Premjera: „MOTERS PORTRETAS” (rež. Dalia Michelevičiūtė)

Mylėjomės lazdynuos

Po saulašarėm saugūs,

Sausų žolių ir lapų,

Pribiro į plaukus[1].

Paskutinįjį šių metų vasario savaitgalį Lietuvos nacionalinio dramos teatro Mažoji salė pasipuošė premjera: aktorė ir režisierė Dalia Michelevičiūtė pristatė spektaklį „Moters dalia“, kurio įkvėpimo šaltiniu ir pasakojimo pagrindu tapo lenkų poetės, Nobelio premijos laureatės Wisławos Szymborskos eilėraščiai. Tai nestebina, žinant, kad aktorė yra dalyvavusi poetės kūrybos skaitymuose, tad spektaklis – iš dalies lauktas žingsnis, kuomet noras kalbėti apie save ir moteris per tam palankius poetės tekstus sukrenta į darnų pasirodymą.

Wisławos Szymborskos eilės, nors ir lakoniškos, labai vaizdingos ir gan proziškos, tad galinčios būti pagrindu vieningam pasakojimui kurti. Spektaklyje judama nuo konkrečius moters gyvenimo epizodus pasakojančių eilių (tarkim, eilėraštis „Juokas“, kuris kalba apie nelaimingą jaunos mergaitės meilę studentui) link universalesnių žmogaus egzistencijos apibendrinimų (eilėraštis „Muziejus“, šmaikščiai ir nedidaktiškai primenantis žmogaus būties trapumą). Pasakojimo centru tampa vyro ir moters susitikimo istorija – ši tema pradedama eilėmis „Stotis“ ir baigiama bene emocingiausiu „Babelio bokštas“, niūriai bylojančiu apie žmonių nesusikalbėjimą. Ši spektaklio dalis – turbūt sunkiausiai išpildoma, nes aktorė šiuo atveju turi parodyti dviejų žmonių kardinaliai skirtingas nuotaikas ir laimei, Dalia mokėjo tai išbalansuoti ir išjausti.

Charakteringi, ironizuojantys, akylai kasdieninius reiškinius sociume stebintys Wisławos Szymborskos eilėraščiai, panaudoti spektaklyje, kuria ir nuotaiką (tarkim, pirmasis eilėraštis „Gyvenimo aprašymas“, ironizuojantys gyvenimo aprašymų kūrimo procedūrą, įneša ironijos bei šmaikštumo, o „Pašnekesys su akmeniu“ – nejaukumo, šalčio), ir kaskart – vis kitokį moters portretą – pranašės („Monologas Kasandrai“), išduotosios (jau minėtasis „Babelio bokštas“), mylimosios („Įamžinimas“). O spektaklio scenografijos dalis – plakatai su Michelevičiūtės atvaizdais iš jos vaidintų spektaklių ir kitos detalės akivaizdžiai atveria ir tai, kad režisierė kalba apie save, savo aktorės dalią.

Tad gana tolydus spektaklis su keliais rimtesniais emociniais virptelėjimais susideda iš aktorės Dalios Michelevičiūtės vaidybos, Wisławos Szymborskos eilių ir šokančio Pauliaus Tamolės šešėlio – pastaroji nesunkiai atpažįstama figūra vienos scenos fone šmėžavo videoprojekcijoje. Sentimentaliai, kiek atsargiai Dalia Michelevičiūtė pusantros valandos kalbėjo publikai apie tai, kas jai svarbu: moteris, moteriškumas ir pačios aktorės karjera. Nepavadinčiau to teatro įvykiu, bet nuėjus vakaro nesugadins. Man malonu buvo girdėti ir atpažinti mylimiausios poetės eiles ir pasižiūrėti, kaip iš jų kurpiamas vientisas pasakojimas.

[1] Ištrauka iš Wisławos Szymborskos eilėraščio „Įamžinimas“. In Poezijos rinktinė. Algis Kalėda (sud.). Vilnius: Baltos lankos, 1998. 19 p.

Nuotraukų autorius- D. Matvejevas.

fb-share-icon

2 komentarai apie “Premjera: „MOTERS PORTRETAS” (rež. Dalia Michelevičiūtė)

  1. Kažkas tai panašaus į Kazlo pagal Šimkaus eiles konceptą?

Komentuoti: Ovidijus R. Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.