Pažintys: Psichobilis ir Long Tall Texans „Aces and Eights“ (1994).

Albumai,

Šiandien jums pristatau psichobilį. Tai – seno gero rokenrolo ir pankroko hibridas, pasaulin išlindęs devintojo dešimtmečio pradžioje Didžiojoje Britanijoje. Tai buvo maištas. Prieš rokabilio “teddy boys” ir jų “pompadūrus”, svarbesnius už muziką. Prieš pankroko orientavimąsi politikon. Prieš visa, kas trukdė klausyti muziką ir gerai leisti laiką, nesirūpinant kitų religinėmis ar politinėmis pažiūromis bei savo plaukų būkle. Tada, kai 1981-aisiais The Meteors išleido savo pirmąjį albumą „In Heaven“, gatvėsna išlindo psichobilio subkultūra, gąsdinusi paprastus „mirtinguosius“ ir viliojusi jaunimą ne kuo kitu, o nuotaikinga, nerūpestinga ir šiek tiek beprotiška muzika (PSICHObilis, visgi)…

Kas nors kitas visam muzikiniam stiliui pristatyti galbūt pasirinktų, sakykime, legendinius The Meteors. Kiti galėtų pasiūlyti Demented are Go!, Batmobile, King Kurt ar dar ne vieną grupę. Aš pasirinkau Long Tall Texans. Kodėl? Todėl, jog jie vis dar turi tas pasiutusias šypsenas, kaip ir prieš 24 metus. Taip pat norą kurti, linksmintis ir nusispjauti į viską, gero laiko vardan. Todėl, kad kaip kurie „senieji“ tai jau prarado. Ir dėl to, jog nėra nieko geriau ir gražiau už žmones, kurie nešvaisto laiko liūdesiui.

httpvh://www.youtube.com/watch?v=FZ7oBJIv958

Kadangi psichobilis pats iš savęs jau yra pakankamai linksma bei teigiama muzika, sunkiai patikėtum, kad tą smagumą būtų galima padidinti dainuojant apie, kituose kontekstuose, šiaip jau ganėtinai rimtus ir skaudžius dalykus. Long Tall Texans yra viena iš tų keletos grupių, kuri mums labai puikiai įrodo, jog dainuoti apie liūdnus dalykus nereiškia dainuoti liūdnai. Grupės anti-depresiškumo problemą aštrina ir atminties jau gan ilgą laiką nepaliekanti grupės frontmeno Mark Carew šypsena, po kurios Džokeris atrodo tik kaip labai liūdnas klounas.

httpvh://www.youtube.com/watch?v=BqzlPUVhikQ

Na, o dabar apie juos: 1985-aisiais Didžiojoje Britanijoje susikūrę Long Tall Texans jau nuo pat pradžių buvo pakankamai pašėlusi ir smagi kompanija. Pradėję kaip trijulė ir paklaidžioję po rokabilio, ska ar kitų muzikinių stilių lankas, vyrukai šiuo metu yra viena populiariausių psichobilio grupių Jungtinėje Karalystėje. Be to, jie ir šiais laikais neatsisako nugrybauti į ska, pankroką ar vieną kitą melodiją pasiskolinti kad ir iš metalo. Šiuo metu grupėje kontrabosu ir šypsenomis švaistosi bei dainas traukia dėdulė Mark Carew. Už būgnų gyvena Theo, o šiam duetui gelbėja dar du gitaristai – Garry bei broils Matthew. Šiuo metu vyrukai savo sąskaitoje turi 11 albumų (tarp kurių galima rasti vieną live bei porą bestų) ir vis dar kuria.

httpvh://www.youtube.com/watch?v=jFZDi1GABGo

Prieš keletą mėnesių iškilusi grėsmė juos pamatyti, paskatino vyrukais pasidomėti kiek labiau. Taip prasidėjo labai smagi draugystė su Long Tall Texans, o ypač su jų albumu „Aces and Eights“, kurį aš ir rekomenduoju kaip puikų psichobilio pavyzdį pažinčiai su šiuo stiliumi. Albume gyvena 12 labai nuotaikingų dainų, garantuosiančių norą pakrutinti sėdimąją bei ką nors daugiau. Negaliu išskirti vienos ar keletos dainų, mat šiame albume jos visos labai gražios bei teigiamos – ir apie labai skaudų išsiskyrimą pasakojanti „Bloody“ (klausantis taip liūdna, kad norisi šokt), ir iš R.E.M. pasiskolinta „(Don’t Go Back To) Rockville“, o kur dar kultinės „Lip Service“ ar „Border Radio“… Žinoma, paieškojus galima rasti ir kiek lyriškesnių melodijų (kaip antai „Innocent Look“), bet ir čia kokia nors kūno dalis vis sumąsto savavališkai pakrutėti į taktą… O vietomis išlendantys saksofono triūbavimai reikalo tikrai nepagadina, atvirkščiai – čia jie yra labai vietoje ir laiku, nors psichobilis ir saksofonas gana retai gyvuoja vienas šalia kito.
Štai tokį nuostabų albumą „Aces and Eigts“ mums padovanojo Long Tall Texans kompanija. Pakankamai lengvą ir siaubingai nuotaikingą muziką kuriančios (ir kitąmet įpusėsiančios trečią kūrybos dešimtmetį) grupės muzika tikrai verta pasiekti tamstų ausis. Dėl jau minėtų ir dar milijono priežasčių…

Jau vien dėl pono Carew šypsenos verta.

Tekstas: Birutė G.

Nori atsisiųsti šį albumą iš interneto? Skaityk čia…

2009 m. Lietuvos vynų čempionato laimėtojai.

Kultūra (kt.)

redwineglasswallartforbarsKaip ir kasmet, šiemet „Vyno dienų” metu buvo paskelbti geriausi Lietuvoje reziduojantys vynai. Raudoni, balti, putojantys, etc. Dabar belieka tik saikingai ir maloniai šį bei tą paragauti.

Lietuvos vyno čempionatą ketvirtus metus iš eilės organizuoja Lietuvos someljė asociacija. Vynus 2009 metų čempionatui pateikė 17 platintojų ir gamintojų. Kiekvienas tiekėjas galėjo varžyboms pristatyti 20 vynų baltojo, raudonojo, putojančio, natūraliai saldaus, rožinio ir likerinio vyno kategorijose. Atskirai rungėsi Lietuvos gamintojų putojantys vynai. Iš vynų, kainuojančių mažiau nei 35 litus, buvo renkamas Gero kainos ir kokybės santykio vynų dešimtukas. Visi nugalėtojai: Toliau skaityti 2009 m. Lietuvos vynų čempionato laimėtojai. →

HOWARD SCHULTZ ir DORI JONES YANG „Kava su meile” + laimėk knygą

Literatūra, , ,

Paprastai verslo istorijų ir verslo knygų nepristatinėju ir nerekomenduoju: visos jos daugiau mažiau primena vyriškos pelenės variantą. Pradžioje liejo paskutinį prakaitą dėl kiekvieno dolerio, tačiau tuo pačiu aptikdavo stebuklinguosius verslo dėsnius, kurie  padėjo susikrauti milijonus. Tos magiškos taisyklės, sudėtos į knygą, kurią (anot nugarėlių aprašymų) perskaitęs net Elas Bandis iš pardavėjo taptų batų fabriko savininku. Taip yra ir su „Starbucks”. Lietuviškai turime Howard Behar ir Janet Goldstein „Starbucks smegenys”, kurioje atskleidžiami „Starbucks Coffee Company” valdybos pirmininko ir vadovo H.Schultzo veiklos principai. Neskaitykite jos, jei norite užuosti kavos kvapą ir įsimylėti šį gėrimą iš naujo.

Pabandykite geriau „Kava su meile. Kaip Starbucks sukūrė kompaniją puodelis po puodelio”. Taip, ir šita knyga panaši į minėtus verslo sėkmės formulių rinkinius, bet ji turi keletą išskirtinimų. Toliau skaityti HOWARD SCHULTZ ir DORI JONES YANG „Kava su meile” + laimėk knygą →

ARTSCAPE Vokietija: kontroversiškas kinas, originalus džiazas ir netikėta tapyba (birželis).

Kultūra (kt.)

Birželio mėnesį ARTSCAPE kino, vizualiojo meno ir džiazo programa bus dedikuota Vokietijai ir jos miestams Veimarui ir Berlynui, 1999 ir 1988 buvusiais Europos kultūros sostinėmis.

Jau šiandien „Skalvijos“ kino teatre programą pradės intriguojantis ir kontroversiškas filmas „Pingpongas“, sulaukęs daug apdovanojimų. Bendradarbiaujant su Goethe‘s institutu, Vokietijos programa pasiūlys dar keturis pripažintus vokiečių meninius filmus bei trumpametražių filmų programą.

Pasak festivalio „Kino pavasaris“ direktorės Vidos Ramaškienės, žiūrovai turės galimybę įvertinti įspūdingą jaunos pagrindinės aktorės vaidybą filme „Keturios minutės“ bei stebėti dviejų vienišių istorijas filme „Emos laimė“. „Jela“ papasakos apie moterį, nusprendusią gyvenimą pradėti iš naujo, o vienuolikametis komedijos „Kaip tapti nemirtingu“ herojus visas savo nuodėmes bandys išpirkti gerais darbais.

„Keturios minutės”:
httpvh://www.youtube.com/watch?v=0aL1FWdoxAw

„Jela”:
httpvh://www.youtube.com/watch?v=rYxL0iLU65k

„Kaip tapti nemirtingu”:
httpv://www.youtube.com/watch?v=bQPM0S5UDE8

Džiazo programoje Vokietiją, garsėjančią ypatingomis moderniosios muzikos ir europinio džiazo tradicijomis, birželio 11 d. Mažajame Vilniaus teatre pristatys Kelno saksofonininkas, kompozitorius Norbertas Steinas. Kartu su juo atvyksta ir viena iš daugelio jo kūrybinių laboratorijų – ansamblis „Norbert Stein Pata Generators“, kurį be lyderio N.Steino sudaro fleitininkas Michael Heupel, trombonininkas Matthias Muche, kontrabosininkas Sebastian Gramss ir būgnininkas Christoph Haberer.

N. Stein daugiau nei 2 dešimtmečius plėtoja savą koncepciją, vadinamą PATA muzika. Šis daugybės grupių lyderis ir ideologas, kuriantis staigmenų ir netikėtų posūkių kupinas pata-kompozicijas, vadinamas pata-muzikos architektu.

httpvh://www.youtube.com/watch?v=uJRqh7QbSLQ

Pasak festivalio „Vilnius Jazz“ vadovo Antano Gusčio, į unikalią, jokiems stilistiniams apibrėžimams nepaklūstančią Steino muzikinę kalbą jungiasi milžiniškas raiškos priemonių arsenalas – nuo džiazo tradicijų iki postbopo, folk muzikos, aleatorikos ir sonorikos priemonių, abstraktaus avangardo elementų.

Vizualųjį meną Vokietijos programoje reprezentuos galerijos „Vartai“ pakviesta šiuolaikinė vokiečių tapytoja Tatjana Doll. Dešimt metų Berlyne gyvenanti ir kurianti menininkė darbuose įkurdina įvaizdžius, simbolius, fetišus, būdingus didmiesčio gyvenimui, masinei kultūrai.

„Tapytojos potraukis greičiui, judėjimui bei ekspresijai virsta traukiniais, automobiliais, lėktuvais, lagaminais, kurie didžiulio formato drobėse nutapyti plakatams būdingomis spalvomis. Drobėse vaizduojami objektai pačią tapybą padaro nekontroliuojamą, peržengiančią ribas“ – sako galerijos „Vartai“ direktorė Nida Rutkienė.

Greta T.Doll bus eksponuojami jauno, tačiau vakarų kolekcionierių jau įvertinto lietuvių tapytojo Andriaus Zakarausko kūriniai, kuriuos pats dailininkas vadina abstrakcijomis, reikalaujančiomis refleksijos bei siužeto reikšmių „skaitymo“.

„Tapau tapybą“, – sako A.Zakarauskas, paaiškindamas kūriniuose dominuojančią paties tapybos proceso apmąstymo ir tapymo idėją. Paroda „Vartų“ galerijoje atsidarys antroje birželio pusėje.

Nuorodos:
www.vilnius2009.lt
www.galerijavartai.lt
www.kinopavasaris.lt
www.vilniusjazz.lt
www.culturelive.lt
www.galerie-krinzinger.at