Pirmąjį pavasario savaitgalį be Kaziuko mugės renginių, Rammstein grupės gastrolių, Vilniuje laukiame gan nemažai įdomių premjerų teatro pasaulyje. Gali būti, kad kai kur bilietai jau seniai iššluoti, bet kai kur gal dar ir suspėsite. Siūlau trumpą ekskursą apie kiekvieną iš jų…
Lietuvos nacionaliniame dramos teatre – skandalingoji Arthuro Schnitzlerio pjesė
Lietuvos nacionalinis dramos teatras rengiasi supažindinti žiūrovus su įdomaus XIX a. pabaigos – XX a. I pusės austrų rašytojo Arthuro Schnitzlerio kūryba. Režisierė Yana Ross pasirinko jo pjesę „Ratelis”.
Spektaklio, kurio pavadinimas „10 dialogų apie meilę”, premjera numatyta 2010 metų kovo 5 dieną.
Pjesė „Ratelis“ parašyta 1897 metais ir išspausdinta 1900–aisiais, joje veikia personažai iš pačių įvairiausių visuomenės sluoksnių – taip siekiama atskleisti, kaip seksualinė aistra panaikina ribas tarp įvairių visuomenės klasių. Pirmiausia šią pjesę Schnitzleris davė skaityti artimiems draugams – ji buvo suvaidinta tik 1920 m. ir dėl temos sulaukė aštrios kritikos. Pjesės pavadinimas, susijęs su šokio ratu pavadinimu, taip pat atspindi tuo metu itin dažną venerinių ligų, perduodamų iš vieno visuomenės sluoksnio į kitą, plitimą. Pjesės veiksmas vyksta XIX a. paskutiniame dešimtmetyje Vienoje, ji sudaryta iš dešimties viena su kita susijusių scenų, kuriose veikia meilužių poros.
Schnitzlerio pjesę „Ratelis“ yra adaptavęs anglų dramaturgas Davidas Hare‘as – spektaklis, pavadintas „Mėlynas kambarys“, 1998-1999 metais sėkmingai buvo rodomas Brodvėjaus teatruose, jame vaidino ir Nicole Kidman.
Režisierės Yanos Ross spektaklyje „10 dialogų apie meilę“ vaidina Rimantas Bagdzevičius, Monika Bičiūnaitė, Algirdas Dainavičius, Algirdas Gradauskas, Evaldas Jaras, Donata Kielaitė, Dalia Michelevičiūtė, Paulius Tamolė, Aurelija Tamulytė, Rimantė Valiukaitė, Toma Vaškevičiūtė, Arūnas Vozbutas, Robertas Balčiūnas. Scenografiją kuria dailininkas Marijus Jacovskis, kostiumų dailininkė Jolanta Rimkutė, kompozitorius – Faustas Latėnas.
Daugiau info apie pjesės autorių bei interviu su režisiere apie premjerą, rasite čia.
Vilniaus mažajam teatrui – 20
Kovo 5 ir 6 dieną Vilniaus mažasis teatras minės dvidešimties metų sukaktį ir žiūrovus pakvies į premjerą – režisieriaus Rimo Tumino „Mistrą“ pagal Mariaus Ivaškevičiaus pjesę. Šiuo metu Maskvos J. Vachtangovo teatrui vadovaujantis R. Tuminas pirmosios spektaklio dalies premjerą suskubs išleisti specialiai teatro gimtadieniui. Viso spektaklio teks palaukti iki rudens, nors jau šį pavasarį „Mistras“ pakviestas dalyvauti tarptautiniuose festivaliuose.
Mariaus Ivaškevičiaus „Mistras“, kaip ir jau legendiniu tapęs „Madagaskaras“, siūlo netradiciškai pažvelgti į garsias istorines asmenybes, nešabloniškai pasvarstyti apie lietuvių tautos identitetą. „Mistro“ centre – Adomo Mickevičiaus biografija ir likimas, o kartu – „tikro“ herojaus, kurio galbūt nesąmoningai ilgimės šiandien, paieškos. Pjesėje iškyla „egzotiškosios“ Lietuvos vaizdas – šalies, kurioje „viskas dar painu, neišsikristalizavę: Rusija, jos viduje – Lenkija, Lenkijos viduje – Lietuva, o šios viduje – sprogimo laukiantys indai“; šalies, kurioje žmonės, keldami taurelę, linki vieni kitiems „prisikelti literatūroje“ ir kuriems „visos žemės vienodai svetimos“. Taip pat, kaip ir „Madagaskare“, veikėjai apsėsti utopiškų idėjų ir projektų, manijos kurti originalumu pritrenkiančias teorijas.
Spektaklyje vaidmenis kuria aktoriai Jokūbas Bareikis (Mickevičius), Ramūnas Cicėnas (Mistras), Gintarė Latvėnaitė (Celina, Mickevičiaus žmona), Valda Bičkutė (Ksavera, guvernantė), Audrius Bružas (Balzakas), Mantas Vaitiekūnas (Šopenas), Leonardas Pobedonoscevas (Pjeras Leru, filosofas), Ilona Kvietkutė (Žorž Sand), Ineta Stasiulytė ir Vaida Būtytė (Margaret, žurnalistė), Vytautas Rumšas ir Balys Latėnas (lietuviai). Scenografiją sukūrė Adomas Jacovskis, muziką – Faustas Latėnas, kostiumus – Juozas Statkevičius.
Daugiau apie spektaklį rasite čia.
Rusų dramos teatro scenoje – kelio į atleidimą paieškos
Kovo 6 ir 7 dienomis Lietuvos rusų dramos teatre įvyks spektaklio „Prakeikta meilė“ pagal audringas diskusijas Rusijoje sukėlusią Pavelo Sanajevo apysaką „Palaidokite mane už grindjuostės“. Spektaklį režisuoja Jono Vaitkaus mokinys Agnius Jankevičius. Vienas įdomiausių jaunosios kartos režisierių pasirinko rizikingą ir provokuojantį kūrinį: aštuonmečio berniuko potyrius pasakojanti istorija scenoje virsta savotišku šeimos institucijos desakralizacijos aktu.
Režisierių Agnių Jankevičių apysakoje sudomino žmonių santykiai ir tai, kokie jie neturėtų būti. Jis apnuogina tokią subtilią ir gilią temą apie tai, kaip žmonės vienas kitą žeidžia, kokie jie gali būti vienas kitam abejingi. Meilė, atlaidumas, pagarba, supratimas – visa tai formuoja žmogų ir jo vidinę kultūrą. Pavelas Sanajevas viename interviu pasakė, jog tik parašęs apysaką jis sugebėjo atleisti savo senelei. Režisierius ir inscenizacijos autorius į spektaklį „įveda“ dar vieną personažą – suaugusį Sašą, kuris pasakoja apie savo neįprastą gyvenimą su senele. Jo pasakojimas palaipsniui virsta savotiška išpažintimi, kurioje jis supranta senelę ir jai atleidžia.
Yra sakoma, jog kiekviena laiminga šeima – savaip nelaiminga. Paklaustas, ar reikia šeimos paslaptis viešinti kūryboje ir scenoje, režisierius A. Jankevičius sako, jog tai išdrįsta tik drąsūs. Jį patį labiausiai domino ne autobiografiniai motyvai, o laiko ženklai ir gyvenimiška patirtis, kuri apauga žmogų tvirtai kaip cementas ir kausto jo tolimesnius poelgius.
Daugiau apie spektaklį skaitykite čia.
Liūdinčios trupės premjera Menų spaustuvėje
httpv://www.youtube.com/watch?v=ohYLn5tEiVI
„Išvažiuoju“ kūrybinė komanda:
Vairuotojas: Saulius Bareikis
Šturmanas: Vladas Bagdonas
Peizažas: Simona Biekšaitė
Kelionės muzika: Tomas Stirna
Keleiviai: „Trupė liūdi“ (Šarūnas Banevičius, Marcelė Zikaraitė, Dominykas Vaitiekūnas, Mantas Stonkus, Jovita Balčiūnaitė, Vaidas Kublinskas, Monika Tamošauskaitė, Aistė Lasytė, Romas Stiklakis, Jonas Gricius, Rimvydas Ambrazevičius)
Jauni, liūdni, užsidarę, bei linkę emigruoti spektaklio kūrėjai siūlo kartu paanalizuoti dinamišką hamletiškų emocijų kitimą vieno žmogaus istorijoje. „Išvažiuoju!“ – tai laisvės troškimas, kai norisi pabėgti taip toli, kad visi tave surastų. Kai norisi visa gerkle surikti „šūdą mes čia kam reikalingi“ ir tuo pat metu įžūliai tylėti.
Vienas spektaklio veikėjų baksnoja į skaudžią šiandienos potencialaus emigranto vietą – į mintį, jog „Išvažiuojam visi! – Geriausi pedagogai, gydytojai, kūrybinė inteligentija, inžinieriai, grakščios, protingos moterys, kurių čia nevertina! Išvažiuojam ir pažiūrėsim, kaip jie čia be mūsų“. Tačiau jauna ir šmaikšti (bei tikinti savo potencialu) kūrėjų trupė, pasivadinusi „Trupė liūdi“ neapeliuoja į šiandienos lietuvių emigrantų skaičių Airijoje. „Trupė liūdi“ – tiesiog neatrastas reiškinys teatrinėje padangėje. Neatrastas dėl labai paprastų priežasčių – mat nei karto nebuvo toje padangėje pasirodęs. Bet jau subrendo ta diena, kai ši liūdnų ir jaunų aktorių „trupė“ neiškentusi subrandino savo pirmąjį spektaklį – „Išvažiuoju“. Paklausus „Trupės liūdi“ – ko jie liūdi? – atsakymas pateikiamas paprastas: o ko čia džiaugtis?
Daugiau informacijos apie trupę ir spektaklį rasite čia.
Va, už šituos pabaksnojimus dėkui. Net ir nueičiqau, jeigu nebūtų susikaupusi skola su Scorsese ir Eastwood’u. Tiesa, kai kur nelabai akcentuojamos premjerų rodymo faktai, pvz. ant smūgio nepavyko rasti Mistro pradžios laiką. Turėtų raudonai tokius dalykus išskirti svetainių kūrėjai…
Bet dar geriau pamatymą svarstyti, kai jau bus nuomonės. Pora klausimų kilo:
1. Ar matėte ką nors verto dėmsio iš Yana Ross kūrybos Lietuvoje? Kadangi vis įžiūrėdavau kritiką nuomonėse, taip ir nemačiau nei vieno jos pastatymo.
2. Jankevičiau spektaklis bus lietuviškai ar rusiškai? Aktorių sudėtis skatina to paklausti.
Anksčiau esame apžvelgę Yanos Ross spektaklį „Laisvės kaina”:
http://www.g-taskas.lt/spektaklis-laisves-kaina-pagal-yana-ross/
Specialiai šį kartą neraudoninau laikų, datų nes iš esmės tą kurį iš tikro sudomina kažkoks renginys, yra nuoroda į tos įstaigos svetainę, kurioje visą reikiamą info ir susiras.
Šiaip į Mistrą penktadienį bilietų jau nėra, dėl šeštadienio nežinau, praeitą savaitgalį dar kažkiek buvo.
Vilniaus mažajam teatre visi spektakliai prasideda 18.30 val.
Agniaus Jankevičiaus darbas manau bus rusų kalba, nes statoma rusdramyje ir su rusų aktoriais.
Dėkui. Dabar matau, kad tą Laisvės kainą reikia pamatyti. Anuomet to kažkaip neįvertinau – gal teksto daugoka.
Būtent Mistro premjeros pradžios aš ir nematau teatro svetainėje. Bet, žinoma, problemos nėra – reikia nueit į bilietai.lt.
kertukas skundžiasi per ilgu tekstu :))) looks who’s talking!!! :D
Mistro premjeros laiko nematai pačiame spektaklio apraše, bet teatro svetaineje užėjęs ant nuorodos „repertuaras” (kaip ir visų kitų teatrų svetainėse) visą reikiamą info lengvai rasi.
Mane tik stebina žmonių išnaglėjimo lygis.. Lyg tai mums (ta prasme g-taskieciams) žūtbūt reikia, kad kiti žmonės pamatytų mūsų rekomenduojamus renginius, o ne jiems patiems to reikia. Nes jei mes tris kartus nepriminsime apie tą renginį, tai jie ir neis į jį (ir turės tam rimtą argumentą, kad mes paskutinę dieną nepriminėm jam, kad jis ten turi nueiti). Jei mes per ilgai, per išsamiai savo įspūdžius parašysime vėl bus blogai, nes žmogus užsiėmęs neturi laiko kada tokias paklodes skaityti, jam reikia sukramtytos informacijos – vienu sakiniu. (nors pats jaučiu gyvenime nėra nieko trumpiau aprašęs). Jei mes neparašysime tikslaus laiko kada prasideda kas, tai jau čia vapšie mes esam tinginiai. Nes dabar tas vargšas žmogus pats turės lysti į svetainę ir pats ieškoti šios info (ką šiaip daro visi normalūs žmonės, kurie planuoja į kažkokį renginį ir susirenka daugiau info, nei vien pradžios laikas). Vienu žodžiu, kad ir ką, ir kaip mes rašytume, vis tiek Kertukui neįtiksim ir vis tiek liks g-taskas kaltas, kad kažko nepamatė :)
Nepyk Kertuk, bet rimtai, paskutiniu laiku tu būtent taip elgiesi.
Būtent, tavo tekstas ten labai tinkamas. Buvau sureagavęs, bet šis spektaklis taip ir „praslydo” (prastas pavadinimas, kad įsidėmėtum, jog reikia nueiti :)
Jurga, tu pati čia taip kaltini save ir už bausmę tiek prisirašei.
Matai, be teatro yra ir kitų dalykų. Pvz. šiandien domino filharmonijoje dalykas, bet žinojau, kad ten kur ėjau, mažai kas gali prilygti. Neapsimoviau.
Jeigu ką kas nors pražiopso, būtinai yra kaltas tik jis pats. O tokios taskas kaip jusu, gerai buna. AS pavyzdziui niekaip neisidemejiu, kada gotanai, perry ten ju koncertai bus. Kazkaip reikia kaip tu sakai priminimo. Jusu kalendoriu nevirskinu, tai lieka sekme, kad kas nors duos postumi kur vairuoti…
P.S. prieš tai praleidau, kad Pauliaus tekstas ten labai informatyvus…