1398 žodžiai apie Positivus 2009.


Foto: Delfi.lv

Suprantu visus, kurie vengia muzikos festivalių dėl gausios minios, laisvo ir nevaržomo svečių elgesio, kalnų šiukšlių bei kitų nepatogumų. Lenkiu galvą prieš tuos, kurie dėl neįkainojamo laiko ar tikėdamiesi sutaupyti latą kitą, pasiryžta statyti palapines prie pat pėsčiųjų tako, kur per dieną ir naktį pro šalį praūžia tūkstančiai žmonių. Turėdamas galvoje Positivus festivalį galiu tik pagirti šį jau trečius metus iš eilės vykstantį jaukų renginį, kurio metu galima puikiai suderinti ir poilsį, ir muziką. Tiesa, galbūt teks paaukoti vieną kitą grupę ar atlikėją, tačiau kol gulėsi įsikandęs smilgą šiltoje pušų atokaitoje, galėsi būti tikras, kad išsilaikysi ant kojų per vėlyvą pagrindinių artistų siautulį.

Nors iki prie Estijos sienos įsikūrusios festivalio vietos yra beveik „ranka paduoti“, norint suspėti į Peter Doherty ar Prata Vetra pasirodymą, buvome priversti „minti“ gerokai virš leistino greičio limito. Ir nors kelias pakankamai platus, teko mažų mažiausiai rizikuoti pakliūti nedraugiškai Latvijos policijai į rankas. Toks beprotiškas skubėjimas neatsipirko – bandymas įvažiuoti į Salacgriva miestelį baigėsi dar kažkur laukuose – bene keturis kilometrus priekyje driekėsi automobilių spūstis. Tad metėme automobilius ir nukulniavome pėsti. Vargu ar galima kaltinti organizatorius ir policiją – šiemet į šį mažą ir jaukų pajūrio miestelį sugužėjo, kaip skelbiama, beveik 25 tūkstančiai žmonių, o tai yra dvigubai daugiau nei pernai. Ir galiausiai – argi liūdėsi dėl tokių smulkmenų kaip neišgirsta daina ar pavargusios kojos, juk šalia geri draugai, lengvi pokalbiai, vėstantis vakarėjančio pajūrio oras ir mintys, jos kažkur toli toli. Toliau skaityti 1398 žodžiai apie Positivus 2009.

Visas naujas „Kings Of Convenience” albumas internete, gyvai.


Nusprendė „Kings Of Convenience” pabėgti į Korėją – galvojo prieš eidami į studiją išbandyti naujas dainas gyvai. Išbandyti pasisekė, pabėgti nelabai – 2 koncertuose dalyvavo žmogus su HD kamera ir viską nufilmavo. Ir dar Rygoje pristatytą „The Boat Behind”, ir naują singlą „Mrs. Cold” ir dar 7 dainas – o tai, tikėtina, yra didžioji dalis naujojo albumo, kurio darbinis pavadinimas „Quiet IS The New Loud”. Nutariau nerizikuoti ir visus klipus išsisaugojau (avdrug dings?), bet kol kas galima mėgautis – o mėgautis tikrai yra kuo:

1. „New Song #1” („Second to none”)
httpvhd://www.youtube.com/watch?v=sWowZrXyxg8 Toliau skaityti Visas naujas „Kings Of Convenience” albumas internete, gyvai.

ARTscape progama liepą: Didžioji Britanija.

Pernai XXI a. kultūros sostinės statusu džiaugėsi Liverpulis, o šių metų kultūros sostinė Vilnius sulauks Jungtinės Karalystės šiuolaikinio vaizduojamojo meno, kino ir džiazo įžymybių.

Jau pirmadienį, liepos 20 d. prasidedanti džiazo programa kviečia į jaukią “Piano.lt” salę susipažinti su Didžiosios Britanijos džiazo korifėjų „John Law’s Art of Sound Trio“ pristatomu garsų menu (Art of Sound).

Pasak festivalio „Vilnius Jazz“ vadovo Antano Gusčio, Britanijos džiazo lobiu vadinamo pianisto ir kompozitoriaus Johno Law garsų menas ypatingas savo paprastumu – jo moderni muzikinė kalba nereikalauja jokių modernių priemonių, jis yra akustinio džiazo šalininkas. Toliau skaityti ARTscape progama liepą: Didžioji Britanija.

Knyga: ROBERT A. HEINLEIN „Erdvėlaivių kariai”

3986206_rxgpdiRobert‘o A. Heinlein‘o pristatinėti nereikėtų, kaip ir jo romano „Erdvėlaivių kariai“. Pagal jį Paul‘as Verhoeven‘as susuko puikų to paties pavadinimo filmą, kuris jau susilaukė dviejų prastų tęsinių. Prieš imant į rankas romaną svarsčiau, ar noriu dar kartą patirti kvailą vabalų šaudymą ir, matyt, jei ne autoriaus pavardė ir 1960-ųjų „Hugo“ apdovanojimas, būčiau spjovęs į šį militaristinį mokslinės fantastikos kūrinį.

Skaitant, ne karto matytos (čia pasidarbavo vienos vietinės televizijos pomėgis kasmet parodyti pernai visus rodytus filmus, ir taip kasmet) ekranizacijos siužetas nuolat kabojo prieš akis. Nemačiusiems reiktų papasakoti, kad kalba eina apie, žmoniją iš kosmoso puolančią, vabalų rasę ir kovą su ja. Iš pradžių su baime laukiau, kada prasidės tas nariuotakojų šlavimas nuo planetų paviršiaus, bet jo nebuvo; pamaniau – nieko čia tokio, filmo pradžioje taip pat vyko pagrindinio veikėjo, Džonio Riko, apmokymai, bet knygoje tų karinių manevrų subtilybių buvo tiek, kad „Vabalų karas“ prasidėjo tik romaną įpusėjus. Tarpžvaigždinis karas prasidėjo ir … po kelių puslapių dingo, vėl ėmė lietis nuobodūs karinių dalinių struktūros aprašymai, karinių laipsnių pavadinimai, jų užsitarnavimo galimybės, subordinacijos ypatumai su schemomis. Jaučiausi lyg skaityčiau ne fantastinę, o privalomą karo meno teorijos vadovėlį, maža doze atmieštą autoriaus memuarais, kur persipina militarizmo istorija, tradicijos, mokslas, technika. Dabar suprantu, ką reiškia prie romano lipdomas apibūdinimas „militaristinis“. Galbūt kiti ras tame žavesio, bet man visų karinių subtilybių romane buvo gerokai per daug. Toliau skaityti Knyga: ROBERT A. HEINLEIN „Erdvėlaivių kariai”