MICHEL HOUELLEBECQ „Platforma“

– Mes gyvename keistame pasaulyje…

Nežinau, kodėl anksčiau nepriėjau iki šio prancūzo. Bet tokių garsių ir neprieitų, manau, kiekvieno lentynose netrūksta. Pradėjau nuo „Platformos“ ir ties ja sustojau, nes norėjosi sukramtyti ir suvirškinti. O bekramtant trigubas w pamėtėjo sunkiai aprėpiamą kiekį informacijos apie patį Michelį Houellebecqą.

Pasirodo, jis ir muzikuoja, nors ne visai teisinga taip sakyti, labiau – pagal kitų kompozitorių muziką skleidžia savo kūrybą, geriausiu atveju – šansonuoja (bent taip galima pasakyti klausant „Présence humaine“ su Bertrando Burgalato muzika).

Toliau skaityti MICHEL HOUELLEBECQ „Platforma“

TOP OF THE LAKE (rež. Jane Campion, 2013-2017)

Keistas, tik septynių dalių mini serialas, kurį laisvai galima spoksoti ir kaip ilgesnį filmą.

„Top of the Lake“ prasideda nuo scenos su jaunute mergaite, stovinčia ežere ir akivaizdžiai ketinančia skandintis. Ją išgelbėjus paaiškėja, jog dvylikametė laukiasi. Jos tėvas tuo tarpu aplanko prie ežero konteineriuose apsigyvenusią moterų grupelę, besistengiančią susitvarkyti savo gyvenimus ir atgauti vidinę harmoniją gamtos apsuptyje. O detektyvė Robin, komandiruota į atkampų miestelį, savo gimtinę, imasi narplioti tokį miestelio bei asmeninių paslapčių kamuolį, jog maža nepasirodo. Toliau skaityti TOP OF THE LAKE (rež. Jane Campion, 2013-2017)

DOUGLAS ADAMS „Keliautojo autostopu gidas po galaktiką“ ir „Restoranas visatos pabaigoj“

Remember the future. („Atminkite ateitį“*) ir The universe is subjective („Visata yra subjektyvi“*). Taip 1986-aisiais rašė Allenas Ginsbergas „Kosmopolito sveikinimuose“. Skaitant šį eilėraštį man prieš akis iškilo Douglaso Adamso penkių dalių trilogija apie „Keliautojo autostopu gidą po galaktiką“. Tiesiog ėmė ir suėmė toks jausmas, jog Ginsbergas rašydamas apie kosmopolito pasaulėvoką buvo paveiktas Adamso kosminių anekdotų.

Deja, išgūglinti mano hipotezę patvirtinančios informacijos nepavyko, bet radau, jog yra manančių, kad šiedu kūrėjai visgi turi bendrumą – greičiausiai rašydavo nemenkai apsinešę. Kas dėl Ginsbergo, tai nėra ko abejoti, o štai Adamsas kažkaip nepanašus buvo į latrą ar narkašą, nors nosies galas ir priminė hobitą. Žinoma, įspūdis apie apspangimą kyla natūraliai savaime – skaitant Adamso kūrybą. Joje nesveikumo tiek, kad vežimu vežk. Bet tas nesveikumas toks sveikai optimistiškas, jog niekaip negalėtų būti gimęs iš vaistukų paveiktos sąmonės klejonių. O štai Thomas Yorke’as iš Radiohead pats prisipažino, jog dainelė „Paranoid Android“ gimė po vieno nutikimo bare ir turint galvoje Adamso sukurtą personažą.

Toliau skaityti DOUGLAS ADAMS „Keliautojo autostopu gidas po galaktiką“ ir „Restoranas visatos pabaigoj“

G.eriausios 2017 metų knygos

Atrinkome g.eriausias ar labiausiai dėmesio, mūsų manymu, vertas verstines knygas išleistas 2017m. Sąrašo eiliškumas atsitiktinis. Tikimės atrasite ir sau įdomių skaitinių!

1. Wiesław Myśliwski „AKIRATIS“. Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.

„Akiratis“ – nors ir netrumpos apimties, bet neįmanoma jos nepamilti dėl nuostabios  kalbos, kuria aprašomi kasdieniai, rodos visai žmonijai būdingi dalykai, virsta stebuklingu, jaudinančiu tekstu. Knyga buvo apdovanotaa prestižine Lenkijoje Nikės literatūrine premija.
Skaityti recenziją čia.

2. Patti Smith „TIESIOG VAIKAI“. Leidykla „kitos knygos“.

Knygą parašė garsi amerikiečių dainininkė, bet tai visai nesvarbu.. nes ši, nepaprastai poetišku, skaidriu, intymiu tekstu parašyta biografinė knyga yra ne apie muziką, o apie sielų giminystę, apie menininko ir žmogiškosios savasties paieškas, svajonių siekimą ir apie 7-ojo ir 8-ojo bohemiškąjį Niujorką.
Skaityti recenziją čia. Toliau skaityti G.eriausios 2017 metų knygos

G.eriausi 2017 metų filmai

Šiemet mano repertuare vyravo „sugrįžimų“ filmai. Bent toks liko metus apibendrinantis įspūdis. Nes: tėvas grįžta pas dukrą, sūnus – pas komoje gulintį tėvą, žmonos išvarytas sūnus – pas tėvus, garsi aktorė sugrįžta į gimtinę, buvęs vyras bet kokia kaina nori sugrįžti pas žmoną, sesuo atvyksta į brolio laidotuves ir pan. Toks siužetinis motyvas vis sukeldavo deja vu jausmą ir eilinio „sugrįžimo“ įspūdį kiek pamenkindavo, bet ne vienas toks filmas visgi pateko į šį sąrašą. Ir smagu būtų vėl prie šių filmų kada sugrįžti. Ypač prie pirmų dešimties.

VANDENIS / Aquarius (2016)
Taip, tai yra mano metų filmų filmas. Kodėl? Sudėtingas klausimas. Čia kaip dabar su atgimusia vinilo kultūra – galima muziką klausyti ir iš kompiuterio ar telefono, bet žmogui norisi kažko apčiuopiamo ir gražaus lentynoje. Juolab, jeigu ten esantis kiekvienas vinilas pasakoja tau savą istoriją. Tai ir vaikystės namai, kelionės, dovana, aplankyti koncertai, kitos progos ir pan. Tie daiktai tampa praeities ir atminties dalimi, kurios nesinori atsisakyti jokia kaina. Tokia sentimentali yra ir „Vandenio“ herojė. Vieniša, nors ir lankoma vaikų, anūkų. Dėl užsispyrimo nesuprasta artimųjų, laikoma arogantiška. Dėl teisingumo ir figūros tiesumo gerbiama aplinkinių. Ji, kaip tas visų kitų paliktas daugiabutis,- lengvai nesugriaunama, nes pamatai dar tvirti. Tai toks išoriškai tylokas, tačiau rėkiantis vidumi filmas, kuris sulig titrais tavyje ilgai nesibaigia. Toliau skaityti G.eriausi 2017 metų filmai

G.eriausi 2017 metų albumai

Kuo toliau, tuo sunkiau sekasi man suprasti naująją muziką. Todėl čia nėra Jlin, GAS, Arca, King Krule, Fever Ray, kurių naujus albumus mano ausys priskiria labiau madingiems, bet ne maloniai klausomiems įrašams.  Bet sąrašas gavosi vis tiek ilgas. Kam per ilgas – galite kreipti dėmesį tik į raudoną spalvą.

ALGIERS – The Underside of Power (2017)
Neįtikėtinai stiprus ir įdomus albumas. Net labesnis už debiutinį. Toks industrinio soul fenomenas. Tiesa, stebint grupę gyvai liko nemažas nusivylimas. Toliau skaityti G.eriausi 2017 metų albumai

[tv series:] FARGO (2014-2017-)

fargo_tv_on_fx.0_cinema_1200.0

Nelabai atmenu apie ką buvo brolių Coenų 1996-ųjų ilgametražis „Fargo“ – bus puiki proga pažiūrėti dar kartą,- tačiau Noaho Hawleyjaus adaptacija televizijai pavergė po pirmosios serijos. Hawleyjus nepriekaištingai išlaiko Coenams būdingą tragikomišką atmosferą, stilių, siužeto vingius ir pateikia nuostabaus nuotaikingumo bei šviežumo reginį ir dešimties serijų pirmasis „Fargo“ sezonas susivalgo su visais batais.

Istorija apie 2006-aisiais Minesotos mažame miestelyje nutikusius „realius“ įvykius negali palikti abejingų.

Po miestelį siaučia šaltakraujiškas žudikas Malvo (vaidina Billy Bob Thornton), jo kelyje netikėtai pasipainiojęs draudimo agentas Lesteris (vaidina Martinas Freemanas) gauna iš žudiko vyrišką dovaną, kuri negrįžtamai pakeičia Lesterio asmenybę, keli už nosių vedžiojami policijos pareigūnai ir smagūs antraplaniai personažai (tarp kurių net charizmatiškasis Oliveris Plattas). Thorntonas čia blizga neįtikėtinai, tačiau jį trigubai lenkia Freemanas, puikiai pažįstamas iš Hobito ir daktaro Vatsono vaidmenų. Freemano personažas neįtikėtinai žavus ir verčiantis nuolat lūpų kampučius riestis viršun. Toliau skaityti [tv series:] FARGO (2014-2017-)

Kaip GARBANOTAS BOSISTAS pristatė albumą „Room For You“

Ketvirtadienį „Loftas“ nebuvo sausakimšas, bet labai nedaug trūko.

Scenoje, raudonų užuolaidų fone puikavosi apvalios didžiulės, nuo viršaus nuleistos lempos, pabrėžiančios albumo pavadinimą ir kuriančios kambario įspūdį.
Palubėje ant balkių dar sukosi foto/video montažas apie kažką, su nesunkiai įskaitomu pranešimu, kad nelegalūs Windowsai prašosi aktyvavimo.

Garbanotas bosistas, kaip ir žadėjo, nevėlavo ir ant scenos pasirodė laiku. Keturiese, kaip jau įprasta paskutiniu metu. Šarukas, Kipras ir du Mantai pristatė savo naująjį albumą „Room for You“.

Lietuviškieji Vudstoko palikuonys atėjo ir davė truputį dzeržgesio į mūsų kasdienybę. Toliau skaityti Kaip GARBANOTAS BOSISTAS pristatė albumą „Room For You“