliuosi, sarkastiska… Bet tai yra vyras su akustine kuris labai suknistai gerai atkersijo savo bendraamzianms susijusiems su sokiu muzikos scena…
Labai įžeidė vulgaroko jaunuolio nesugebėjimas parašyti Siuzės (3 gramatinės klaidos) vardo, Jaunajai. Belai Lugoziui. Melynam Pirmadieniui. “puiki proga susipažinti su post punk kartos muzika?” Nichuja… I close my eyes and melt with yoiu… sorry, you never were in band that pkayed JD covers publicly.
Cheers, MLis
MLis, tikiuosi siandien jau atsigavote ir nebesate isizeides.
Gaila, neturime komentaro redagavimo funkcijos, tada galetumete pasitaisyti savasias gramatines klaidas.
Bet kuriuo atveju, aciu, kad perskaitete:)
[tyliai tyliai]: pataisiau tą siuzę.
aciu
Ok,. Sorry. Man labai patiko tas Collins darbas, gal net per labai… :)
Ir visi esate kviciami 4 am rytoj nakti DAROM, kur Play Club vaisiu palapineje sugrosime sita muzika… Thanks for understanding…
rytoj tai cia 5ni ar 6ni? 5ni biskumele nepavyks, nebent 6ni.
[...] pamenate, kaip stebuklingai minkštai ir maloniai susiklausė prancūzų projektas Nouvelle Vague? Seni geri gabalai bosanovos ritmu – kažkas panašaus į tai, iš ko bando lietuvaičiai pelnytis [...]