PHILIP K. DICK „Ubikas”

— Tai ir yra „Ubiko“ sapnas.

Kur tai teko nugirsti ar skaityti, kad kažkuriuo metu Philip’o K. Dick’o ”Ubikas” (Ubik) buvo nuostolingiausia ”Eridano” knyga. Tikėtina, kad po to buvo ir nuostolingesnių, bet maždaug penkioliktaisiais mano gyvenimo metais aš buvau prie tų, kurie „Ubiką“ keikė neįpusėję, nors vėliau Dick‘ą nešiojau ant rankų, todėl dar po penkiolikos metų grįžau prie nesuprastojo „Ubiko“. Ir šįkart, matyt, pataikiau: jau galiu pasakyti, kad „Ubikas“, kaip ir kitos Filipo rašliavos, yra nuostabus protą sujaukiantis skaitalas. Tik ne toks, kur veiksmas seka veiksmą, šaudo-gaudo, o pabaigoje supermenas, visus blogiukus išklojęs, ilgai ir laimingai gyvena.

Iš pirmo žvilgsnio ir taip supainiotas romano siužetas su nelabai suprantamomis veikėjų funkcijomis (antitelepatai, inercialai, telepatai) nukelia į šiandien jau praėjusį laikmetį — 1999-uosius. Žinant, kad romanas pirmą kartą išleistas 1969-aisis, tai — netolima ateitis, kur veši įvairaus plauko telepatai: vieni skaito kitų mintis, kiti — tų skaitančiųjų, treti blokuoja aiškiaregius, o ketvirti iš viso to suka verslą, kurio paskirtis kovoti su telepatų vykdomu pramoniniu šnipinėjimu. Greta šių įmantrybių, „Ubiko“ pasaulis turi ir dar vieną, kol kas vis dar fantastinį, versliuką: užpatentuotą būdą, leidžiantį moratoriumuose užšaldyti mirusio žmogaus kūną taip, kad dar gyvos mirusiojo pasąmonės gelmės kurį laiką gali telefono principu bendrauti su išoriniu pasauliu. Atvyksti į saugyklą, susimoki, atveža tau stiklinį karstą, imi ragelį ir kalbėsi su prieš keliolika metų mirusia žmona, teiraujiesi finansinių patarimų. Bent taip, kai pašlyja reikalai, daro romano veikėjas Glenas Ransaiteris, kurio firma užsiima profilaktine antipsi. Deja, šįkart reikiamo patarimo Glenas negauna, tačiau lyg iš dangaus nukrenta pelningas užsakymas Mėnulyje; jam įgyvendinti surenkama gabiausiųjų komanda, kuri Žemės palydove pakliūna į tokius spąstus, iš kurių išėjimo nežino net pats spąstų kūrėjas.

Dick‘as nuo knygos vidurio mena tokią mįslę keturgyslę, į kurią atsakymus, bergždžiai besiblaškydamas po puslapius, vargiai ras net įdėmiausias skaitytojas. Ar veikėjai gyvi? Ar mirę? Kurie gyvi, kurie mirę? Kodėl gyviesiems (o gal mirusiesiems) vyksta dalykai lyg iš pasakos apie Pelenę, kai po vidurnakčio švytinti karieta virsta moliūgo vertu, senu laužu? Kur iliuzija, o kur realybė? Kas tas „Ubikas“, kas jo kūrėjas?

Į pastarąjį klausimą tam tikra prasme galima atsakyti — Philip‘as K. Dick‘as, kuris savo ubikiškais iliuzijų-realybės labirintais padėjo pagrindus tokiems fantastiniams, protą krušantiems (taip tikriausiai švelniau reikia versti „mindfuck“?), filmams kaip „Matrica“, „Pradžia“, „Tamsos miestas“; kuris atrodo jau pateikia vienokį atsakymą, tačiau tuoj jį taip apverčia aukštyn kojomis, kad iš atsakymo lieka tik dar daugiau klausimų. Bet tas, kiek haliucinogeninis, tikrovės ir pramano vėlimas šio amerikiečio puslapiuose neleidžia skaitytojui knapsoti, tuščiai verčiant puslapius, verčia sekti ne tik veiksmą, bet ir gaudyti užuominas, niuansus, kirbina pasąmonėje slypinčias galimas įžvalgas. O kur dar gyvi, vaizdingi dialogai, kelionės istorija atgal faktorius, ateities pasaulio detalės (nori išeiti iš buto — įmesk monetą), veikėjų charakteriai ir ryški vizualinė vyksmo projekcija skaitytojo smegenyse…

Nors ir penkiolika metų pavėluotai, dabar galiu pareikšti: „Ubikas“ yra ta knyga, kuri tikrai verta būti tarp šimto geriausiųjų visų laikų science fiction. Tai sėkmingai gali būti ir „Eridano“ „Ubiko“ leidimas, kurio pabaigoje dar išspausdintas kito meistro, Stanislaw‘o Lem‘o „Pabaigos žodis apie Filipo Diko „Ubiką“. Šis rašo: „Skaitytoją prašau ne būti atlaidų šiai knygai (knygoms o nereikia), bet rimtai ir dėmesingai ją perskaityti, nes kas gi būtų geri rašytojai be gerų skaitytojų?“

—–

Informacija apie knygą: mokslinis fantastinis romanas, iš anglų kalbos vertė Zita Marienė, Kaunas: Eridanas, 1994.- 224 p., Pasaulinės fantastikos aukso fondas, 14 tomas.

fb-share-icon

5 komentarai apie “PHILIP K. DICK „Ubikas”

  1. Tai yra nuostabus romanas,nors man ir nelabai patiko pats pasakojimo stilius..jis toks šaltas, toks…grynas…..abejingas, bet gal autorius to ir siekė. Tačiau vis tiek nuostabus kūrinys. Tik vat..gaila, kad lietuvaičiam jis buvo visiškai neįdomus, todėl eridanas šio autoriaus…per 20 metų tesugebėjo išleisti dar tik vieną romaną….nors jų puikių yra dar gana daug. Kadangi tai aukso fondas, tai gal reikėjo mažinti visokių harrisonų tęsinių šou, o leisti vat tokių autorių knygas. Žinoma, maža rinka yra maža rinka…..

  2. Viena GERIAUSIU(!) VISU LAIKU SF knygu!!! Ant vienos svarstykliu lekstes galima padeti ja viena,o ant kitos-visus tuos kilogramus (jei ne tonas) fantastines makulatūros,kuriuos taip noriai kepe Eridanas iki krizes-visas tas meslas calkerio,norton,harisono,zelazny ir pan.pavidale! Siaip rusai yra isleide beveik visa Dick’a,bent jau kokius 8-9 pacius vertingiausius jo romanus butu galima drasiai pateikti Lietuvos skaitytojams,bet…deja,deja…geriau investuoti i IVAIRIASPALVIUS MAKULATUROS KILOGRAMUS! Dziaugiuosi siaip,kad tokia „leidykla”,kaip Eridanas pamazu arteja prie loginio savo pacios kolapso ir netrukus is jos estafete (greiciausiai) perims kitos leidyklos,kurios suteiks galimybe placiau susipazinti su PKD kuryba!

    1. Kaip ten bebūtų, kitos leidyklos, manau, žino Dick’o „populiarumą” LT skaitytojų tarpe ir vargu, ar drąsiai jo imsis. Galbūt kokia nauja kūrinio ekranizacija išjudintų šį reikalą, bo dabar visi pasigavo gluminančią madą išleisti knygą sulig kokio filmo pasirodymu.
      O „Eridano” estafetės jau seniai gi perimtos: Pratchetas, Gaimanas, Clarkas, Kingas ir kiti, ko „Eridanas” net neužkabino, jau pasirodė iš kitų vartų. Vieno turbūt pasigesiu – tų „Eridano” neafišuojamai prikabinamų apsakymų. Kažkaip abejoju, kad kokia leidykla greitu metu imtųsi iniciatyvos parengti kokį Sci-fi apsakymų rinkinį. Bo ir Dick’o trumpoji kūryba ne ką prastesnė už romanus.

  3. Ovidijau, ‘nauja ekranizacija’? O kaip gi Total Recall, Adjustment Bureau išleisti 2012 metais? Ir Blade Runner sekančiais metais vėl išleidžia. Jo romanai super, ir netgi filų dauguma, pagal jo romanus, labai geri (Blade Runner, Total Recall, A Scanner Darkly, Minority Report, Paycheck, Next, Screamers, and The Adjustment Bureau)

    Sunku suprasti, kodėl leidyklos gali bijoti leisti kūrinius, pagal kuriuos sukurti tokie filmai.

    1. „Nauja ekranizacija” turėjau omeny romanus. „Total recal” ir „Bureau” – tai pagal short story, todėl ne veltui ir minėjau „Eridano” apsakymų rinkinius, kurių pasigesiu. O juose buvo ir Dick’o kūrybos.
      Blade Runner’is nepadės, nes šitas romanas tai išverstas.
      O suprasti nesunku, nes senus fantastinius filmus žiūri ne tiek jau daug auditorijos.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.