[balandžio 1-osios juokai:] SEL – Fi [2015]

3334600eb2d8

Dar ant naujų SELas kai kalė asmenukės prezentaciją, tai iki šiol griausmingi atgarsiai griaudėja. Girdėjau Vilnius grybą supjovė ir sunkiai davėsi, bet Kaunas yra Kaunas, seniai garse ir šviesose pralenkęs stalycą.

Vopščim, jau trys mėnesiai plėšosi mano bemso dinamikai, kai iš originalaus (! – mes irgi remiam ligonius) kompakto paleidžiu Seliuką, pensininkai net tašes išmeta man praraunant pro šalį. Anie dar nežino, kad pas mane peroksidinės raivos ant galinės. Bet gerai, kad nežino ir nemato. O tai diedukai pamatę iškart nuleistų, o senikės pultų ant kelių. Bet nenoriu aš čia apie prastuomenę, bo nuo mano kasdienybės – viešbutis, šampano taurės dar ir dar, ant stogo electro, takeliai, po kurių visi keliai atviri – dar anūkų į kiemus nebeišleis.

Bet jūs negalvokit, kad mano chebra vien kokie vandalai. Yra ir tokių, kur su bytukėm pašokinėja, bet apie juos kitąkart. Paporinsiu geriau apie paskutinįjį susibėgimą. Nuvarėm kaip pastoviai iš pradžių cielkų paimti iš Pažaislio autostajankės, tada į Senukų hormonų parką, kur pasiautėm atsakančiai ir tada sėdom apie „Fi“ (jei kas nežino, tai čia paskutinis Selo albumas) disputą varyti.

Vopščim, padarėm kiekvieno gabalo analizę. Iš viso dvylika. Gal muzikoj tarp mano chebrantų ir nėra muzikologo, katras visas natas ir pusnates žinotų, bet „Fi“ tekstus mokam visi mintinai. O juose esmės ir prasmės analizei per akis. Tai va, aš gal tik pareziumuosiu apie kožną gabalą, nes bazarinom tai visą naktį ir viso teksto būtų da**ja.

Pirmas albumo gabalas yra skirtas visoms mano čiūvoms. Tik išgirsta „Tu tik mano“, tai iš karto susilydo. Visa esmė čia yra žodžiuose: „tas pasaulis„, „skrendi tarsi laikas“, „galime skęsti“, „aš jaučiu„, „tu jauti mane, tikiu“, „akys užmerktos“.

Antras – „Ten kažkur giliai“ irgi kabina giliai ir aukštai: „tegul skęsta giliai“, „skrisk aukštai tarsi vėjas“, „aš žinau, ką tu dabar jauti„, „nuo pasaulio besislėpdama“.

„Užmerkiu akis“ išvis veža, beveik kaip Afrojack, kai nori išsitaškyti, užmerki akis ir gali iš karto skęsti. Esmė: „užmerkiu akis, skęstu, giliau“, „žinau, jauti tą patį“.

Akių simbolis pas Egiuką iš vis yra aukštumoj. Gi tai žmogaus atviras nervas. Kaip ir pasaulio bei jautimo parafrazės. Dešimt balų.

„Tell Me Why“ – prie to songo tai nuomonės išsiskyrė. Pagrinde dėl to, kad mergos alpsta nuo tos Eleonoros ir verkia, kaip jai sunku su Egiuku. Bet reikalas tame, kad šits gabalas yra šūds. Kodėl? Todėl, kad muzika – ne Egiuko, žodžiai – ne Egiuko, aranžuotė (kas tas bebūtų) – ne Egiuko ir net dainuoja ne Egiuks. Tai *** koks čia SEL. Iš aifono, vyrai, ištrinam šitą bumčiką.

„Neduok man jokio šanso“ iš pradžių kiek gąsdino. Priprasti prie tokio moderno skambėsio buvo nejuokas, bet čia Egiukas vėl normaliai repuoja ir yra kur pasitobulinti apsikabinus žodžių žodyną. Esmė: „pasaulis pagal muziką“ ir „cypcypcyp kiver“.

„Aš“ esmė: „skriskim kartu“, „aš tai jaučiu„, „skrenda su vėju“. Tobulas standartas.

Dar pastebėjimas – vėjas pas Egiuką irgi atlieka didžią rolę. Gi vėjas yra mūsų oras.

„Nustebink mane“ iš pradžių nustebino, nes neradom normalių simbolių, bet kai rimčiau pašifravom, „pasaulį“ radom. Ačiū Egiui, kad nepavedė.

„Gyvenimo man vieno neužtenka“ mintis tai suvėlė atsakančiai. Porą valandų su chebrantais bazarinom apie tai, ką veiktume per antrą gyvenimą, bet paskui sugrįžom į rėmus ir nusprendėm, kad šito gabalo esmė yra „Mano darbas – jis saldus kaip seilė“, nors man dar kilo belekokių abejonių: pavyzdžiui, jei cukraus nevartoji, iš kur tas saldumas seilėse?

„Lyja“ kiek pritrenkia. Toks keistas jausmas nuolat apima klausant šitą jėgagrojį – daina apie lietų, o vėjas taip ir nepaminimas. Kažkoks neapsižiūrėjimas. Bet gal po metų kitų remasterins.

„Aš žiūriu į tave pasauli reikalus pataiso, nes čia sugrįžta senas draugas Pasaulis ir pūtėjas („tu man priminsi skriejanti vėją“), o originalios eilutės „momentas vienas vienintelis tam jis ir duotas“ tikrai įeis į lietuviškos muzikos istoriją.

„Kam tu meldies“ tai užknisa dėl to ***erastiško balso, lyg dainuotų kas b**į įsikandęs, Kaune mes tokius žinom kaip ištiesinti. Pamenu Šūdmaišis iš Agurkinių ***davojosi taip perdainuodamas „Kam tu maladiec“. Tik dvi raidės, bet prasmė labiau prie tokio balso tinka. O lyrika čia yra šventa. Esmė: „kai nusisuka pasaulis„, kreipinys „mano pasauli„, „ar tu jauti, kad ašarų nesulaikai“, „ar tu jauti, meilė beribė“, „bedugnės giluma“.

Paskutinis šmotas yra „Monaco“. Baisiai gerulis. Ten kalba SEL ir sako „my shit so fresh“ ir anas nelagina, nes jo šūds tikrai bus platininis. Paminėsit mano žodį.

Pažymys 11/10

Mūsų bičas:

Tekstas: kaviansko ir chebros

ps. atsiprašom autorių už lengvą teksto korekciją (G.)

1 komentaras apie “[balandžio 1-osios juokai:] SEL – Fi [2015]

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.