Tik praėjus savaitei-kitai randu atsakymus i tam tikrus klausimus. Pvz. kodėl Chorzow‘e? Pasirodo, todėl, kad tas jų „slaskų“ stadionas – didžiausias visoje Lenkijoje(!) Nepaisaint to, ganėtinai apleistas, įkurdintas „senus gerus“ laikus atspindinčiame parke, su tvenkinių ir baseinų apsuptais, kalkėm byrančiais statiniais. Dar gi jis apjuostas dviguba tvora, o viduj jau nuo 15 valandos šurmuliuoja RHCP gerbėjai. Beje, taip ir neteko matyt, kad kur nors būtų nurodytas koncerto pradžios laikas, tik ta 15 val., kai atidaromi vartai… Bilietų kontrolei sugadinus bilietą, atgal niekas nebeišleis (aišku, nebent nebenori sugrįžti), taigi lendam vidun apie 16:30 ir bandom užsiimti geresnes vietas. Sėdam ant žemės, kaip ir bemaž visi aplinkiniai ir kepinamės saulutėj. Termometro parodymai garantuotai būtų buvę apie +30, ar daugiau Celsijaus laipsnių. O iki koncerto pradžios, mano supratimu, dar kokios 4 valandos. Pirmą kartą gyvenime jaučiuosi, kaip tikras fanas, pasiruošęs viską iškentėti, kad tik pavyktų pamatyti, ir pamatyti iš kuo arčiau, savo dievukus. Bet, velnias, juk aš tikrai nesu RHCP fanas. Fonotekoje guli keli jų CD, tačiau, skirtingai nei prieš keletą metų, jau nebesinori jų braižyti lazeriu. Liko tik truputis sentimentų. O juk jau įsitikinta – vien dėl sentimentų eiti į koncertą yra klaida. Tuo labiau važiuoti į jį 1000 km. OK, visgi RHCP yra „didžiausia“ grupė į kurios koncertą patekau. Ir pasaulyje jie vis dar aktualūs. Net sakyčiau aktualūs, kaip niekad. O man tuo tarpu aktualiausias klausimas – kodėl ant scenoje stovinčio būgnų komplekto užrašyta „Jet“? Ar čia grupės pavadinimas? Ar jie apšildys „peperius“? Širdis net spurda… Juk čia JET, žmogau! Tikras rokenrolas iš Australijos! Vat į jų koncertą tai aš tikrai norėčiau, tad rodos čia nusimato proga nušauti du zuikius.

Apie 18-18:30 liaudis pradeda šurmuliuoti. Kažkas pradeda švilpti, kažkas ploti, prasideda sukilimas (sėdintys keliasi nuo žemės ir spaudžiasi scenos link). Negaliu patikėti, negi jie tikisi tokio ankstyvo koncerto? Lieku sedėt. Tuo tarpu koncertas visgi prasideda. Tačiau girdžiu ne tai, ko galėčiau (norėčiau) tikėtis, tad stotis nesivarginu. Vienintelė blogybė – kuo arčiau žemės, tuo daugiau „žemų“… Iš viršaus man raportuoja, jog ant scenos kažkoks „fucking DJ“ dėlioja ritmą, kažkoks pederastėlis bando kažką dainuot/repuot, o po jo kojom šliaužioja ir visaip ten atseit provokuojančiai raivosi dvi kekšytės. Visgi nesistoju (ant kojų) net dėl jų. Na gerai, tik minutėlei, tiesiog, kad pasakyt „mačiau“ ir vėl sėdu. Šiaip ar taip, publika labai greit paskelbia savo verdiktą – švilpdami iškėlę vidurinius pirštus priverčia „grupę“ lipt nuo scenos turbūt po kokių 20 minučių pasirodymo. Jeigu ką, tai ten buvo kažkoks Mickey Avalon. Netgi iš Amerikos! Geriau ir nesidomėkit.

Dar mažumėlę pailsiu ir jau stoju laukt. Ne „peperių“, skaitykit aukščiau. Bet esmė, visgi, yra jie, tad pasakysiu trumpai – atėjo keturi Jet bachūriukai, davė valandėlę „rokenrolo kaip priklauso“, pakėlė taurę matyt tauraus gėrimo ir išėjo. Gaila, ne jie vakaro žvaigždės, tad garso aiškiai buvo pagailėta. Bet nieko, man gerai – išsidaviau iki devinto prakaito ir iškeikiau lenkų auditoriją (nors tarp žiūrovų, aišku, buvo ir daug šalies svečių), net nepalinksinčią galvų į taktą. Mėgstamų grupių koncertų wishlist‘e prie Jet dedu pliusą.

RHCP į sceną išėjo kažkur tarp 20:30 ir 21:00 val. Dėl tam tikrų priežąsčių apleidę savo vietas, nutolusias, sakyčiau, apie 20-30 metrų nuo scenos, koncertą žiūrėjom beveik iš pačio stovimos zonos galo. Įsivaizduok, maždaug per futbolo aikštės plotį. Ne taip ir blogai, turint omeny kad scenos šonuose vaizdą transliavo du dideli ekranai. O užbėgant įvykiams už akių, kolega likęs senojoje dislokacijos vietoje, po koncerto skundėsi blogu garsu, kai tuo tarpu man tai nė kiek neužkliuvo.

Paskutiniai saulės spinduliai dar tvieskė į sceną, o vėliau motulės darbą perėmė įspūdinga pagalbinė komanda. Dalis apšvietėjų viso koncerto metu prakabėjo scenos kraštuose, savomis rankomis valdydami galingus prožektorius. Sprendžiant iš nuotraukų, nebuvo taip įspūdinga, kaip per tik ką praėjusį „Live Earth“, ar per fanų jau legendiniu vadinamą „Live at Slane Castle“, tačiau tik(?) per tiek, kiek skiriasi rytų Europa nuo vakarų. Pusnuogis Flea, chalatu su kapišonu apsisiautęs Anthony Kiedis, ilgus plaukus nusikirpęs John Frusciante, tipiškas amerikiečių fermeris languotais marškiniais, ir Chad Smith, su odine liemene ir beisbolo kepuraite snapeliu atgal – visi jau raukšlėti dėdės (tiesa, keletą dainų grupei padėjo atlikti kažkoks Josh‘as. Jaunuolis su gitara. Auginasi sau pamainą Frusciante J ), tačiau vis dar labai energingi ir, paradoksas, populiaresni nei bet kada anksčiau. Štai ką reiškia tas žodis „formatas“.

Ne veltui minėjau, kad „Live at Slane Castle“ yra legendinis RHCP koncertas – „Live at Stadion Sląski“ sakyčiau buvo viso to kiek pakoreguotas kartojimas: vaizdo efektai ekranuose, labai panašios Flea replikos, ala „Look at the sunset, it‘s beautiful“, beveik identiški Frusciante‘s ir to paties Flea solo/intro (iš tikrųjų puikūs, idealiai parodantys muzikantų profesionalumo lygį, deja, ne „mano“ stiliaus), tas pats the Ramones koveris „Havana Affair“ (palikęs žiūrovus, aiškiai nežinojusius šio kūrinio, kiek nuščiuvusius) ir ta pati, daug kam netikėta, koncertą baigianti „The Power Of Equality“ (retai beišlendantis senų laikų prisiminimas. Kažin kada „peperiai“ jautė didesnį malonumą groti – dabar ar „tada“?). Be viso to, Flea (visur tas Flea!) dar ir trimitą spėjo papūsti… Iš neabejotinų hitų, pasigedau tik „Under The Bridge“. Na dar gal „Give It Away“, „The Zephyr Song“ ir „Otherside“ (tik dabar, pažiūrėjęs i setlist‘ą nustebau, kad jos negrojo). Bet kokiu atveju skundams čia vietos nebuvo. Galų gale, ką dar čia tas prakeiktas „Slane Castle“ – juk, garantuoju, daugelis apie tokį nei girdėt nebuvo girdėję… Viskas kas skambėjo, skambėjo labai gerai. Ypač dėl to, kad po atviru (tai kas, kad Lenkijos) dangum. Muzikantai pernelyg didelio nuoširdumo nerodė, tačiau nepasididžiavo koncertą baigti 12 minučių trukmės instrumentine improvizacija. Nėra abejonių, susirinkusiems užteko jau vien to, jog tai buvo RHCP koncertas. Taip taip, RHCP koncertas, net apleistame rytų Europos užkampio stadione surinkęs 60000 žiūrovų. Manai, kad Vilniaus Vingio parke taip pat būtų sold-out‘as? Aš manau, jog šito mes niekada nesužinosim.

Liepos 3 d., koncerte stadione „Sląski“ skambėjo:
01. Can’t Stop
02. Dani California
03. Scar Tissue
04. Havana Affair
05. Readymade
06. Throw Away Your Television
07. Songbird
08. Snow (Hey Oh)
09. This Velvet Glove
10. Emit Remmus
11. So Much I
12. She’s Only 18
13. Around The World bass intro
14. Dont Forget Me
15. Californication
16. By The Way
Encore
17. Soul to Squeeze
18. Power Of Equality

Foto: Bartłomiej Barczyk (Gazeta Katowice)