ANDRIUS MAMONTOVAS. 1000 koncertų turas @ Utena, 2009-07-26

Muzika, , , , , ,

Sekmadienio vakaras. „Utenio“ stadionas Utenoje. Didelės kamšaties nematyti, tačiau žmonės traukia nesustodami. Ir visai jaunučiai, ir pagyvenę. Be didelių juokų, be girtų šūkavimų. Ne, nematyti niekur skiauteriuotų galvų, bet publika margų margiausia.

Kelios minutės po septynių ir nematomo Andriaus balsas skelbia: „koncertas prasideda“. Scenoje vienas iš kelių turo apšildytojų – Kazimieras Likša. Nieko toks jaunuolis. Persisėmęs mamontoviškų manierų tiek judesyje, tiek vokaliniame atlikime, tiek savo tekstuose, mamontoviškos ševeliūros tik trūko. Ir netik. Nežinotum, kur ir ką girdi, tai pagalvotum, kad vyksta nežinomų „Foje“ dainų karaoke vakarėlis – viską gadino baisiai nešvarus ir nedainingas Likšos vokalas. Visa kita tvarkoje, kokios trys dainos buvo net įdomu, paskui dėmesys nuklydo ir liko tik prisiminimas, kad paskutinis kūrinys vadinosi „Pasitrauk“. Toliau skaityti ANDRIUS MAMONTOVAS. 1000 koncertų turas @ Utena, 2009-07-26 →

„Rašymo virtuvės” tęsinys (nr.1); atnaujinta 2009-10-01

Rašymo virtuvė

PRADŽIA

Stanis žiūri į mane ir kažko dvejoja. Matau, kad pyksta, bet tvardosi.

– Čia išimtis. Vien būti šitame traukinyje yra didelis dalykas,- sako ir nedasako Stanis.- Bet aš tau dabar neimsiu pasakoti istorijos, kaip ir kodėl jau keturiasdešimt metų kasmet prieš Kalėdas važiuoju čia. Kas tu toks man, kad sielą atverčiau? Be to, pats norėčiau daug ko nežinoti. Žinojimas tik smaugia.

–   Nu, bent…

–   Jokių nu. Galiu pasakyt, kad paskutiniai mano kolekcijoje laimikiai buvo du. Prieš porą metų Maskvoje važiavau naujai pastatytu vienbėgiu. Šūdelis toks. O va, Klermon Ferane vienbėgis tramvajus guminiais ratais – tai dalykėlis. Saldainiukas. Bėginis limuzinas, kokio gimtinėj dar greit nepamatysi. Bet abu anie palyginus su šituo yra nago juodymo neverti. Supratai? Koks tavo mieliausias traukinukas? Šitas?

–   Nežinau. Tiesą sakant, šitas man pirmas.- Ir paskutinis. Toliau skaityti „Rašymo virtuvės” tęsinys (nr.1); atnaujinta 2009-10-01 →

LEON SOMOV & JAZZU „Updated” [Silence, 2009]

Albumai, , , , , , ,

Mano gyvenime pagaliau vėl nutiko kelis mėnesius nebūtas įvykis – kad ir kaip neigiamai vertinu Jazzu  sužvaigždėjimą, visgi nusipirkau lietuvių atlikėjų Leon Somov & Jazzu albumą “Updated”. Žinoma, pirma buvo “torentinės” versijos perklausa, po kurios pasakiau “gerai, man tinka”. Ne, nebuvo didelės euforijos, tačiau albumas kokybiškas ir svarbiausia – klausomas nuo pradžios iki galo.

Didelių pasikeitimų nuo „Offline EP“ (2007)  nepastebima, šiek tiek mažiau kompiuterinių eksperimentų su vokalu, daugiau dainavimo, visa kita išliko tokiame pačiame  lygyje.

Aštuoni kūriniai plius tris remiksai neprailgsta, gražiai susilieja į vientisą lengvos elektronikos masę. Lengvumą neša Jazzu (Justė Arlauskaitė) vokalas. Jos patirtis „Pieno lazeriuose“ velkasi iš Jazzu paskos: dainavimo maniera ir kompiuterizuotas vokalo tembras dažnai primena Giedrės Kilčiauskienės daržą su Roisin Murphy sodinukais, žinoma, yra ir pačios pasodintų gaidų. Toliau skaityti LEON SOMOV & JAZZU „Updated” [Silence, 2009] →

G.rybai #4 : kultūros eksporto festivaliai

Kultūra (kt.), ,

Tik pažiūrėk kaip mes gyvenam
Aplinkui vagys ir chuliganai.
Mes turim Seimą ir vyriausybę
Štai kur veltėdžių „velnias gyvas”.

Pakelsim taurę mes už Tėvynę
Pilstuko gryno ir „kaukolinio”
Smagiai išgėrę, linksmai dainuosim
Ir festivalį organizuosim.

Pagausim negrus išmušim fiksus
Prie mūsų sienų daugiau nelįs jie.
Parduosim naftą, miškus iškirsim,
Bet festivalį organizuosim.

Eina na… festivalis festivalis
Eina eina festivalis!

“Poliarizuoti stiklai” – Festivalis

Pradėsiu be įžangos: kai kurie ženklai lyg bando įrodyti, kad Šaras (Šarūnas Mačiulis), neseniai sulaukęs 50-imties gal ims ir susitupės. Kaip ten bebūtų su juo, man jis patinka dėl to, ką padarė iki taurelės. Ir norėtųsi, kad dar kažką padarytų po jos, ar bent su ja. Taip, Lietuvoje užgėrusiai muzikos žvaigždei sudėtinga kopti į sceną, ypač jei turi savigarbos, o užsieny, žiūrėk, toks tipažas pasiektų „Vynnamės“ garsumo, keliolika kartų pablevyzgotų apie privačią gydyklą, pasėdėtų reguliariai areštinėje ir vėl – ant pakylos.

Nors, iš kitos pusės paėmus, va, Džordža visai nesiskundžia dėmesiu ir neatsiprašinėja už savo šlitiniavimus bei nepataikymą į fonuškę. Net savo spalvotą biografiją jau turi, garbingai, atskiroje lentynoje patalpintą prekybcentriuose. „Žmonių“ skaitytojai mielai pasistatys šalia čigoniškojo, likimo nenuskriaustojo, tos pačios tematikos, jau anksčiau išėjusio „šedevro“. Toliau skaityti G.rybai #4 : kultūros eksporto festivaliai →

k/f „Kinas prieš melą”, Aki Kaurismäki ir kt. Rugpjūtį, Vilniuje [Papildyta: trail’eriai]

Kinas,

Labai įdomu… Liepos 20 d. dalyvaudamas „Žinių radijo” laidoje, režisierius Giedrius Zubavičius (filmas „Gėlės”) papasakojo apie spontaniškai gimusį kino festivalį „Kinas prieš melą”. Mintis apie festivalį gimė Kaune besilankant suomių režisieriui Aki Kaurismäki. Kelionė šiek tiek politizuota apie tai galit išgirsti minimame interviu bei tekste balsas.lt, tad galit susidaryti ir vaizdą apie būsimą festivalį.

Iš interviu: vyks dvi paralelinės programos, kasdien bus rodomi 2 filmai, tame tarpe trys Aki Kaurismäki komedijos, Manto Kvedaravičiaus kino projektas „Berzak” (20 minučių dokumentinio filmo ištrauka, kurį prodiusavo Aki Kaurismäki kontora „Sputnik”) ir dar kažkas. Toliau skaityti k/f „Kinas prieš melą”, Aki Kaurismäki ir kt. Rugpjūtį, Vilniuje [Papildyta: trail’eriai] →