POSITIVUS AB FESTIVAL @Salacgriva, Latvija, 2008.07.18-19

Keista šalis ta Latvija. Kažkaip nepasakyčiau, kad čionykščiai melomanai rodo didesnį susidomėjimą juos aplankančia muzika, tačiau, palyginus su Lietuva, čia, galima sakyti, beveik lyja žvaigždėmis.

Praeitais metais užgimęs Positivus AB Festival man iš karto tapo geriausiu metų festivaliu. Stereophonics ten parodė, kas yra tikras britiškas rokas, Brett Anderson su grupe beveik reinkarnavo britpop dievukus Suede, o legendiniai James prisikėlė tikrąja to žodžio prasme, būtent Salacgrivoje sugroję vieną pirmųjų grupės atgimimo koncertų. Britiškos muzikos mėgėjams tai neabejotinai buvo nepamirštamas nostalgijos persunktas kokteilis.

Po šiemetinio renginio jau tapo akivaizdu, jog festivalis kruopščiausiai tyrinėja būtent Didžiosios Britanijos žemes (na dar truputį užkabindami Skandinaviją – pernai The Concretes, šiemet I‘m From Barcelona). Be abejo, kažkam toks trumparegiškumas gali būti trūkumas, tačiau aš ir vėl ploju katučių, kadangi šįkart hedlaineriai vėl britų sunkiasvoriai – Travis ir Manic Street Preachers, o tai vėl pora dalelių iš mano svajonių dėlionės.

Nepasakosiu apie kelionę į festivalį, nes čia juk Latvija – ranka pasiekiama. Gali beveik atvažiavęs pastebėt, kad pamiršai pasiimti bilietus, tačiau dar spėt sulakstyt namo jų pasiimti ir vis tiek nepaveluoti į svarbiausius įvykius (na, nebent į jau minėtų I‘m From Barcelona pasirodymą)… O festivalio teritorijoje trys scenos, lyginant su dviem praėjusiais metais, ir publikos kokį kartelį-kitą daugiau. Kartoju – nepasakyčiau, kad čionykščiai melomanai rodo didesnį susidomėjimą juos aplankančia muzika nei lietuviai. Visa kita, tas pats „per mažai WC, nėra dušų, bet jūra per penkis žingsnius; nėra normalaus maisto, viskas labai brangu (lietuviškai kišenei), bet už kilometriuko yra Statoilas ir vietinė maisto prekių parduotuvė“ – žodžiu dalykai, kurie labai sunkintų gyvenimą dideliame „tris dienas, tris naktis (o ir daugiau)“ festivalyje, tačiau jie tampa lengvai pakeliami kai čia svečiuojiesi net ne pilnas dvi dieneles.

Taigi muzika. Dar vienas organizacinis siurprizas, ypač nežinant muzikantų lipimo ant scenos tvarkaraščio (tiesa, sakė kai kurie sugebėjo jį rasti kažkur festivalio internetinės svetainės platybėse. Užtikrinu, tikrai ne programos skiltyje…), jau pirmąjį vakarą groja abu – ir Travis, ir Manic Street Preachers. Žodžiu, apšilimo nėra – tau uždeda apyrankę, eini tiesiai prie pagrindinės scenos, o ten jau tuoj pat… Travis. Vokalistas nesiskiriantis su gitara, Fran Healy, atrodo kiek pasenęs lyginant su tuo veidu iš grupės albumų viršelių, gal net panašus į kokį Phil Collins… Tačiau kolektyvas dar gyvas ir jų koncertas tikrai nebuvo panašus į kokį „padėkos turą“… Suprantama, pusantros valandos pasirodyme buvo sugroti visi didieji hitai, tačiau grupė taip pat pristatė ir keletą visiškai naujų kūrinių. Dabar skaitau žinutes apie rudeniui planuojamą naują albumą ir, iš to ką girdėjau, galiu pasakyti vieną – vėl bus gerai. Pasirodymo pradžioje ožiavusis garso technika visgi nesugadino muzikantų nuotaikos ir koncertui įsibegėjus Fran‘as jau smagiai koketavo su publika, vadindamas ją geriausiai reaguojančia į muziką publika kuriai jam tik teko groti, leisdamas klausytojams vieniems dainuoti priedainių eilutes, dalindamasis gyvais vaikystės prisiminimais, ar siųsdamas linkėjimus vietiniam herojui, BrainStorm‘ui Renars Kaupers‘ui (jam buvo skirta „All I Want to Do Is Rock“). Bisą grupė dainavo scenoje apsikabinusi, pritariant vien akustinei Fran‘o gitarai ir, aišku, „geriausiai“ publikai. O dar buvo gitaristo Andy „crowd-surfingas“ raižant instrumentinį solo, o nuo vis nepavargstančio vokalisto bešvintančios plikės kilo garų stulpelis. Visos tūkstantinės (tik tiek, a?) minios akivaizdoje jie pažadėjo sugrįžti į Latviją ir, po velnių, tai tikrai atrodė nuoširdu. Žinau tiek – kai/jei jie sugrįš, ten būsiu ir aš.

 

 

Po valandėlės, ant tos pačios scenos jau stovi nuotraukose internete matytas fetišistinis plunksnuotas mikrofonas, o dalį sceninės technikos dengia Velso vėliava. Be jokių ceremonijų pasirodo James Dean Bradfield, Nicky Wire, Sean Moore, išrėžia trumpą prisistatymą: „Hello, we are Manic Street Preachers from Wales, and this is called Motorcycle Emptiness“ ir tiesiog išspardo klausytojams subines savo roku. Keista, tačiau jau po antru numeriu sugrotos „You Stole the Sun From My Heart“ likau emociškai visiškai išsisėmęs. Ne todėl, kad tai būtų dvi mano mėgstamiausios dainos – anaiptol, vėliau sulaukiau, rodos, didesnių favoritų: „A Design For Life“, „Kevin Carter“, tačiau būtent pirmųjų dviejų dainų metu kūnas tiesiog šiurpo nuo emocijų, o kojos spyrėsi taip aukštai, kaip tik galėjo. Jei Travis buvo muzika sielai, tai Manics‘ai kietais gitariniais rifais purtė kūną. Kone vienintelis „lyrinis nukrypimas“ buvo vien James‘o, akustine gitara, atliktas „The Everlasting“, o visa kita – vien tik elektra stiprinami didelės roko grupės garsai.

 

 

Pasirodymo programa aprėpė visus karjeros etapus, skambėjo ne viena daina tiek iš debiutinio, dar 1992 metais išleisto albumo, tiek iš paskutinio, praeitų metų darbo. Buvo ir NirvanosPennyroyal Tea“ ir pop-super-hito „Umbrella“ koveriai. Atliktų kūrinių skaičiumi gal šis pasirodymas ir kažkiek skyrėsi nuo jų solinio koncerto repertuaro, tačiau aš, atrodo, nepritrūkau nieko. Galų gale James‘as išbėrė kažką panašaus į „Those who have ever been to our gig know that we don‘t do encores, so thank you, goodnight, and this is our lost song – If You Tollerate This, Your Children Will Be Next!“. Man tai buvo praktiškai ideali pabaiga. Saldžiam poilsiui.

Antroji, ir paskutinė, festivalio diena nieko įspūdingo nežadėjo, tačiau buvo įdomu išgirsti pirma britų naujokus My Federation, kurių energingą gitarų ir sintezatorių kokteilį kai kurie vadino neabejotinu atradimu, ar net geriausiu festivalio pasirodymu, o paskui ir jau patyrusius, tačiau visgi ne „aukščiausioj lygoj“ žaidžiančius British Sea Power, padabinusius sceną kaštonų lapais ir apsirėdžiusius piemenų kostiumais. Pastarieji, nors ir turintys pretenzijų į pasirodymus didesnėse scenose (vienas lietuviškas leidinys, grupės paskutinio albumo apžvalgoje rašė, jog šią vasarą turėsime per kieno pasirodymus festivaliuose mojuoti vėliavomis… tačiau, matyt, čia buvo labiau aliuzija į albumo singlą „Waving Flags“, nei į muzikos didybę), vis tik netempia iki britų grandų lygio, jų muziką drįsčiau pavadinti pilkoka, pernelyg neišsiskiriančia ir paskęstančia „similar artists“ jūroje. Neabejotinai geriausias jų koncerto momentas buvo ilgo paskutinio kūrinio šėlsmas, kai muzikantai grojo ir dainavo lipdami vieni kitiems ant pečių, o gitaristas rodė gimnastikos pratimus stovėjimo ant galvos rungtyje. Po koncerto dar pakėliau nuo žemės vieno iš British Sea Power piemenų dovanotą galvos raištį, pavarčiau rankose ir ramia sąžine atidaviau jį čia pat prisistačiusiai, matyt, didesnei gerbėjai…

 

 

Buvo apie 23:30 val. – tinkamas laikas palikti festivalį, kai nebesiruoši čia nakvoti. Tiesa, dar prasukau pro Fatboy Slim. Maždaug, kad pasidėt pliusą – „mačiau“. Jis užgrojo „Praise You“ ir iškėlė rankas į viršų. Minia suošė, o aš išėjau.

Iki kitų metų. Spėlioju kas bus – Oasis? Blur? The Verve?.. Ech, keista šalis ta Latvija.

fb-share-icon

8 komentarai apie “POSITIVUS AB FESTIVAL @Salacgriva, Latvija, 2008.07.18-19

  1. timą irgi mačiau. deja, kaip ir slimo atveju, the drugs don’t work :)

  2. Eeeee!!! As irgi ten buvau, as irgi juos maciau! :) pritariu didziajai daliai teksto, tik daugiau emociju (is tiesu tai – labai labai daug emociju) prideciau prie MY FEDERATION. Vyrukai tikrai is peties pasirode ir kai kurie ju koncerto akcentukai man paliko kone didesni ispudi nei patys Travis’ai… :) Bet kokiu atveju, festivalis paliko gerus ispudzius..

  3. liu, apkabinu, super surasei, viskas i desimtuka. Gal buciau pridejes (bet cia jau nuo saves), kad kai manicai uzgrojo u stole the sun…brukstelejau asara, jau nekalbant ir apie akustini everlasting…O Fran’as tada tare kodel publika puiki, jis sake, jog publika labai gerai pataiko plojimais i ritma, neva kaip bebutu keista ir reta. Neva jam lengva groti, nes kitais atvejais publika visada uzskuba, cia gal „kaltas” latviu letumas:) zodziu, tai jaukiausias (jura, optimalus kiekis zmoniu), turiningiausias (niekas nesaukia, kad pas mus atvaziuoja NET Fools Garden, o tyliai atsiveza Manicus) ir labai, kaip bebutu keista, antrus metus is eiles jausimingas festivalis.

    p.s. uz keliu kilometru nuo vietos teko prie juros sutikti Klimkeviciu, zvalgesi kas prie ko, tad tikiuosi ir linkiu kuo geriausio siumetiniam B2G.

    Gal ne visus paminėjai, tad pridėsiu: latviai turi Sattelites LV (o..u..o…u.., policiiiija braaaaauc! jau vien ko vertas). Jau ką turi, tai turi. Ir dar turi Pienviedejas Piedzivojumi. Gal ir mes kur tokių turim, tik reikia juos iš mokyklų aktų salių ištraukt.

    Zodziu, puiku buvo, pakartojama. Ir nenustebsiu kitąmet dėl Oasis, Franz, Kent, Cardigans ar kitų. Britai su Skandinavais – geras mišinys:)

    p.s. beje, delfije aprašyme buvo šis festivalis kaltinamas tuo, kad per mažai reklamos buvo lietuvoje, bet galvoju jame buvo visi, kas norėjo ten būti.

  4. Puikus festivalis. Prie WC stovėjau max trijų-dviejų žmonių eilėje po Travis Ir Manicsų, tai kaip ir daugiau jų nelabai ir reikėjo. Nebuvo jokio smirdančio kvapo, kas būdinga kitiems festivaliams nuo WC:) Taip pat nebuvo lietaus ir purvo! va čia tai geras.. Manicsai mane supurtė, kai savo pasirodymą netikėtai pradėjo savo vienu geriausiu hitu ir mano labiausiai festivalio laukiama daina. Šiaip jeigu nebūtų buvę kokių timu masu ir fatboju tai festivalis būtų dar puikesnis. Vistiek visi ten važiavo roko pasiklausyti. Po Manicsu labai diskonas tas patiko. Skambėjo Babyshambles, Arctic Monkeys, Coldplay, Editors, Vampire Weekend ir dar daug daug gėrio.. tokio diskono lietuvoje niekur nemačiau. Ir šiaip kuom tie latviai jums keisti? Man jie visai mieli ir gražūs žmonės pasirodė. Beabejo sunku, kai nieko nesupranti aplinkui.. nors nakti kažkas pasakė atsargiai kelms.. galvojau lietuviai eina:) bet dėja. Gal ten šiek tiek ir erdvės daugiau reikėtų, bet visai juk jauku buvo. Girdėjau buvo išparduota 18000 bilietų, tai čia visai nieko sakyčiau. Nors ir neatrodė tiek per kai kuriuos koncertus.

  5. Hi! It’s The Lemur over @ The Lemur Blog http://thelemurblog.blogspot.com/
    Sunday July 27 is my birthday and I’m reaching out with this mass-created message to all 100-something blogs in my blogroll asking them to send me a nice birthday track! I would like a track to thelemurblog@hotmail.com by Sunday, when I will be posting all tracks in a nice mix – of course linking to the blogs by their respective tracks! Thanks in advance!

    Yours sincerely, The Lemur

  6. sveiki ;) t.maas sugrojo ‘daužančiai’, kaip ir patinka lietuviams. o dj sun pabaigė vakara ne ka blogiau. todėl gryžome gera nuotaika :)

Komentuoti: liu Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.