Pearl Jam – Backspacer [2009, Monkeywrench Records]

Dar ir dabar, su dideliu pasigėrėjimu žiuriu Pearl Jam koncertą „Pinkpop“ festivalyje 1992 metais, kuriame šie vyrukai, scenoje kartais elgdamiesi kaip tikri bepročiai (žinoma, gerąja prasme), su didele energija atlieka savo pačius seniausius kūrinius; kuriame grupės vokalistas Eddie Vedder‘is nuo filmavimo kameros stovo iš velnias žino kokio aukščio neria tiesiai į minią; kuriame Pearl Jam – dar neseniai prasimušusi „grunge“ grupė iš Sietlo, 1991 metais savo debiutiniu albumu „Ten“, pardavimų skaičiumi įstengusi aplenkti Nirvana šedevrą „Nevermind“, ir taip užsitikrinusi pasaulinę šlovę. Ir taip jau beveik 20 metų. Nuo minėto „Pinkpop“ koncerto laikų iki dabar nemažai kas pasikeitė: „PJ“ išleido visą eilę albumų, sulaukusių dažniausiai teigiamų vertinimų, grupė išgyveno ne vieną savo kūrybos periodų (kas atsispindi albumuose), pelnė milžinišką šlovę pasauliniu mastu (antrojo albumo „Vs“. jau per pirmąją savaitę po išleidimo buvo parduotos 950378 kopijos visame pasaulyje), įtakojo ne vieną roko grupę ir spėjo tris kartus pakeisti savo būgnininką. Galų gale ir „grunge“ stiliaus nebeliko. Šįmet jie sugrįžta su savo devintuoju albumu – „Backspacer“, kuris nors ir yra pats trumpiausias (bendra albumo trukmė – 36 minutės), tačiau manau – vienas brandžiausių grupės darbų.

Albumo prodiuseris – Brendan O’Brien, dirbęs su ankstesniais Pearl Jam albumais „Vs.“, „Vitalogy“, „No Code“, bei „Yield“. Todėl kalbėdami apie „Backspacer“ kokybiškumą, bei išskirtinumą nuo vėlyvųjų grupės darbų, turėtume dalį šių nuopelnų atiduoti būtent jam. Albumas pavadintas rašomosios mašinėlės garbei, (žinoma, kad Vedder‘is dažnai ja naudojasi rašydamas dainų tekstus). „Backspace“, anot grupės narių, tai ypatingas klavišas, galintis ištaisyti tavo klaidas, ir sugražinti į savotišką teksto praeitį.

Pirmas įspūdis perklausius albumą: greitas ir melodingas. Kaip visada – galingas Vedder‘io balsas, skambios gitarų soluotės, profesionalios būgnų partijos. Visa tai puikiai užpildo albumą. Žinoma, kaip ir visuose „PJ“ albumuose, čia taip pat rasime ne vieną baladę, tačiau bendrai, albumas diktuoja labai greitą tempą. Šiuo aspektu, gal netgi galėtume jį lyginti su „No Code“ (Beje, pastarasis buvo paskutinis Pearl Jam albumas iki „Backspacer“, užkopęs į pirmą vietą JAV pagal pardavimus). „Gonna See My Friend“, „Got Some“ ir „The Fixer“ – pirmos trys albumo dainos, kurios tarpusavyje yra neatsiejamos. Šis trio, savo veikumu sudaro puikų prologą. Paskyrę joms 9 minutės (tiek jos bendrai tetrunka), susidarome gan aiškią tolimesnę albumo eigą: monotoniškumo nebus, o ir užvedantis dainų greitis „snausti“ beklausant tikrai neleis. Trys albumo baladės – „ Just Breathe“, „Speed Of Sound“ ir „The End (paskutinioji albumo daina) “ – kaip visada – melodingos, lengvos, kas ir dera baladėms. Kaip tuo tarpu „Amongst The Waves“, „Unthought Known“ ir „Force Of Nature“ dainose jaučiama daugiau „pop“ skambesio, tačiau iš bendro albumo konteksto tikrai neiškrenta.

„Backspacer“ – pirmas albumas po „Vitalogy“, kurio visus dainų tekstus parašė Vedder‘is. Skirtumas tas, kad nebeišgirsime liūdnų eilių apie „juodą“ žmogaus gyvenimą, nepilnavertiškumą, ar kitas negandas. Paskutiniuose albumuose ryškėjęs politinis tekstų atspalvis tai pat nefigūruoja (greičiausiai per koncertus jau neišvysime Vedder‘io , apsirengusio JAV prezidento Džordžo Bušo kostiumu ). Šio albumo tekstuose – daugiau optimizmo, šviesumo. „If something’s old, I wanna put a bit of shine on it, When something’s gone, I wanna fight to get it back again.”, dainuoja Vedder’is  (liet.: Jei kas sena, aš noriu suteikti tam truputį spindesio, jei kas dingsta, noriu kovoti, kad tai susigrąžinčiau). Panašių eilučių visame albume rasime dar ne vieną.

Muzikos kritikų, albumas buvo įvertintas labai gerai (allmusic.com – davė 4,5/5, žurnalas „Blender“ – 4/5, dienraštis „The Guradian“ – 4/5, žurnalas „Rolling Stone“ – taip pat 4/5). Bet tai daugiau – „neutraliems“ roko mėgėjams. „Užkietėję“ seno Pearl Jam skambesio fanai visgi gali šiek tiek nusivilti. „Švarus“ garsas, mažai „chaotiško“ gitarų skambesio, dainos gali pasirodyti šiek tiek „pop“ įtakoje. Tokiems visgi nesiūlyčiau iškart siųsti albumo į šiukšliadėžę – perklausę albumą keletą kartų, galbūt kažką ypatingo atrasite ir jūs. Vėlyvųjų Pearl Jam albumų manau nederėtų lygint su „Ten“ , „Vs“, „Vitalogy“ arba „No Code“ . Juk ir laikai bei amžius ne tie. O tą patį tempą išlaikyt 20 metų manau yra sunku, gal net neįdomu. Neabejoju, kad „Backspacer“ – tikrai galingas kokybiško roko užtaisas.

Dainos:

Tracklist:
1. Gonna See My Friend
2. Got Some
3. The Fixer
4. Johnny Guitar
5. Just Breathe
6. Amongst The Waves
7. Unthought Known
8. Supersonic
9. Speed Of Sound
10.Force Of Nature
11.The End

Įvertinimas 8 / 10

fb-share-icon

7 komentarai apie “Pearl Jam – Backspacer [2009, Monkeywrench Records]

  1. Tikrai nusivyliau šiuo albumu. Nors perklausiau gal kokius 5 kartus, bet niekaip negaliu jo pamėgti. Galbūt todėl, jog vis dar mieliau pasiklausau Binaural ar Lost dogs,o žinoma ir Ten albumų. Net Edžio balsas kažkoks ne toks, per švelnus, per skystas. Ir neviltis, ir kvailas, vaikiškas pyktis prasiveržia išgirdus pirmus The Fixer akordus :/

  2. Suprantama. Aš ir kaip didelis fanas Ten Vitalogy ir No Code negaliu Backspacer dėt į mėgstamiausius. Bet šiaip, tas „pearljamiškas” skambesys pasijautė (gal daugiau dėl lėtų albumo gabalų), ko nebuvo palyginus su Pearl Jam albumu. Čia tai toks senukų rokas :)

  3. na, man priimtinesnis Pitchforko ivertinimas 4.6/10 :) gi tikrai jau 90ieji praėjo

  4. Na, visi įvertinimai yra iš dalies žmonių nuomonės. Bet manau būdamas 40-ies, sunkiai ir beatliksi kažką panašaus į „Deep” arba „Porch”. Dėlto nereikėtų jų vertinti 4,6 :) Kita vertus, jei grupė išleidžia savo geriausius albumus jau egzistavimo pradžioje, greičiausiai po to visą laiką tendencingai krinta žemyn.

  5. prisimenu juokinga fakta, kai kazkada bandziau pamegt pearl jam labiau uz nirvana, kuri buvo no.1 tuomet. nepaisant to – vitalogy forever! :)

  6. Bullshit tas Pearl Jam… Geriau „atgimę” Smashing Pumpkins! Billy jau 44, žiūrėsim ar pavarys…

  7. Čia nuo kurios dainos jie atgimė? Aš po Machina, dar nieko negirdėjau… Ir čia ne iš pižonizmo ar snobizmo – klausyt galima, bet poreikio tai turėt, kad paklausyt savu noru – jau nebe. Hoping for the best, but expecting the worst..

Komentuoti: lukas never Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.