Praeis dar nemažai laiko, kol (bent jau) Vilnius išbris iš kino festivalių, festivaliukų, tad apie kai kuriuos dalykus reikia nors ir trumpai, bet užsiminti jau dabar.
Pasižiūrėjau režisierės G. Beinoriūtės filmo „Balkonas” anonsą ir į jį noriu lėkti lygiai taip pat labai, kaip labai nenorėjau lėkti į „Nereikalingus žmonės”. Lygiai kaip, kad norisi originalių „Adidas” ir nesinori „fufliakų” iš Gariūnų. Rolando Kazlo pavardė, žinoma, traukia, bet mane nepalyginamai labiau traukia A. Žebriūno filmuose matyta nepaprasta vaikų pasaulio kasdienybė. Filmas jau k/t ekranuose.
NUORODOS:
Oficialus „Balkono” puslapis
„Balkonas” Lietuvos k/t repertuare.
Filmas, vertinant užsiduotus tikslus, paskirtį, žanrą, mąstą yra žymiai arčiau 10-uko, nei minimi „Nereikalingi žmonės”. (Nors jie ir ėmėsi suktis Auksinių gaublių periferinėse sferose).
Nors režisierės jėga (kol kas) yra dokumentinis kinas, sugebėjimą parodyti tai, ką nori, sustygavimą ji talentingai demonstruoja jau antrame vaidybiniame (iš 8 iš viso jos sukurtų filmų) „Balkonas”. Jei gaus finansavimą, tai neabejotinai dar įgaus daugiau patirties.
Šaunu, kad yra tokia jauna kūrėja ant mūsų žemelės!
Na, Auksiniuose gaubliuose tai dar gali kažką gauti už muziką, bet, kai filmas pristatomas „Oskarui” geriausio užsienio filmo kategorijoje, tai maža to, kad niekada nebuvo pasididžiavimo ir pagarbos jo režisieriui, tai dingsta ir tiems, kurie atrinko filmą ten keliauti. Labai keisti man tie kūrėjai, kurie patys nejaučia savo kūrinio vertės, kuriems kūrinys yra vertingas tiek, kiek jį įvertina kiti. A vdrug laimės „Oskarą”? Tai bus š laimėjęs „Oskarą” :) Ai, bet tikrai.. Pasidžiaukim už Giedrę :)
Čia veikia ir principas, kas iš Lietuvos pateikia paraišką (draugelis – nedraugelis. O šiuo atveju – draugelis) bei labai veiksminga, nachališka filmo promotiono reklama – prastūminėjimas. Pvz. „Kolekcionierė” to neturėjo ir dabar „nutilusi”.
Šiame reikale yyra ir keistas klausimas – kaip mes bevertintume „Nereikalingus žmones”, jie itin gerai pasirodė Azijos festivalyje, sukėlė susidomėjimą Monrealyje. Galima suprast tai tik tuo, jog filmas už SIENOS atrod tiek neįprastai keistas, kad jį… vertina.
Skamba tikrai neblogai. Ieskosime. Ziuresime
wow lietuviai pralaužė ledus, turėtų būti smagi komedija :>
Vakar kaip tik sudalyvavom premjerinese perziurose, tai mano ispudziai labai teigiami. Aisku filmas komiškas jau vien tuo, kad vaizduojamas „nostalginiame” tarybiniu laiku kontekste, kada kiekviena detalė kelia sypsena: tiek surugusios pardavejos, tiek senas zaporožietis kuri vairuoja gana svarbus zmogus- miestelio milicininkas, tiek mokyklines uniformos ar vaikystes zaidimai kieme kuriuos siuolaikiniai vaikai ismaine i kur kas modernesnius uzsiemimus prie kompiuteriu ir pan.
Patiko, kad filmo kurejai pernelyg nepiknaudziavo aktoriaus R. Kazlo komišku prototipu, nors aisku publikai uztenka vien sio aktoriaus veida ekrane parodyti, kad jau imu prunksti.
O siaip filmas turetu buti labai gerai ziurimas musu salyje, nes tos visos daugiabuciuose praleistos vaikystes, pirmi isimylejimai i kaimynu vaikus ir daug visokiu kitu niuansu – daugumai tiesiog pasirodys labai artimi, pazystami.
Man tik pačio filmo buvo siek tiek per mazai, pritruko kokiu 20 minuciu, norejosi gal labiau ispletotos istorijos, bet visumoje tai ner ka lyginti su visais „Nereikalingais zmonemis”.
1. Premjerinis seansas buvo 16 d.
2. Milicininkas vairavo surūdujusi Moskvich. Zaporožietis filme buvo aiškiai „nevažiuojantis ;)
„Iškristi per balkoną ir nusibrozdinti smakrą arba praryti žuvies ašaką – neskauda, o mylėti – skauda.”
Moto visiškai neatitinka filmo ir yra tiesiog apgaulingas. Kas dar nematė būtinai pasižiūrėkite filmą, nes verta, nors po to ir pasijusite apgauti…
Tai apie ką tas filmas? :)
Apie sovietmečio daugiabučio kaimynus. Paaugusių vaikų bundančius pirmuosius jausmus.
Juos galima brandinti ir naudojantis beveik bendru balkonu…
noretu ilgesnio filmo,ir seip nealpau,kaip dauguma „oj balkonas”,bet filmas man patiko,manau kaip ir kiekvienas filmas turi pliusu bei minusu,rezisiere yra pagirtina,saunuole
Interviu: Jaunasis lietuvių kinas: čia ir dabar (III). Giedrė Beinoriūtė
http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/96323