PEDRO ALMODOVAR “Pati Difuza ir kiti tekstai”

Nesu režisieriaus Pedro Almodovaro (g.1949) gerbėjas, tačiau pamatęs parduotuvės lentynoje gulinčią „Pati Difuzą ir kiti tekstai“ nesusiturėjau paėmiau į rankas ir pažvelgiau apie ką ji. Pasirodo – tai dar vienas Pedro sukurtas moteriškas personažas „tarptautinė pornografinių filmų žvaigždė“ ir „Madrido tūso“ sekso simbolis. Nežinau kas labiau sugundė ar pornografijos paminėjimas, ar kaina (knyga kainavo 7 litus), tačiau knygą nusipirkau. Ne tik nusipirkau, bet ir perskaičiau. Ne tik perskaičiau, bet perskaičiau su malonumu.

Tokiai kaip AŠ, norinčiai pasakyti tiek daug, sunkiausia pradėti.“ – štai taip savo istorijas pradeda Pati Difuza (patidifusa (isp.) – patrakusi, pasiutusi). O kai jau pradeda tada sustabdyti ją nebeįmanoma. Seksas, tūsai, narkotikai ir visa kita. Tačiau už viso šito jaučias toks liūdesys ir vienatvė, kad visa ta laisvė, gaubianti knygos puslapius, ištirpsta lyg nebuvusi. Laisvė – lyg nereikalingas balastas, neleidžiantis gyventi laimingai… Žodžiu, nebuvo nė vieno neįdomaus puslapio.

Svaigulį kelia tai, kad tarp visų pasidulkinimų ir tūsų randi begales išmintim kvepiančių sakinių. Pavyzdžiui apie rašymą Pati sako: „rašant dažnai atsiranda išgalvotų dalykų, tai kritikai vadina „kūrybingumu“ (psl.18), „prisigėrę poetai neturi lakios vaizduotės“ (psl.72). Aišku vertingiausi pamąstymai apie tai, ką Pati išmano geriausiai, apie gyvenimą – „mane siutina, kad tikras GYVENIMAS nesiskiria nuo pornografinių fotonovelių. Nuobodu kai tikrovė imituoja pornografiją“ (psl.20), „buvo šiltokas rytas, tada žmonės vaikšto tarsi zombiai, tiksliau, žmonės be sielos, su laikraščiu po pažastimi“ (psl.53). Ir dar daugybę įdomių dalykų galima rasti skaitant „Pati Difuzą“.

Antroje knygos dalyje „Ir kiti tekstai“ sudėti įvairūs režisieriaus pamąstymai apie meną, kiną, apie savo kūrybą („Kinas – ateities kalba, nors mūsų pasakojamos istorijos remiasi praeitimi.“ (psl.170), „Filmai šnabžda mūsų pačių paslaptis.“ (ten pat). Skaitant nesunkiai galima paklysti pavardžių labirinte, nes joje gausu tikro pasaulio žmonių – režisierių, aktorių, dainininkų ir kitų kultūros atstovų. Visa laimė, kad knygos pabaigoje yra šiokie tokie paaiškinimai, nors aišku būtų paprasčiau juos rasti tame puslapyje, kuriame sutikai nežinomą pavardę.

Iš „kitų tekstų“ man labiausiai įsiminė „Gera pradžia“ apie rašytoją ir dvi moteris. Trumpas tekstas su daug dialogų ir keista atomazga. Prisimenu vieną herojaus paatviravimą: „Aš rašau tik sekmadieniais. Nesvarbu, kada ir su kuo nubusčiau, kiekvieną sekmadienį atsibundu norėdamas verkti. Tada verkiu ir rašau.“ ( psl.146)

Dar yra visas skyrius skirtas norintiems tapti garsiais režisieriais – „Patarimai, kaip tapti pasaulinio garso režisieriumi”. Jame šmaikščiai, su autobiografijos gabaliukais, aprašomas kelias į režisūrines aukštumas, kur laukia nuobodulys, kuris „yra baisiausia liga. Tai – tai vienintelė liga, leidžianti gyventi po mirties.”(psl.197)

Ir pabaigai dar vienas Pati Difuzos komentaras, šį kartą apie meilę:

„Vienas bruožų, skiriančių Tikrąją meilę nuo Praeivės – ar Netikros, jai jaučiamas ilgesys netgi juodais laikotarpiais. Jei meilė Praeivė – ar – Netikra, atsiranda beprasmis laisvės jausmas.“ (psl.102)

fb-share-icon

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.