Prieš išeidamas savaitgalinių atostogų, bandau atsikratyti dar vienu veikėju, kuris jau netrukus (rugsėjo 5 d.) mus pradžiugins nauju albumu („Night Falls Over Kortedala”). Naujas darbas pirmu bandymu nesukelia jausmo, kad jame bus nors per pus mažiau gėrio negu 2005 išleistam „Oh You’re So Silent Jens”, bet ei, juk ten buvo geriausių jo EP rinkinys! Ir vis tik „Night Falls Over Kortedala” turi vieną akivaizdų privalumą – nuoseklumą, vientisumą. Taip, akustinė gitara, ritmas, kartais (ir vėl) persūdytai daug styginių ir tokia švediškai maloni, guodžianti, po dangų nešiojanti romantiška melancholija tekstuose vis dar čia. Kažkoks mistinis skambesio nerūpestingumas, lengvumas ir didybę norom nenorom verčia Jens Lekman lyginti su „Kings Of Convenience”, „Magnetic Fields” ir kultiniu „Scott Walker” vienu metu.

Kuo tai kvepia, galite pamatyti gyvai atliekamoje pirmojoje pristatomoje dainoje iš albumo – „Friday Night At The Drive-In Bingo”:

[youtube IZbH2RctkHg]

Žiūri į tą nerūpestingą, nesusikausčiusią personą ir matai ne ką kitą, kaip tik švedišką Erlend Oye. Kaip ten bebūtų, man jis patinka kiek mažiau linksmesnis:

[youtube A4p8ZW7eIEM]

Nors imk ir apkabink. Ne, ne tave, Jens…

http://www.jenslekman.com/