Petras Vyšniauskas: „Man džiazo klubo kūrimas panašus į šachmatų partiją“

Vilniuje, Kauno g.3 A, visai šalia „Geležinio kablio“ klubo, praėjusių metų rudenį buvo atidarytas šiuo metu vienintelis sostinėje veikiantis džiazo muzikos klubas „Jazz kablys“, kurio iniciatorius – žinomas džiazo muzikantas, saksofonininkas, Nacionalinės premijos laureatas Petras Vyšniauskas. Apie šį klubą, jo perspektyvas, džiazo muzikos kultūrą Lietuvoje Gediminas Kajėnas kalbasi su klubo įkūrėju Petru Vyšniausku.

Esate naujojo ir šiuo metu vienintelio džiazo klubo Vilniuje iniciatorius. Kaip gimė mintis įkurti šį klubą?

Klubas „Jazz kablys“ įkurtas praėjusių metų lapkričio 4 dieną. Tokio klubo idėja gyvavo jau senai. 1977 metais visai netoli nuo dabartinio džiazo klubo buvau pakviestas groti „Gintaro“ viešbučio restorane. Ten muzikavau beveik 4 metus su kompozitoriumi Kęstučiu Antanėliu, dar 1972-aisiais Lietuvoje pastačiusiu roko operą ,,Jesus Christe Super Star“, iki šiol neprilygstamu bosinės gitaros virtuozu Vladu Lyku, fantastišku gitaristu ir kompozitoriumi Arūnu Miniumi, genialiuoju pianistu Baliu Žiūraičiu, kurį vėliau į savo ansamblį pasikvietė Dizzy Gillespie. Pirmoje dalyje visada grodavome instrumentinį džiazą, bosanovą, bliuzą, mainstream’o muziką.1982 metais muzikologas Liudas Šaltenis pakvietė mane rengti oficialius džiazo muzikos vakarus (tam buvo sudaryta ir meno taryba) „Neringos“ kavinėje. P. Vyšniausko džiazo kvartetas kituose kraštuose „prisiplėšęs“ visokių prizų, o Maskvoje vykusiame tarptautiniame džiazo konkurse apdovanotas laurais, po nepilnų dvejų metų buvo išspirtas iš „Neringos“… Taip grūdinosi džiazas.

Taigi, po 28 metų susiklosčius palankioms aplinkybėms, ponams V. ir B. Juzelskiams sutikus duoti patalpas, o muzikos ekspertui V. Vaitkui tas patalpas užpildžius instrumentais bei garso aparatūra, man nebeliko kito pasirinkimo, kaip tik sukviesti artistus ir pripildyti patalpas nuoširdžiais muzikos garsais.

Iš kur tiek drąsos imtis šios iniciatyvos tokiu metu? Juolab, kiek pamenu, iki šiol Vilniuje veikusių džiazo klubų likimai visi tragiški. Kokių galimybių šiandien yra tokiam nekomerciniam projektui gyvuoti?

Mano draugas, pasaulinio lygio grafikas, dailininkas, medalių meistras P. Repšys yra pasakęs: „Kurkite ir nieko nebijokite!“ Beveik sutinku su šia mintimi, tik esu dievobaimingas.

1983 m. buvome išvyti iš „Neringos“, nes nevykdėme ,,piatilietkos“ plano, žmonės nieko nevalgydavo, negerdavo tik klausydavosi… O reikėdavo groti po 4 valandas per dieną, 12 koncertų per 6 dienas už 120 rublių algą. Ir dabar man akyse stovi vaizdas, kai ateinu į „Neringą“ groti, o persirengimo kambarėlyje koncertiniai marškiniai ir kelnės tiesiog stovi sugipsuoti nuo išpilto prakaito per vakarykštį koncertą.

Kalbant apie mėginimą džiazo klubui išsilaikyti šiais laikais, žinoma, užduotis nėra iš lengvųjų, bet Jūs tik pasiklausykite kas jau įvyko per 3 mėnesius nuo klubo atidarymo. Muzikantai vis dar sutinka koncertuoti be jokio atlyginimo! Su tokia komanda galima kalnus nuversti, bet meno užduotis nėra griauti, o atvirkščiai – sujungti. Džiazo klubas įkurtas ne sau, o žmonėms susitikti, pasiklausyti muzikos, pabendrauti, pritraukti jaunimo. Klube planuojamos rengti edukacinės programos, susitikimų vakarai su iškiliomis asmenybėmis.

Kai man sako, kad „Jazz kablys“ įkurtas pavojingame stoties rajone, atsakau, kad mano dantys neišmušti, paakiai nespalvoti, nors gyvenu šiame rajone beveik 15 metų ir tuo tik džiaugiuosi. Kiek čia garbingų ir kilnių žmonių gyvena… Beje, klube jau lankėsi europarlamentaras prof. V. Lansbergis, Lietuvos kultūros ministras A. Gelūnas, Lietuvos kultūros atašė Rusijoje, aktorius J. Budraitis, Vilniaus miesto savivaldybės atstovai, prof. O. Balakauskas, prof. B. Kutavičius, prof. J. Domarkas, prof. A. Budrys, JAV, Didžiosios Britanijos bei kitų valstybių ambasadoriai, prof. A. Bumblauskas, prof. P. Repšys, Lietuvos nacionalines filharmonijos, Nacionalinio operos ir baleto teatro vadovai, prof. V. Juozapaitis, prof. V. Prudnikovas ir kt. Net prof. P. Geniušas sutiko koncertuoti, jam išskirtinėmis teisėmis buvo atvežtas baltas rojalis. Beje klube galima išgirsti vienintelius rytų Europoje „Hammond“ vargonus. Tad prastas stoties rajono garsas ataidi dar iš sovietinių laikų, kurie oficialiai pasibaigė prieš 21 metus, bet mūsų galvose yra dar likę nemažai to „brudo džiazo“.

Kokia šio klubo koncepcija? Į kokią džiazo muziką ketinate orientuotis?

Visi džiazo klubai, kurie sunyko, neturėjo ilgametės strategijos. Buvau kviečiamas į jų atidarymus, bet niekada į uždarymus…

Mūsų klube skambės plataus spektro muzika. Taip pat kartą per mėnesį rengsime pokalbius-koncertus su ryškiomis asmenybėmis ir ne vien tik iš džiazo pasaulio, nes juk improvizuoja ne tik džiazo muzikai, bet ir aktoriai, dailininkai, o ir visi gyvenantys šioje planetoje.

Kaip minėjau, muzikantų noras groti yra didžiulis. Esu Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentas, turiu visą būrį talentingų mokinių. Jiems taip pat atsiveria galimybės pasirodyti šio klubo scenoje. Visus koncertus ketiname filmuoti ir jie bus rodomi per informacinius kanalus, tad turėsime ir archyvą, kuris pamažu kaupiasi.

Ar klubo scena bus skirta daugiau Lietuvos muzikantams, užsienio atlikėjams ar bendriems tarptautiniams projektams?

Kol kas mūsų biudžetas yra lygus nuliui. Viską darome savo iniciatyva, jokio atlygio už tai negauname. Bet dvasinis pasitenkinimas nemažas. Kaip minėjau, šis klubas įkurtas ne sau, bet žmonėms. Jei žmonės ateis, klubas gyvuos, jei neateis, klubas mirs.

Klubas tik pradeda savo veiklą. Kokiu dažnumu vyks koncertai?

„Jazz kablyje“ koncertai vyksta kiekvienos savaitės trečiadienį, ketvirtadienį ir penktadienį nuo 19 val., o po jų galima ir „jam session“ pagroti. Kartais ir aš sau leidžiu tokį malonumą.

Na, o apie klubo virtuvę pasakysiu tik tiek: per savo kaip artisto gyvenimą teko susipažinti su nemaža dalimi pasaulio šalių virtuvių – Australijos, Japonijos, Izraelio, JAV, Kanados, Europos valstybių. Teko pietauti, vakarieniauti su daugelio valstybių karaliais, prezidentais, ministrais. Buvau nustebintas Lichtenšteino princesės nuoširdumo ir paprastumo, kai ji dalyvavo mano koncerte, o po jo ir vakarienėje. Beje, ji, kaip ir Anglijos Karalienė Elžbieta II, puikiai išmano džiazo muziką. „Kad taip mūsų Prezidentė“, – pagalvojau, – būčiau laimingas“. Tad noriu pasidžiaugti, kad tokios geros virtuvės, tokio skanaus maisto kaip džiazo klube ,,Jazz kablys“ niekur nerasite. Tai yra aukščiausia klasė!

Apie artimiausius koncertus „Jazz kably“ skaitykite www.jazzkablys.lt

Kaip apskritai vertinate šiandieninę Lietuvos džiazo sceną?

Šiandien Lietuvos džiazo sceną vertinu labai gerai. Palyginus su tuo, kas vyko prieš 30 metų ir to, kas yra dabar, skirtumas milžiniškas. Kaip diena ir naktis.

Jau nebeprisimenu visų savo mokinių pavardžių… Vienas net Berklio (JAV) džiazo akademiją baigia, kiti stažuojasi Prancūzijoje, Italijoje, Olandijoje. O aš stažavausi Plungėje, prie lempinio radijo stengdamasis pagauti Amerikos balso transliuojamas džiazo laidas uždarytoje teritorijoje kurią vadino Sovietų Sąjunga. Tada mūsų gastrolės judėjo viena kryptimi – į rytus – Krasnojarskas, Jaroslavlis, Maskva, Ufa ir t. t. Šiandien –Tokijas, Niujorkas, Vankuveris, Paryžius, Londonas…Yra skirtumas?

Dabar mūsų studentai turi reikalingos literatūros ir informacijos tiek, kad jau per kraštus varva. Kadaise aš turėjau vieną vienintelę firmos „Melodija“ išleistą L. Armstrongo plokštelę, kurią sukdamas 33.5 greičiu taip nuzulinau, kad iš jos nieko neliko…Yra skirtumas?

Šiandien jaunimas gali pirkti aukščiausios klasės muzikos instrumentų. Aš galėjau groti tik su Leningrado ,,guzikų“ fabrike padarytu saksofonu ar Vokietijos Demokratinės Respublikos –„Weltklange“ firmos iš prastos skardos išlankstytu instrumentu… Yra skirtumas?

Sovietmečiu 1968 metais per stebuklą įvyko pirmasis ir paskutinis džiazo festivalis Elektrėnuose. Šiandien vyksta apie 10 džiazo festivalių. Tais laikais, jei atvažiuodavo koks užsienietis į Lietuvą, KGB neleisdavo prie jo net prisiartint. Panašų jausmą nesenai patyriau viešėdamas pasaulinėje Ekspo parodoje Šanchajuje. Anuomet užsieniečiui buvo galima iš Vilniaus tik į Trakus, ir niekur toliau, o šiandien kokie dar Trakai? – Karibai, Jamaika, Vanuatu, Trutututu ir Tratatata… Yra skirtumas?

Todėl man pikta, kad šiandien yra zyziančių, pykstančių, mykiančių… Džiaukimės. Tas džiaugsmas yra čia, būtent čia, Lietuvoje, o ne ten už kalnų, už girių ir marių.

Bernardinai.lt

fb-share-icon

22 komentarai apie “Petras Vyšniauskas: „Man džiazo klubo kūrimas panašus į šachmatų partiją“

  1. šaunu! Atsirado vietelė, kur galėsiu parašinėti :)

    Šią savaitę vėl džazas liesis su klasika, ir NAUJIENA KLUBE – su FOLKLORU!
    Vienas iš lietuviško džazo pradininkų, klaipėdėtis pianistas ir dėstytojas atvyksta į Vilnių, aranžavęs pasaulio ir Lenkijos klasiko FRYDERYKO SHOPINO preliudus. Prisiminsime pernai švęstą kompozitoriaus ir pianisto 200 m jubiliejų.

    Na, o VERONIKA POVILIONIENĖ su kompanija savo stichijoje „duos garo”! Kas be ko, kai kompanijoje be geriausių džazo virtuozų, dar geriausias skrabalininkas Lietuvoje ir vienas iš geriausių bei populiariausių pianistų PETRAS GENIUŠAS. Gardumėlis!

    Sausio 19 d. 19 val.

    DUO F – SAULIUS ŠIAUČIULIS (klavišiniai) ir PETRAS VYŠNIAUSKAS (saksofonas)

    Programoje – S.Šiaučiulio aranžuoti Fryderyko Chopino preliudai

    Sausio 20 d. 19 val.

    SAULIUS ŠIAUČIULIS (klavišiniai)

    LAIMONAS URBIKAS (saksofonai)

    Sausio 21 d. 19 val.

    Lietuviška tema džiazo muzikoje ir improvizacijose. Skiriama 2011, Tarmių metams

    VERONIKA POVILIONIENĖ (vokalas)

    EGLĖ VAKARINAITĖ (vokalas)

    EGIDIJUS BUOŽIS (klavišiniai)

    PETRAS VYŠNIAUSKAS (saksofonas)

    REGIMANTAS ŠILINSKAS (skrabalai)

    PETRAS GENIUŠAS (fortepijonas)

    SIGITAS MECELICA (skaitovas)

    Folkloro ansambliai

    VISI (vadovas Evaldas Vyčinas)

    BLEZDINGA

    TYLOS LABANORO

    Gaila, gripas praėjusią savaitę išvertė iš kojų, o Kablyje labai šilta muzikine, bendravimo prasme. Temperatūrios, matuojamos Celcijaus skale – neypatingai aukšti parodymai, tai teko praleisti….

  2. Vasario 9 d. 19 val.

    Juozas Kuraitis pristato programą ,,Atėjo laikas”.

    JUOZAS KURAITIS (saksofonas)

    LEONARDAS BĖKŠA (klavišiniai)

    EUGENIJUS KANEVIČIUS (kontrabosas)

    ALEKSANDRAS KAZAKEVIČ (mušamieji)

    „Muzika iš esmės yra malonumas. Jeigu pavyksta iš jos gyventi – esi laisvas, o tai pats geriausias dalykas“, – yra sakęs 28-erių klaipėdietis saksofonininkas Juozas Kuraitis. Daugelio konkursų laimėtojas, įvairių projektų dalyvis, baigęs magistrantūros studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje ir tobulinęsis Sibelijaus muzikos akademijoje Helsinkyje, mano, kad muzikanto sėkmė susideda iš talento, darbo, sugebėjimo pristatyti save ir trupučio laimės.

    Gros šis žinomas jaunas muzikantas JazzKlube pirmą kartą. Neabejoju. kad labai sudomins publiką, nes moka tą daryti. Menininkas nesibodi siūlyti savęs ir kaip vestuvių muzikanto, todėl uždegti žmones jam ne naujiena. O paskaičius jo mintis, kurias radau poros metų senumo interviu, galima suvokti, jog tokio intelekto muziką pasamdyti groti privačiame pobūvyje – vykęs sprendimas. Šventės šeimininkų ir dalyvių atmintyje būtinai išliks ir puikios muzikos prisiminimas. Cituoju JUOZĄ KURAITĮ, kuris tarsi papildo pradžioje mano samprotavimus:

    „Komercinio pasisekimo, manau, nevertėtų tapatinti su tobulybe. Tai, kas pažįstama visiems, toli gražu ne visada yra geriausia“, – apie žiniasklaidos, viešosios nuomonės peršamus stabus ir būtinybę lavinti vidinį kokybės filtrą kalba muzikantas.

    Saksofonininkas yra padėjęs grupei InCulto. Apie pop muziką jis sako: „Jeigu gera atmosfera, muzikantai, norintys kurti – tada puiku. Tačiau dažnai būna kitaip – kompanija pradeda kurti, pareina pinigai ir žmonėms ima klaidingai atrodyti, kad nieko kurti nebereikia. Lietuvos bruožas ir tas, kad daugelio popgrupių lyderiai, prodiuseriai iš viso kolektyvo muzikinės kompetencijos turi mažiausiai. Pasiūlo muzikantams kažką daryti – šie stebisi. Bet kuriuo atveju, mane džiugina, kad daugėja popgrupių, kurios groja gyvai. Apskritai, aš mėgstu geros kokybės dalykus, nesvarbu, kas tai – popkoncertas, krepšinio, „Formulės-1“ varžybos. Kaip su ta kokybe? Kuo aukštesnis intelektas, tuo lengviau ją pamatyti. Bet kuo kokybė didesnė, tuo mažesnio intelekto reikia, kad ją atpažintum. Ir nereikia pamiršti, kad tie atlikėjai, kurie yra labai žinomi, nebūtinai yra geriausi. Beje, Lietuvai būdinga, kad žmonės daro tai, kas jiems nepatinka – dirba svetimus darbus. Geografai dirba vadybininkais, suvirintojai – vairuotojais, televizijos šou dainuoja namų šeimininkės; muzikantai, baigę ilgas studijas, tampa administratoriais… Vakaruose žmonės turi didesnę galimybę daryti tai, kas jiems patinka – deja, tai lemia ne tik jų pasirinkimas, bet ir ekonomika, švietimo sistemos ypatybės. Tad ir jų nuotaika kitokia.“

    Apie tai, kodėl dažnai mūsų publika turi itin specifinį skonį ir jai sunku įtikti, Juozas Kuraitis galvoja:

    „Tai vadybos problemos. Pateik žmogui gerą reklamą – jis ateis. Geri vadybininkai turi išmanyti viską: rinką, muziką, kokios yra geriausios šalies grupės, kokie geriausi muzikantai. Krepšinyje kiekviena komanda turi skautus, kurie stebi kitų komandų žaidėjus, vertina juos pagal daugybę kriterijų. Iš jų susideda vadinamoji žaidėjo kaina. Sporte sukasi dideli pinigai, todėl ten visa tai taip rimta. Jeigu muzikos vadybininkai darbą organizuotų panašiai – puikiai išmanytų, kiek kokių muzikantų yra šalyje, ką ir kaip jie groja, ir taip toliau, – situacija taptų kitokia. Tikiuosi, kad anksčiau ar vėliau taip ir įvyks.“

    Yra tikimybė, kad Juozas klube gros ir retai girdimu baritono saksofonu. Tai žemiausio tembro, didžiausių gabaritų ir sunkiau išgaunamo „lankstumo“ instrumentas ir jis įneštų kolorito klube skambėjusiai muzikai.

    Štai čia galime pažiūrėti kaip Juozas Kuraitis pristato Vytauto Didžiojo universiteto džiazo festivalį:

    http://www.youtube.com/watch?v=VN6VEmQ7jaw

    Šiemet aukščiausiu balu baigusio studijas Muzikos akademijoje, kito klaipėdiečio Leonardo Bėkšos klube klausysiuos bene trečią kartą. Daugeliui perskaičiusiems sakinį kilo mintis – pamišimas. Didžiai neteisingas pagalvojimas! Bent kiek žinantys kas yra džiazo muzika, aiškiai suvokia, kad dviejų vienodų kartų nebūna. Jeigu artistas du kartus su grojo taip pat koncerte, reiškia jis ne džiazo atlikėjas. Gal būt gerai įsisavinęs instrumentą, bet ne džiazmenas. Nes džiazo meistrams tą patį groti būtų ir labai neįdomu. O toks neabejotinai yra Leonardas.

    Mokęsis groti triuba kaip klasikinės muzikos atlikėjas, pas pagrindinį Klaipėdos jazz muzikantų mokytoją Saulių Šiaučiulį studijavęs improvizaciją fortepijonu, prie Leonardo pavardės dabar pridedamas retas mūsuose apibūdinimas – multiinstrumentalistas. Tai reiškia, kad jei grupės sudėtyje yra pianino virtuozas Dima Golovanov, Bėkša gros triuba. Jeigu būtų sakykim V.Ramoška, Leonardas sėstų prie fortepijono. Jeigu būtų abu, kaip pasakojo P.Vyšniauskas, jaunuolis kokį paimtų instrumentą, su tuo ir grotu. Ir jai anais dviem visiškai skirtingais instrumentais jis pasiekęs virtuozo kategoriją, tai kitais muzikuotų bent jau profesionalo lygyje. Todėl klausyti tokio meistro trečią ar penktą kartą yra „sveika“ nuotaikai…

    Muzikologė Jūratė Kučinskaitė apie kontrobosininką Eugenijų Kanevičių rašo:

    „Per 20 metų džiazo scenoje Eugenijus Kanevičius yra grojęs bemaž su visais Lietuvos džiazo kūrėjais, muzikuoja ir su kitų šalių džiazmenais. Bosistas taip pat groja solo, komponuoja giesmes, muziką vaikams, teatrui ir kinui. Tai vienas universaliausių Lietuvos džiazo bosistų, meistriškai atliekantis plačios stilistinės amplitudės muziką – nuo radikalaus free iki melodingo mainstream. Išradingas muzikas, vienodai puikiai valdantis ir akustinį, ir elektrinį bosą, savo tembrinę paletę dar papildo elektroniniais priedais, gitara, trimitu, perkusiniais instrumentais ir balsu.“

    Ji tik neparašė, kad Eugenijus – vienas iš ištikimiausių JazzKablio draugų. Jis vienodai atsidavusiai ir su įkvėpimu grojo pirmuose koncertuose, kur šio ryškiausio instrumento atstovo klausė vos keli žmonės. Grojo ir sausakimšame klube, klausant garsiausiems LT muzikos elito ir profesūros atstovams. Ir bet kurio atveju jo uždeganti energija prie didžiulio styginio instrumento, nei vieno iš klausiančiųjų nepalikdavo abejingo.

    Prieš porą mėnesių apie būgnininką Aleksandrą Kazakevičių nežinojau nieko. JazzKlubo dėka sužinojau, kad LT muzikos padangėje ši mušamųjų instrumentų žvaigždė yra viena iš ryškiausių atlikimo technikos prasme. Būdinga džiazui maniera, kada atrodo, kad muzikuojant baisiai skubama, matosi, muzikantui leidžia jaustis kaip žuviai vandenyje. Daugeliui gali tekti pripažinti, jog tokio lygio būgnų mušiko dar neteko regėti. Bent jau taip iš arti, kaip bus JazzKablyje. Tiesa, kad jis 15 metų yra grupės BIPLAN narys, nežinojau – tiesiog kaip įprasta žinome tik grupės lyderį, o puikūs jo padėjėjai ne fanų klubo nariams lieka incognito…

    Vasario 10 d. 19 val.

    Vakaras su rašytojais JELENA ELTANG ir VLADU BRAZIŪNU

    Dalyvauja PETRAS VYŠNIAUSKAS (skaitovas, saksofonai, klavišiniai)

    Jelena Eltang gimė tuometiniame Leningrade, baigė Irkutsko universiteto Žurnalistikos fakultetą. Nuo 1988 metų gyveno Paryžiuje, Kopenhagoje, Londone, o 1991 m. įsikūrė Vilniuje.

    Knyga mįslingu pavadinimu „Pobeg kumaniki“. Rusijoje 2006 m. pasiūlyta apdovanoti nacionaline bestselerio premija. Autorė atsidūrė tarp penkių išrinktųjų, tarp tokių rašytojų kaip Ulickaja, Pelevinas ir kt. Kūrinys pateiktas apdovanoti ir dar viena premija – „Bolšaja kniga“. Lietuvoje gyvenanti ir mūsų šaliai savo kūrybą priskirianti romano autorė jau pastebėta ir jos kūriniai kelia daug diskusijų. Rusijos kritikai nustebę, o sykiu ir sutrikę, jie nežino, kaip reaguoti į tokį netikėtą autorės iš Lietuvos kūrybinį proveržį. Deja, pati Lietuva jo nefiksavo. Nenuostabu: knygynų lentynose šio romano nerasite. Jo tiražas – trys tūkstančiai, o leidykla „Amfora“ jį platino labiau Rusijoje nei Lietuvoje, taigi kūrinys nuo pat pradžios buvo pasmerktas tapti retenybe.

    L. Eltang sukurtas Lietuvos provincijos ir sostinės lyrinis herojus iš Pašilaičių, Šeškinės, Pilaitės daugiabučių bei senamiesčio mūrų išsiveržia ne tik link lietuvių rašytojų pamėgtų simbolinių Vakarų ir Rytų centrų – Paryžiaus ir Tibeto. Jo gyvenamoji erdvė nusidriekia link Barselonos, Maltos, Londono, Vienos, Romos.

    2009 m. antrasis Lenos Eltang romanas „Akmeniniai klevai“ („Каменные клены“, Maskva, 2008), pristatytas naujam ir tapusiam antru pagal svarbą – po Nacionalinės premijos „Didžioji knyga“ („Большая Книга“) – Rusijos literatūros apdovanojimui „Naujoji rusų literatūra“ („Новая русская словесность“), pateko į vadinamąjį šios premijos trumpąjį sąrašą. Atėjo žinia: L. Eltang – pirmoji šios premijos laureatė. Premijos dydis – milijonas rublių. Iš viso į šią premiją pretendavo pusketvirto šimto kūrinių.

    Premijos paskyrimo užsienietei, Lietuvos Respublikos pilietei, faktas buvo netikėtumas (Lena juokauja: „Mes privertėm juos pripažinti, kad kiekviename Lietuvos kvadratiniame kilometre gerų rašytojų daugiau.“). Lena Eltang nurungė Vladimirą Sorokiną, Viktorą Peleviną (šiam teko internetinio balsavimo prizas).

    Apie save garsus Lietuvos rašytojas ir poetas Vladas Braziūnas rašo:

    „Gimiau 1952 02 17 Pasvalyje, Vilniaus universitete studijavau žurnalistiką ir lietuvių filologiją. Laimingai teko būti su tais žmonėmis, kurie kaip tik tuomet įkūrėm Vilniaus universiteto kraštotyrininkų ramuvą: ji man buvo ir tebėra itin svarbi. Dirbau universitete, kultūrinių bei literatūrinių laikraščių, žurnalų redakcijose, ilgiausiai (15 metų) – Literatūros ir meno savaitraštyje, buvau ir jo vyriausiasis redaktorius. Nuo 1996 m. esu atsidėjęs vien literatūrinei kūrybai.

    Jiems džiazo ritmu pristatyti kūrybą padės garsi teatro ir kino aktorė Jolanta Dapkūnaitė.

    JazzKablio įkūrėjo, Plungės garbės piliečio Petro Vyšniausko titulų, pasiekimų, apdovanojimų ir prizų neįmanoma laiške išvardyti. Ką domina paprasčiausiai atsidarykite: http://lt.wikipedia.org/wiki/Petras_Vy%C5%A1niauskas

    Čia tik nėra paskutinio, 2010 m pabaigoje gauto apdovanojimo iš Vilniaus mero rankų kaip nusipelniusiam vilniečiui – Šv.Kristoforo statulėlė „Už Vilniaus džiazo skambesį“. JazzKablys prie šio įvertinimo stipriai prisidėjo…

    Vasario 11 d. 19 val.

    Jaunasis ANTANAS BUKARTAS su draugais kalbina senajį rythm &blues’ą

    Antanas Bukartas tikrai jaunas muzikantas. Bet jei žinote Lietuvoje geriau už jį valdančių mikro instrumentą – lūpinę armonikėlę, būtinai praneškite. Žinosiu, kad yra ir daugiau lietuvių šauniai grojančiu šiuo netipiškai koncertiniu instrumentu. Girdėjau Antaną grojantį JazzKablyje ne kartą. Ir visada publika būna stipriai „uždegama“. Tai kiek paprastesnis (bet ne prastesnis!) džiazas muzikos suvokimo prasme, todėl ieškantys pramogos ir muzikos derinio, JazzKablyje tikrai ras atsipūtimą po darbo savaitės.

    Atrodo tai maždaug taip, kaip čia nufilmuoti afroamerikiečių veteranai, tik nebūtinai biuzas yra toks lėtas:

    http://www.youtube.com/watch?v=jBeuco0PgJs

    Dėl visa ko primenu telefonus, kuriais galima užsigarantuoti vietas: 8617 08226; (85) 2334569;

  3. Kiekvieną KETVIRTADIENĮ, pirmosios pertraukos metu, kad kai kam nebūtų liūdna sėdėti belaukiant tęsinio, JazzKablio virtuvės šefas, aukštos klasės virėjas RIMAS, pasiėmęs maisto produktų, reikiamą įrangą, scenoje gamina patiekalą, vadovaujant klubo lankytojams (aišku iš esmės – moterims). Lankytojai siūlo, kokie ingradientai galėtų būti panaudoti, virtuvės šefas tai komentuoja, vertindamas kaip sudėtinės dalys veiks gaminio skonį. Taip pirmą kartą buvo pagamintas fondiu. Jei publikos siūlymas niekinis, jį atmeta, kad darbas nebūtų perniek. Po to visa salė ragauja. Kur matėte tokį show, kuris dar ir praktiškai naudingas, nes atsakoma į visus klausimus apie maistą?!

  4. Praėjusi savaitė buvo šauni JazzKablyje. Didžiausio įvairumo puikūs koncertai. Gaila nėra laiko aprašinėti…

    Artėjanti, šventinė žada būti dar originalesnė:

    [b]Vasario 16 d. 19 val.[/b]

    ,,NuClear“

    Koncertas skiriamas Lietuvos Valstybės atkūrimo dienai.

    LIUDAS MOCKŪNAS (saksofonai, klarnetai)

    DMITRIJ GOLOVANOV (klavišiniai)

    MARIJUS ALEKSA (mušamieji)

    [b]Vasario 17 d. 19 val. ir Vasario 18 d. 19 val.[/b]

    Šiaurės džiazo duetas UMA (Estija)

    ALEKSEI SAKS (trimitas, corno da caccia)

    ROBERT JŪRJENDAL (gitara)

  5. Atrodo, niekas iš g-tasko nepatikėjo mano praėjusios savaitės konstatacija, kad specialiai į JazzKablį pakoncertuoti atvykę muzikai iš Estijos yra išskirtiniai vien jau tuo, kad analogiškai perteikiančių garso tobulumą ir tyrumą Lietuvoje neteko girdėti ir regėti. Užsienyje yra. Pas mus visi muzikuoja kitaip. Tačiau žmonės ar nuojautos, ar kokių kitų šaltinių, kaip antai: http://www.culture.lt/lmenas/?leid_id=3319&kas=straipsnis&st_id=17704, vedini atvyko išgirsto to, ko negirdėjo anksčiau. Ir… buvo, kaip tas „vargšas” vartininkas apdovanoti neįtikėtina patirtimi!

    Trečiojoje koncerto dalyje visi susirinkusieji tapo JAM SESSION dalyviais. Jam session – tai ekspromtinis, improvizacinis muzikavimas, būdingas tik laisvamaniškoje džiazo muzikantų praktikoje. Prie estų prisijungus dviem stipriausiems Lietuvos saksofonininkams, koncertas įgavo daugiau džiazinės dvasios, nei klasikinę, barokinę muziką anksčiau grojusių, o dabar priartėjusių prie mediatyvinės stilistikos estų. Įsiliejus geriausiam LT dūdmaišininkui suskambo aiškūs škotų muzikos motyvai. Bet taip buvo neilgai…
    Netikėtai atsirado maišas įvairiausių perkusinių instrumentų. Jie padalinti kiekvienam klausytojų staliukui – Susidarė galingas orkestras greitai užgožęs mažiau skaitlingą profesionalų ansamblį – JazzKablys tapo Lotynų Amerikos muzikos citadele!!

    Visi rodė nežinotus iki tol savyje mušamųjų artistų duomenis – barškučiai, skambiosios lėkštelės, simfoninio orkestro trikampis – iki tol buvę susikaupusia publika, dabar visi kaip pašėlę „laikė ritmą”.

    Kiek užsisvajojęs ir nelabai entuziastingai perkusiją grojantis vienas žymiausių Lietuvos dailininkų, profesorius Petras Repšys vietoj to, kad sulauktų skatinimų aktyvinti savo muzikavimą, gavo dar didesnį krūvį – įduotas jam didžiausias iš klube buvusių mušamųjų instrumentų – būgnas BONGA. Teko Valstybinės ir Nacionalinės premijų laureatui pasistengti ir pasidarbuoti už du…

    Aš gi labai džiaugiausi, kad grojau vertingiausiu iš visų muzikos pasaulyje instrumentu. Tuo, kurį pasirenka daugelis muzikantų, kai jų klausia, kokį instrumentą imtų į negyvenamą salą. Dažniausiai atsakoma, jog BARŠKUTĮ, kurio viduje grūdai. Būtent man teko groti juo… :)
    Visi skirstėsi puikios nuotaikos…

    Šią savaitę tradiciškai trečiadienį bus daugybė žmonių. Trečiasis populiariųjų literatūros – muzikinių projektų koncertas kuriame šįkart – du Nacionalinės premijos laureatai Kornelijus Platelis ir Petras Vyšniauskas. Nereikia ir reklamos…

    Daugiau reiktų pareklamuoti ketvirtadienio vakarą. Žmonės gali neįvertinti, kad gros geriausias Lietuvoje akordeoninkas RAIMONDAS SVIACKEVIČIUS. Taip, turime didžiuotis šiauliečiu Mindaugu, Talentų show čempionu. Bet jis kol kas Londone… Taigi, Raimondas grieš kartu su Janu Maksimovičiumi, kurie šioje koncerto ištraukoje ir groja kartu:

    http://www.youtube.com/watch?v=NmFLWZhJMpA

    Penktadienį, galite patirti neeilinių įspūdžių iš vieno iš žymiausiųjų LT mušamųjų ir perkusijos (čia jau kiečiausio profesionalo) ARKADIJAUS GOTESMANO koncerto. Jis tikrai gali groti ir visai kitoje stilistikoje, nei įrašyta čia:

    http://www.mic.lt/lt/jazz/controls/video/4467?title=

    O jeigu ir taip… tai kokie potyriai gausis!

  6. http://www.dotjazz.lt/?p=3652

    Šiandien ARKADIJUS GOTESMANAS. Galinga dozė modernaus mąsrtymo, avangardionio džiazo. Neabejotinai turi būti šio aukščiausios technikos atlikėjų. Bet man kažkiek trūksta nenusakomos raštu „vidinės muzikinės šilumos” kuri nespinduliuoja šio virtuozo muzikavime….

  7. Kovo 3 d. 19 val.

    Mano muzikinės kelionės

    VALENTINA JARONSKAJA (vokalas, klavišiniai)
    NERIJUS BAKULA (akordeonas)
    ALGIRDAS JEDEMSKIJ(birbynė)

    Skambės Valentinos Jaronskajos kūryba

    Nors išsiaiškinui, jog atlikėjai žinomi, mano patirties jau pritrūko. Gerai, kad yra internetas….

    Valentina Jaronskaja (g. 1986) baigė klasikinio fortepijono specialybę Vilniaus J.Tallat-Kelpšos konservatorijoje, šiuo metu studijuoja LMTA džiazo fortepijoną pas docentą Artūrą Anusauską. Valentina ne tik skambina fortepijonu, bet ir kuria bei atlieka dainas. Nuo 2003 metų ji sėkmingai dalyvauja vokalistų konkursuose. V.Jaronskaja pelnė “Grand Prix“ ir prizą už geriausią autorinę dainą jaunųjų atlikėjų konkurse „Undinėlių daina“ Zarasuose, tapo konkursų „Brodvėjaus žvaigždė“ ir „Sing up“ laureate. Atlikėja muzikavo su „Swing Big Band“, Rūtos Švipaitės džiazo trio, koncertavo Norvegijoje su šios šalies muzikantais.

    Praėjusiais metais V.Jaronskaja pasirodė „Vilnius Jazz Young Power“ konkurse su grupe „QU5“, kuri pelnė originaliausio dalyvio nominaciją. Su šiuo kolektyvu V.Jaronskaja muzikavo „Vilnius Jazz“, Kristupo vasaros ir Birštono džiazo festivaliuose, tapo jaunųjų džiazo atlikėjų konkurso-festivalio „Džiazo fontanas“ Panevėžyje laureate.

    http://www.myspace.com/video/valentina-jaronskaja/valentina-jaronskaja-and-andzej-zujevic-duo3/102826681

    Nerijus Bakula – Baigęs Marijampolės muzikos mokyklą, įstojo į Kauno Juozo Gruodžio konservatorijoją. Studijų metais, grodamas akordeonistų kvintete, tapo Respublikinių ir tarptautinių konkursų Lenkijoje, Italijoje laureatu. Studijuojant konservatorijoje aktyviai koncertavo su susibūrusiu ansambliu „Chill’ out” trio. Baigė Lietuvos Muzikos ir Teatro Akademijos (LMTA) bakalauro studijas, pas dėst. asist. Daniel Rozov. Aktyviai domisi džiazu, lankė improvizacijos paskaitas pas dėst. E.Buožį. Taip pat yra ansamblio „Rendez-vous” narys, kuriame atliekamos vienos garsiausių pracūzų dainininkės Edith Piaf melodijos. 2000m. IV Respublikinis Lietuvos akordeonistų konkursas – III vieta. 2002m. V Respublikinis Lietuvos akordeonistų konkursas – III vieta. 2007m. VII Respublikinis Lietuvos akordeonistų konkursas – II vieta (klasikos kategorija) ir I vieta (pramoginės muzikos kategorija).

    Kad kompensuočiau faktą, kad pražiopsojau šiuos artistus ir nesu regėjęs koncerte, pateikiu Nerijaus įrašą su koncertine partnere pačia EVELINA SAŠENKO. O kad jos Eurovizinė daina būtų bent лшул arti Edith Piaf hito melodingumo!. manau Eveliną puikiai pakeis Jazz Kablyje Valentina…

    http://www.youtube.com/watch?v=Qf3yEhdFF8E&feature=player_embedded

    Manau Eveliną puikiai pakeis Jazz Kablyje Valentina…

    Algirdas JEDEMSKIJ, birbynė

    Birbyne pradėjo groti 10 metų Kėdainių muzikos mokykloje.
    2003 metais įstojo į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, prof. A. Smolskaus klasę.
    2001 metais V-ajame respublikiniame Jono Švedo liaudies instrumentų konkurse tapo laureatu.
    2003 metais VI-ame respublikiniame Jono Švedo liaudies instrumentų konkurse užėmė III vietą, VII-ame bei VIII-ame respublikiniame Jono Švedo liaudies instrumentų konkurse tapo I vietos nugalėtoju.

  8. Kovo 4 d. 19 val.

    Indų ragos, improvizacijos ir linksmybės su „Shakti for Johnji”.

    Solistas AKASH S.ANCUPOV (sarodas)
    Dalyvauja:
    RYTIS KAMIČAITIS (tabla)
    LILA (tampura)

    Rygietis Sergej Ancupov– Akash – vienas ryškiausių Indijos klasikinės muzikos atstovų Baltijos šalyse. Profesionalus muzikantas, 22 metus pašventęs sarodo muzikavimo menui, Indijos muzikos ir filosofijos pagrindų studijoms.

    AKASH sanskrito kalba reiškia „eteris, kosmosas, erdvė” – šį vardą 2002 metais jam suteikė jo mokytojas Ustad Amdžat Ali Khan – iškiliausias Indijos sarod virtuozas, septintos kartos muzikinių tradicijų puoselėtojas.

    Rytis Kamičaitis groja tabla. Muzikos mokėsi nuo vaikystės, kai buvo priimtas į berniukų ir jaunuolių chorą”Ąžuoliukas”.
    Septynerius metus grojo smuiku. Tuo pačiu metu susidomėjo džiazo muzika. Patirties sėmėsi iš Vladimiro Čekasino, kuris tuo metu vadovavo vaikų džiazo muzikos studijai B. Dvariono muzikos mokykloje.
    Vėliau studijavo Lietuvos Muzikos ir teatro akademijoje choro dirigavimą.
    Baigęs dirba Valstybiniame radijo ir televizijos komiteto chore, bendradarbiauja su kameriniais chorais „Muzeum musikum”, „Jauna muzika”, „Brevis” ir kt.
    Per savo muzikinę karjerą turėjo garbės muzikuoti su didžiaisiais šių laikų muzikais: Y. Menuhin, F. Bernius, V. Ashkenazy, A. Hartinger, N. McGegen, V. Spivakov.
    Nuo 1983 studijuoja Šiaurės Indijos klasikinę muziką (Hindustani sangit), groja mušamuoju klasikinės indų muzikos instrumentu – tabla.
    Kaip atlikėjas tabla, groja ne tik indų klasikinę muziką, bet ir džiazą bei šiuolaikinę akademinę muziką.

    http://www.youtube.com/watch?v=IfJfLcnz16E&feature=related
    http://www.youtube.com/watch?v=Jngj0-Md2wM&feature=related

  9. Kovo 9 d. 19 val.

    „Mockūnas – Anderskov Quartet” (Lietuva, Danija, Suomija)

    LIUDAS MOCKŪNAS (saksofonai)

    JACOB ANDERSKOV (fortepijonas, klavišiniai)

    EUGENIJUS KANEVIČIUS (kontrabosas)

    TUOMAS OJALA (mušamieji)

    Liudas Mockūnas yra vienas iš LT džiazmenų lyderis. Baigęs mokslus Danijoje, jis daug koncertuoja su savo bendramoksliais. Įdomu, kad jeigu jis yra aiškus lyderis kokiame Lietuvos muzikantų projekte, panyra į akivaizdžias modernios, avangardinės muzikos gelmes. Tokią muziką, kuri savaime yra gan įdomi, nedrįsčiau rekomenduoti nepasiruošusiems tam žmonėms. Tačiau jei Liudas papuola į tarptautinius muzikantų junginius, kiek teko patirti, gaunasi įspūdžio viršūnės. Europos muzikantai suteikia muzikai struktūrinį griežtumą, ryškų ritmą (galima šokti, ploti) ir laisvojo džiazo Liudo improvizacijos „žiauriai sueina”. Net porą metų didžiausiame Vilniaus festivalyje „Vilnius jazz” tokie junginiai savo įtaigumu pranoko visus garbius tarptautinius svečius iš JAV, Japonijos, įvairių Europos šalių. Tokių satisfakcijų, kaip pasisekė jam suteikti Vilniaus klausytojams su grupe TOXIKUM, būna nedažnai. Būtent JACOB ANDERSKOV buvo tos įstabios grupės klavišininkas. Kaip ten pakryps koncertas Jazz Kablyje, sunku pasakyti. Liudas jau koncertavo klube prieš pora savaičių – buvo anšlagas. Nors tada užsieniečių nebuvo, tai koncertas, kaip ir turėjo būti, pakrypo aršaus avangardo kryptimi…

    L.Mockūnas dar šiemet išgarsėjo, kaip pirmasis džiazmenas, pakviestas gyvai įgarsinti dramos spektaklį – Kauno teatre pastatytą ir Vilniuje jau parodytą režisieriaus Artūro Areimos PRAKEIKTIEJI. Kritika gana griežtai sutaršė spektaklį, bet rašė, jog vienintelis „šviesus” elementas buvo Liudo Mockūno improvizacijos

  10. Kovo 10 d. 19 val.

    JAN MAKSIMOWICZ (saksofonai)

    DMITRIJ GOLOVANOV (klavišiniai)

    VYTIS NIVINSKAS (kontrabosas)

    HAINZ VON MOISY (mušamieji)

    Petro Vyšniausko mokinys JAN MAKSIMOWICZ jau seniai yra saksofono virtuozas. Jazz Kablio laimei, jaunuolis tapo dideliu klubo bičiuliu. Paprastai kažkur gale jis dažnai klausosi kolegų. Lankytojų nuostabai, atsiranda klube trečios koncertų dalys: jei Janui patinka, jis susiranda savo lagaminą, susimontuoja sopraninį saksofoną ir organizuoja neplanuotą improvizuotą grojimą su programos dalyviais. Kadangi jo technika ir stiliaus jutimas yra aukščiausio lygio, koncertai įgauna naujų ir netikėtų spalvų, o klausytojai apsąla nuo įspūdžių. Taip atsitiko su jauna muzikos autore VALENTINA JARONSKAJA, praėjusią savaitę pristačiusią savo kūrybą. Man pasirodė, kad Muzikos Akademijos absolventė turi stiprios potencijos sekti Alinos Orlovos patirtimi, t.y. didesnio populiarumo paieškų keliais. Janas tarstelėjo, kad Valentina jo nuomone žymiai gilesnė kūrėja ir … suorganizavo šaunų dueto jam session. Rodėsi, atlikėjai puikiausiai vienas kitą žino – taip derėjo jų lyrinės muzikos improvizavimas.

    Kadangi būtinai tą vakarą reikėjo stebėti, kaip sekasi Vilniaus krepšininkams rašyti naują įrašą šios sporto šakos sostinės istorijoje, išskubėjau nesibaigus šiam prasigrojimui. Nacionalinio žaidimo žvaigždės aiškiai nesusidorojo su nervais ir savo misiją atliko nekaip, o man beliko tik gailėtis, jog klausytis spontaniško dueto improvizavimo nebaigiau. Manau, dar gal bus kada klube pakartojimas.

    Janas Maksimovičius pasižymi tuo, kad turėdamas aukščiausio lygio atlikėjo techniką, niekada ja „neužgruzina” klausytojų ir rezultatai būna labai skoningi – suprasdamas, kad klube nebūtinai tik išrankūs gurmanai, o nevisuomet dažnai džiazo besiklausantys žmonės, muzikuoja tuo pačiu ir labai paprastai. Bet niekada – prastai. Kada Klaipėdos džiazo „tėvo”, kompozitoriaus ir aranžuotojo, pedagogo SAULIAUS ŠIAUČIULIO Petras Vyšniauskas klausė, kokios jo nuotaikos ir emocijos dvi dienas grojant skirtingas programas Jazz Klube, maestro, neslėpdamas geros nuotaikos, pareiškė, kad labai puiku. Nors, pridūrė, šiurpuliukai eina, žinant kad už nugaros stebi koncertą Janas (maestro nežinojo, kad taip būna dažnai). Ar gali būti didesnis jauno vaikino įvertinimas?

    Jau rašiau apie kitą jaunuolį DMITRIJ GOLOVANOV. Teigiau, kad tokio neklasikinio stiliaus muzikos pianizmo greičiausiai jūs nesate girdėję. Šio talento neeilinius gebėjimus patyriau irgi netikėtai jį išgirdęs Vilniaus jazz festivalyje. Netgi laukiant pasaulio klavišinių instrumentų lyderio Chick Corea balandžio 9 d. koncerto Lietuvoje (mačiau jo du koncertus – kažkas fantastiško! Manau neištversiu neparašęs apie jį), Dimos lygis visai nenublanksta šalia pasaulinio aso. Džiaugiuosi už buvusią TV 3 šokių konkurso čempionę ŠORENĄ, kad pasirinko Dmitrijų jos kaip dainininkės karjeros kelyje muzikiniu vadovu. Va, kuris muzikas sutvarkys jos instrimentuotes ir klasiškai akompanuos. Įgavau net norą išgirsti ir pamatyti išgarsintos TV žvaigždės koncertą, ko šiaip jau paprastai netraukia daryti. Čia ir yra didžiulė tokių muzikos asų, kaip Janas, Dima bėda Lietuvoje – JŲ NĖRA TELEVIZIJOJE! Tenka rašinėti apie tai, kas turėtų būti plačiai žinoma tarp tėvynainių. Gi dabar reikia vykti kažkur į Londoną ir Niujorką, kad iš ten ateitų gandas, kokius atlikėjus turime…

    Ir dar. Galimas pavojus, kad muzikantai negros be honoraro amžinai. Reikėtų naudotis proga ir juos išgirsti. Patikėkite, toli gražu ne visi muzikantai yra tokie dideli talentai, kokie gros klube kitą savaitę. Beje, praeitą savaitę nustebino didžiulis anšlagas į INDIŠKOS muzikos „junginį su džiazo stilistika”. Niekada negalėjau nė pagalvoti, kad tai gali būti taip įdomu. Anglų jazz gitaristo John McLaughlin pasėta sėkla duoda vaisius. Muzikas iš Rygos liko labai patenkintas klubu – gal dar kada atvažiuos.

  11. Praeitą savaitę pasigedau čia maestro Petro Vyšniausko. Kiek pavyko išsiaiškinti, jis buvo išvykęs į Amsterdamą su gražia misija – Kovo 11-osios proga muzikos pagalba garsinti Lietuvos vardą Olandijoje. Grįžęs namo, Muzikos ir teatro akademijos docentas Jazz klube kad driokstelės tai driokstelės – susikviečia daug esamų ir buvusių savo studentų ir organizuoja jazz fiestą:

    Kovo 16 d. 19 val.

    Džiazo fiesta

    PETRO VYŠNIAUSKO mokiniai ir Jam session.

    Dalyvauja:

    saksofonininkai ROKAS BARZDŽIUS, TOMAS BOTYRIUS, MARGARITA JANKOVSKYTĖ, ROKAS JAUNIUS, JUOZAS KURAITIS, JAN MAKSIMOWICZ, GINTARAS MOCKUS, DANIELIUS PRASPALIAUSKIS, JUSTĖ SAKALYTĖ, SIMONAS ŠIPAVIČIUS, KĘSTUTIS VAIGINIS

    trimitininkas VYTAUTAS SKUDAS.

    Kai kurie mokiniai – gerokai išgarsėję ir savo klasę jau įrodę ir čia, JazzKablyje. Kai kurie dar studentai, bet irgi puikiai pasirodę klube anksčiau. O kai kurių dar neteko nei girdėti nei regėti. Jeigu visi šie muzikai su savo instrumentais gros kartu, bus tikra JazzKablio premjera – pirmą kartą gros tikras BIG BAND’as! Ir dar toks unikalus – beveik vieni saksofonai. To niekada nedarė Kauno pučiamųjų big bandas, ankstesnių laikų garsėjusio ir už Lietuvos ribų pop big bandas OKTAVA (jo atstovas – garso režisierius VIRGILIJUS VAITKUS, šiuo režisieriumi yra ir JazzKablyje. Ir ne be jo pastangų muzikantai stebisi klubo salės akustika, kuriai sunku rasti lygių Vilniuje. („Konkuruojančios” koncertinės salės, kurioje daugiausia sostinėje grojama džiazo muzika, būtent akustika ir netenkina muzikantų).

  12. Kovo 17 d. 19 val.

    Skulptorius, matematikas ir lūpinė armonikėlė – ar tai įmanoma? Taip, jei tai – ritmenbliuzas!

    Dalyvauja LEONAS PIVORIŪNAS, ANTANAS BUKARTAS ir draugai.

    Bliuzą dainavo klube du architektai. Vieną jų, Kęstučio Antanėlio rečitalį, aprašinėjau anksčiau. Dainavo ir MINDAUGAS NAVAKAS – garsiojo stoties rajone, tebestūkstančio buvusių Geležinkeliečių kultūros rūmų KABLIO autorius. Beje JazzKablys paskatino jį tai padaryti po 30 metų pertraukos!

    Na, o ketvirtadienį pratęs tradiciją kitų sričių profesionalai. Dar galiu išduoti, kad programos vinis L.Pivoriūnas, buvęs Lietuvos kultūrizmo čempionas, kino kūrėjas ir… lūpinės armonikėlės muzikantas. Jam padės jaunas šio mini pučiamojo instrumento virtuozas Antanas Bukartas, jau ne kartą savo bliuzais šildęs žiemos speigų veikiamas klubo lankytojų širdis ir nuotaikas. Kiek įsitikinau „ir draugai” reiškia, kad susirinks tokie meistrai, kurių nelaukei ir neįsivaizdavai, kad būtent jie bus tą vakarą…

  13. Vakar buvo kažkas fantastiško ir nematyto! Atrodo kas gali būti įspūdingiau, kai riboto dydžio restorano salėje griaudi 5 saksofonų ir triūbos orkestras, būgnui, gitarai ir el. piano „kalant” ritmą.
    Bet ne – lyg iš Rio de Žaneiro festivalio, atsiranda 3-ąjai daliai tamsiadis, dredų šukuosena iki juosmens, brazilas, kurio nieks nepažįsta, išskyrus gal daininkę Jurgą. Bent jau visus studentus susikvietęs (o kurie susiringo, juos pakeitė tokie asai kaip A.Gotesman, O. MOLOKOJEDOV, G.LAURINAVIČIUS, PETRAS VYŠNIAUSKAS jo akyse nebuvo matęs. Iš specialaus „perkusinės” tašės, brazilas išsitraukė savo mušamuosius ir su tokiu entuziazmu įsitraukė, kad nebagalėjo likti tik klausytojais kiti mušamųjų specialistai. Taip scenoje kaifą skėlė 4-i mušamųjų instrumentų meistrai. Nors dar stovėjo laukiantys eilės groti, apie 23 valandą teko išeiti prisikrovus nuotaikos visam KINO PAVASARIUI.

    gARANTUOJU, JOG DAUGELIS IŠ JŲ gros šiandien BLIUZO vakare. Tikiu, kad brazilas su savo taše vėl eis pro šalį ir užsuks… Geriau nepražiopsokite!

  14. Kovo 23 d. 19 val.

    Pirmą kartą klube „Jazz kablys” gitaristas DAIVIS DVARECKAS

    Visiškai atitinkamoje aplinkoje kaip ir Jazz Kablyje:

    http://www.youtube.com/watch?v=_-6Py9bROfI&feature=related

    Ir garsioji Besamo mucho. Vos 20-imtmetį perkopusi meksikietė Consuelo Velázquez 1940 m sukūrė šią meilės dainą. Mirė, būdama 88. Vertėsi muzikavimu, toliau kūrė. Tačiau liudininkų teigimu, visą pragyvenimą jai užtikrino būtent tik ši Daivio Dvareckio dabar atliekama melodija:

    http://www.youtube.com/watch?v=-EJyqwe5lZA&feature=related

    Sirtaki:

    http://www.youtube.com/watch?v=sMu8NeDA3dM&feature=related

    Pačio Daivio kūrybos baladė:

    http://www.youtube.com/watch?v=FmWLeqbPN1c&feature=related

    Interviu su atlikėju:

    http://www.youtube.com/watch?v=mv2ezVpIzTE

  15. Kovo 24 d. 19 val.

    Kompozitorius ANDRIUS KULIKAUSKAS atskleidžia, kas sieja maestro su džiazu! Dalyvauja PETRAS VYŠNIAUSKAS ir kiti draugai.

    http://www.videosurf.com/video/andrius-kulikauskas-ateina-dievas-12132
    72346?vlt=ffext&vlt_position=inline

    http://www.videosurf.com/video/neu-ra-yta-daina-m-martinaitis-a-kulika
    usko-ir-s-bareikio-autorinis-vakaras-1246687731

    Apie atlikėją:

    http://www.videosurf.com/video/andrius-kulikauskas-vienas-did-iausi-au
    toritet-lietuvos-muzikos-pasaulyje-1-103203144?vlt=ffext&vlt_position=
    inline

  16. Kovo 25 d. 19 val.

    Pirmą kartą klube gatvės svingo grupė RHYTHM JUNKIES

    Milda Stasaitytė (vokalas)

    Mindaugas Bikauskas (gitara, vokalas)

    Aurimas Petrevičius (akordeonas)

    Vytautas Narkevičius (smuikas)

    Dangiras Bugas (perkusija)

    Marius Zaremba (klarnetas)

    Tomas Ždanavičius (gitara, bandža)

    Marius Kurgonas (tūba)

    Justė Buzelytė (kazū)

    Andrius Šlimas (stepas)

    Giedrė Paplaitytė (džiazo šokiai)

    Kas čia per brigada, galima susidaryti vaizdą iš jų gyvo pasirodymo radijuje:
    http://www.youtube.com/watch?v=YbUl-iE3vA8

    Ir su šokiais:
    http://www.youtube.com/watch?v=WuTgQHt8bao&feature=related

    Gatvės muzikantų kailyje:
    http://www.youtube.com/watch?v=TEuvoR_gJP0&feature=related

  17. Kada nors jie irgi gros jazzkablyje:

    http://www.youtube.com/watch?v=yE7waNi5dc0&feature=player_embedded#at=
    23

    O kol jaunimas dar neatvyko, šią savaitę klube koncertuos:

    Balandžio 6 d. 19 val.

    VYTAUTAS LABUTIS (saksofonai)
    EGLĖ GRIGALAITYTĖ(klavišiniai, vokalas)

    RIMAS GAIŽUTIS (bosinė gitara)

    MARIUS KLIUKAS (mušamieji)

    Balandžio 7 d. 19 val.

    Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas PETRAS VYŠNIAUSKAS (saksofonai) ir

    džiazo kvartetas ,,LIUKS”

    Balandžio 8 d. 19 val.

    Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas PETRAS VYŠNIAUSKAS (saksofonai) ir

    džiazo kvartetas ,,LIUKS”

    http://www.jazzkablys.lt/lt/galerija

  18. Po ketvirtadienio koncerto būtina patikslinti prieš dieną siųstą reklamą, nes neaišku buvo, kas ta grupė LIUKS.

    Taigi kartu su lyderiu, nacionalinės premijos laureatu, groja vienintelis klavišininkas Lietuvoje, mokantis groti HAMMONDO vargonais (!) Olegas Molokojedovas. Nepatikėsite, bet visų kitų pripažintų meistrų atsitiktiniai bandymai sugroti su šiuo karališku instrumentu, kiek teko nugirsti, nebuvo rezultatyvūs.

    Ta proga, vienintelis Lietuvoje esantis instrumentas (sako, ir – Rytų Europoje) vėl „atvyko” į „jazz kablį”. O jis – sunkenybė. Kasdien nepanešiosi. Neaišku, kada po rytdienos koncerto vėl bus atgabentas…

    Ir svarbesni klausimai, užduodami gaunančių mano pranešimus – kas ten per dalykas tas „jazzo kablys” ir ar nebūnant prisiekusiam d=oazo muzikos fanu, ką ten veikti? Gal itin rafinuota muzika, kuri nepriimtina?

    Laimei, radau geriausių pasaulio muzikų, grojusių ar grojančių HAMMONDAIS rinkinį, kad galėtumėte įsivaizduoti, ko tikėtis iš koncerto:

    http://www.youtube.com/watch?v=jejadhR_m9w

    Ir grojama ne ką ne mažiau energingai ir šauniai nei klipe sudėlioti asų koncertų ištraukos. Netgi specialiai Mendelsono maršo pagalba Olegas registrais pademonstravo, koks skirtumas tarp bažnytinių akustinių vargonų ir Hammondo.

    Puikus būgnininkas veteranas Gediminas Laurinavičius finalinėje stadijoje tiek apsidžiaugė koncerto tempu, nuotaika, jog ekstazės apimtas kaip sekmadieninis LTV Gustavas po labai pavykusio patiekalo, taip pat po šuolio viršun, prasmego tiesiogine ta žodžio prasme žemyn ir tiek jį tematė gerbėjai…

    Geriausias kontrabosininkas Eugenijus Laurinavičius apdairiai iškeitė didžiulį instrumentą į elektrinę bass gitarą ir suteikė grupei labai stipraus žemų garsų, tiesiog rock stiliaus, boso partijos skambėjimą.

    Kaip ir visi, suprakaitavęs baigė koncertą ir kuklus ritmo gitaros meistras, bliuzo tėvas Ivanas Kaplanas.

    Žodžiu žiūrėkite aukščiau pateiktą klipą – tokius garsus ir vaizdą galėsite išvysti šį penktadienį jazz klube. Tik muzikantų šukuosenos trumpesnės….

  19. http://youtu.be/L7N6slVrQeY

    Taip pat skambėjo puikios akustikos klubo plote, kai PETRAS VYŠNIAUSKAS sukvietė daugelį savo buvusių ir esamų studentų. Šalia ritmo sekcijos (būgnai, electropianinas, bosas) kartu savo saksofonus darniai pūtė 6 saksafono profai su trimitininku !!!.

    Taip buvo, kai nedidelėje erdvėje susispietė gatvės svingo grupė RHYTHM JUNKIES, ir net savo šokėjams-akrobatams sugebėjo rasti vietos.

    Balandžio 13 d. 19 val.

    Džiazuoja grupė „JazzPinkJan”:

    JEKATERINA PRANEVIČ (vokalas)

    AGNIETĖ IVANAUSKAITĖ (fleita)

    ANDRIUS BALACHOVIČIUS (akordeonas)

    VYTIS NIVINSKAS (kontrabosas)

    ALEKSANDR KAZAKEVIČ (būgnai)

    Trečiadienį vėl puiki galimybė patikrinti reklamą – pirmą kartą klube skambės nedažnas džiaze instrumentas – fleita. Seniai, seniai, šį instrumentą kultivavo džiaze NEDA. Apleido…

    Pastovi klubo lankytoja, jauna studentė AGNIETĖ, neabejoju, ištaisys situaciją. Ir fleita vėl suskambės!

    Jai padės labai kieti ritmininkai – BIPLAN būgnininkas ALEKSANDR KAZAKEVIČ, pradėjęs karjerą nuo džiazo ir dabar sakantis, jog su malonumu „grįžtąs prie šaknų”, nes paprasčiausiai – įdomiau ( „chebra fainesnė” ) bei vienas iš dviejų geriausių šalies kontrabosininkų, nors dar jaunuolis – VYTIS NIVINSKAS.

    Akordeonininkas ANDRIUS BALACHOVIČIUS dar negrojo klube. Trisdešimtmetis Muzikos akademijos absolventas turi kuo pasigirti – 1996m., 1998m., 2000m., 2002m. vykusiuose Lietuvos akordeonistų konkursuose Andrius tapo laureatu kaip solistas ir kaip kamerinių ansamblių dalyvis. 2001 metais tarptautiniame akordeonistų konkurse Valtidone (Italija) 2-oji vieta. 2002 m. Montesse (Italijoje) – 1 premija. 2003 m. Stefano Bizzari (Italija) konkurse dalyvavo koncertinių atlikėjų, bei variete kategorijose. Iškovotos dvi laureato premijos. Aktyviai koncertuoja su įvairiais ansambliais: „Media Luna”, „Tango gatos” (Tango katinai), ” Modus” , „Vilniaus Klezmeriai” ir kt.). Daug dar galima rašyti, bet atsibos tų pasiekimų vardijimas.

    JEKATERINA PRANEVIČ koncertuos klube antrą sykį. Pirmą kartą su garsiu pianistu, jos pasirodymas, drįsiu pasakyti, buvo šiaip sau. Priežastį įvadyčiau taip – kiek perlenktas bendravimas su muzikos partneriu, dėmesio publikai sąskaita. Dabar, kai gros su grupe, tuos trūkumus linkusiai į standartinį džiazo dainavimą mergina galės lengvai išvengti.

  20. Jeigu g-taškas rašo apie klasikinę praeitį (BOB MARLEY), kodėl nebūtų galima apie Lietuvos popmuzikos gerą klasiką parašyti…

    Kiek įmanoma šiems laikams, sukvečiama garsioji vadinto pavyzdinio estradinio orkestro OKTAVA išlikusi chebra. Neabejoju, kad prie to prisidėjo šio išties legendinio orkestro narys, dabar vienas iš JazzKablio organizatorių, Virginijus Vaitkus.

    Dabar stipriai pagyvenę artistai, kai kurie ir nebestiprios sveikatos, klube prisimins jaunystę ir savo muzikinį kelią.

    Okatavos indėlis į populiariosios kultūros vystymąsi Lietuvai, sunkiai žodžiais nusakomas. Jaunas Kauno J.Gruodžio aukštesniosios muzikos mokyklos trombono mokytojas, iki tol pagrojęs Lietuvos estrados pradininke Juozo Tiškaus orkestre, Mindaugas Tamošiūnas, 1964 metais nutarė suvienyti pogrindyje, restoranuose grojusį Kauno jaunimą ir prie Dirbtinio pluošto gamyklos subūrė didelį orkestrą. Per dešimtmetį išugdyti stipriausi tuomečiai muzikantai (gitaristai broliai Švabai, didžiausias orkestro virtuozas – saksofoninkas Rimantas Brazaitis) ir vokalistai (Janina Miščiukaitė, Vytautas Petrušonis) Talentingas vadovas sugebėjo Vakaruose papilitusio big byto skambesį ir stilistiką perkelti į didžiulį kolektyvą, iškovoti daugkartiniai sąjunginių konkursų laurus. Maža to, orkestro įkvėpėjas ir dirigentas atrado savy neeilinį melodisto talentą – tai ką jis sukūrė per tą produktyviausią dešimtmetį su kauniečiais, bei vėliau trūkusią karjerą iki 1990 m su Trimito orkestru bei kiek sumažėjusia Vilniaus Oktava – labai skiriasi nuo populiariųjų tuomečių pramoginės muzikos autorių (Gorbulskio, Telksnio, Makačino ir kt.) kūrybos, nes dainų ritminis piešinys, aranžuotės ir lygiavimasis į „pasaulinius vėjus”, buvo labai išskirtinis reiškinys Lietuvai. Nebesiplėsiu. Tik paminėsiu faktą, kalbantį patį už save.

    Tais laikais Sovietų sąjungoje latvių kompozitorius Raimunds Pauls pergyveno žvaigždžių valandą – milijoniniai įrašų tiražai su populiariausia ruse Ala Pugačiova iškėlė kaimyną į tokias aukštumas, kad ne kiekvienas profesionalas galėjo girtis gavęs Paulso leidimą atlikti jo kūrinius ir iš vis „arti jo prieiti”. Tačiau, kai OKTAVAI netiko Vilniaus įrašų studijos galimybės ir buvo sutarta įsirašinėti Rygoje, latvis pusei kauniečių plokštelei sukūrė dainų, pats sėdo prie fortepijono. Gavosi viena iš geriausių per visą Lietuvoje muzikos istoriją įrašyta didelė plokštelė. Ją įsigyjo teisę išleisti savo šalyje arti Vakarų pagal muzikos išvystymą buvusi Jugoslavija bei kitos šalys. Oktava įgyjo teisę gastroliuoti labai egzotiškame SSSR laikams užsienyje – Afrikoje, JAV, Kuboje. Ir tai kalbama apie mėgėjų statusą turintį kolektyvą.

    Pora to laikmečio įrašų. MINDAUGO TAMOŠIŪNO daina pagal Lietuviškos lyrikos klasiko PAULIAUS ŠIRVIO žodžius (dainuoja Vytautas Petrušonis)

    Užmirštoji taurė

    http://www.youtube.com/watch?v=sw9WIVf7Z00

    Ir ištrauka iš Rygoje įrašytos kitos, nei prisidėjus R.Paulsui, vinilinės plokštelės pusės. Groja OKTAVOS sudėtyje muzikavusi big byto grupė Gintarėliai:

    http://www.youtube.com/watch?v=8bQ_cnC7Hzw&feature=related

    Tik vienas RIMANTAS BRAZAITIS iš anuometinės OKTAVOS liko profesionaliu ir labai aukšto lygio atlikėju. Jis tikrai tą įrodys Džiazo Kablyje. Kaip ir pademonstruos savo neprilygstamą lyrinį balso tembrą, kurį puikiausiai išsaugojo, VYTAUTAS PETRUŠONIS. Nebus gitarinio virtuoziškumo pradininkų Lietuvoje Eimonto ir Virgio Švabų, kurie kartais pagroja klubuose Amerikoje. Užtat vietoj jų gros stebinančios technikos gitaristas GINTARAS ŠULINSKAS (paskutiniai jo koncertai buvo su Demis Roussos). Vadovaus paradui 1990 m. perėmęs jau nedidelės sudėties OKTAVOS muzikos grupės vadovavimą, kada nutarė iš muzikos pasitraukti M. Tamošiūnas, džiazo pianistas DAINIUS PULAUSKAS. Visų ir nevardysiu – viskas programoje:

    Gegužės 5 d. 19 val.

    ,, OKTAVA” džiazo muzikoje!

    Dalyvauja:

    Kompozitorius MINDAUGAS TAMOŠIŪNAS

    VYTAUTAS PETRUŠONIS

    VIKTORAS MALINAUSKAS

    RIMAS BRAZAITIS

    VALERIJUS RAMOŠKA

    DAINIUS PULAUSKAS

    GINTARAS ŠULINSKAS

    EUGENIJUS KANEVIČIUS

    ARKADIJUS GOTESMANAS …

    Vakarą veda Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas PETRAS VYŠNIAUSKAS.

    ————

    Gegužės 4 d. 19 val.

    Lietuvos džiazo federacija ir Nyderlandų Karalystės ambasada Lietuvoje pristato taptautinį trio!

    CORRIE VAN BINSBERGEN (gitara, Nyderlandai)

    TANEL RUBEN (mušamieji, Estija)
    LIUDAS MOCKŪNAS (saksofonas, Lietuva)

  21. Ta olandė Corrie, pasirodo, virš 40-ies electro gitaros meistrė. Retas atvejis, jog avangardinio stiliaus džiaze grotu gitara valdoma fuzinių efektų!
    Estas būgnininkas stipriai į ritmą „įstatė” mūsiškio Liudo laisvų garsų improvizacijas – gavosi arti Toxicum muzikos iš „Viniaus jazz” atminties. Galiu pasakyti, kad vakar girdėjau įdomiausią L.Mockūno koncertą nuo poros jo viršūnių, girdėtų minėtuose festivaliuose, laikų…
    Gaila, kad mažai susirinko besimėgaujančių…

    Šiandien OKTAVOS simbolių M.Tamošiūno ir V.Petrušonio gimtadienių proga suvažiuos žymiai daugiau praeityje prisilietusiųjų prie šio legendinio orkestro. Tai ir „anų” laikų būgnų virtuozas VLADIMIRAS TELUCHINAS, ir paskutiniojo, „portatyvinio” Oktavos varianto dainininkas Česlovas Gabalis. Kitų ir nežinau, kas atvyks…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.