Penktadienį baigėsi tinklaraščių ir interneto konferencija BLOGin, kurioje www.g-taskas.lt ne tik nieko nelaimėjo (kodėl? – atsakymas čia), bet ir nedalyvavo (nei kaip dalyvis, nei kaip pranešėjas). O, bet, tačiau – kodėl? Juk G. irgi yra tinklaraštis, tiesa? Ne. Gal aš šiek tiek kartosiu mintis išsakytas interviu balsas.lt, bet jaučiu, kad to reikia.
Visų pirma G. autoriai yra žmonės mėgstantys ar net degantys dėl gero filmo, albumo, koncerto, spektaklio. Nė vienas iš jų nėra profesionalus žurnalistas. Kol turim pinigų iš pagrindinės savo veiklos, iš G. pelno nesitikim (o kai neturėsim pinigų, čia savo laiko nešvaistysim – kasim griovius, bet už pinigus). Šį projektą įsukome tam, kad turėtume vietą, kur galėtume pasidalinti nuomonėmis, informacija apie tai, kas mums svarbu ir apie tai informuoti… Iš pradžių tik draugus, pažįstamus, o dabar jau ir visus, kuriems tai įdomu, kurie nori atrasti ne tik nuolat per jėgą brukamą greito paruošimo kultūrą.
Bet kiekvienam rate (draugai, pažįstami, blogosfera) yra ribos. Draugus jau informavom. Informavom ir pažįstamus. Neabejojam, kad tie blogeriai, kuriems tai apie ką rašome yra įdomu, mus taip pat jau žino. Tai kam dalyvauti renginyje, kuris yra skirtas uždaram blogerių ratui? Kas iš to? Apie lietuvių kalbą su pranešėja Irena Smetoniene aš kalbu jau ne pirmi metai… Blogerius su duobkasiais lyginančiu, ir tuo juos labai pamaloninčiu, Aurelijum Katkevičium (įdomu, jeigu jo paklaust, kiek šiandien Lietuvoje jau yra duobkasių, ar rezultatui parodyti pakaktų vienos rankos piršto/-ų?) kontaktus irgi palaikau, tai… Ką ten veikt? Gyvai pasimatyt su trijų mano skaitomų tinklaraščių autoriais? Neverta – vieną pažįstų nuo senų laikų, kiti du – rašo anonimiškai.
Su žiniasklaidos pagalba ar be jos, norisi išeiti į platesnius vandenis, bet ar gali gauti receptą tokiam renginyje (blogerių blogeriams), kai populiariausio Lietuvoje tinklaraščio lankomumas – apie du tūkstančiai žmonių (tikiuos, kad ne robotų) per dieną?
Neslėpsiu, turėjau mintį pranešimui, bet nepakako motyvacijos, neradau prasmės jam. Norėjau kreiptis į redakcijose sėdinčius užsikr**usius žurnalistus, įvairių kultūros institucijų PR’o atstovus, entuziastus sėdinčius už įvairių kultūrinio potėpio VšĮ ar net kultūrinių-komercinių organizacijų stalų bei šiaip visus žmones mėgstančius gerą kiną, koncertą, spektaklį, šokį – prisijunkit prie mūsų arba užveskit savo tinklaraštį, rašykit savo vardu arba slėpkitės po pseudonimu, bet darykit kažką. Negalima tuo pačiu metu pripažinti, jog ne viskas gerai su kultūra Lietuvoje ir tuo pačiu tyliai, bet užtikrintai uždirbant pinigus tylėti. Jūs galvojat, kad kažkas kitas tai padarys? – Ne, nepadarys. Jeigu to nedarote jūs, kodėl turėtų daryti kažkas kitas? Norėjau tai pasakyti, bet nepasakiau, nes tie, kam tai būtų skirta, konferencijoje manęs išgirdę nebūtų – jų ten tiesiog nebuvo, konferencija buvo skirta ne jiems, ne tokiems.
Kaip tinklaraštis, mes esame pakankamai populiarūs. Kaip tinklaraščio autoriai, mes darome pakankamai nedaug gramatinių klaidų. Bet… Tas „kaip” mūsų visai nedomina. Tinklaraštis – tai ne pasiteisinimas, tai – būdas rašyti. Tekstas yra geras arba blogas ir visai nesvarbu, kur jis – pas mus, „Literatūroje ir mene” ar „Lietuvos ryte”. Svarbiausias yra autorius, tekstas ir skaitytojas. Kuriam laiko ir erdvės taške jie susitinka – antraeilės svarbos dalykas.
Šiandien mes esame tinklaraštis, rytoj galbūt kas nors mums sukurs „normalų” puslapį. Ar kas nors nuo to pasikeis? Ne.
Žodis tinklaraštis/blogas man visuomet asocijuojasi su „proactivity” – darymu kažko daugiau negu tau priklauso, yra primesta. To nauda matuojama ne pinigais (kaip iš to uždirbti?), bet pridėtine verte visuomenei, kurioje gyveni. Ir būtent šia kryptimi dirbti reikia labiausiai – ieškant ne tiesiog žmonių, bet protingų žmonių, kurie turi ką pasakyti, gali kažką pakeisti. Tiesiog reikia priversti juos tai daryti. Kažkada omni.lt redaktorius Ernestas Parulskis man yra pasakęs, kad netiki blogų galimybėmis Lietuvoje, nes sunku tikėtis, kad lietuvis aukodamas savo laiką ims rašyti nemokamai. O aš vis dar tikiu. Nežinau kiek to tikėjimo dar liko, bet aš tikiu.
Asmenybėmis, visuomeniškumu/ pilietiškumu. Nesvarbu kur – jeigu jums tai pavyksta, darykit, kad ir „Vakaro žiniose”. O jeigu ne – paulius*g-taskas.lt
kazkaip labai jau ponas del kazko isizeides ir pavydus atrodote. net juokinga.
Ačiū, kad esat, bet nėjot į blogin’ą. Ten tikrai nebūtų išgirdę to, kas parašyta čia.
Nebūtina prie kažko šlietis darant tai, kas patinka. Todėl net nenominavimo atveju (na ir kas tas BlogIn? realiai? vaikščioti su marškinėliais, reklamuojančiais savo blogą? atsiprašaaaaau) g-taškas lieka ten, kur yra, ir šioje srityje nei konkurentų, nei pasekėjų kol kas nematau
Kartais geriau tyliai patylėti.. :)
kim deal,
nera cia ko isizeisti dalyvaujant tokiuose konkursuose, kur zaidimo taisykles keiciasi zaidimui jau prasidejus, arba dar geriau – jau pasibaigus kai laimetojai tarsi buvo aiskus. Kai nuo pat pradziu be musu zinios iskraipomi musu pristatomieji tekstai, o i uzduotus klausimus kodel buvom priskirti „visuomenes” kategorijoje, o ne „media” organizatoriai nesiteikia duoti atsakymu. Paulius norejo pasakyti, kad ne del prizu ten dalyvavom (nes juos, bet kokiu atveju planavom perleisti tam, kuris is tikro buvo vertas ju visuomenes kat.), o del galimybes, kad dar karta apie mus isgirstu tie, kurie netycia dar negirdejo. bet galiausia supratom, kad bergzdziai ko nors naudingo ir pozityvaus tikimes is siu rinkimu..
Tad linkejimai organizoriams, kuriu deka nebuvom nei pakviesti i apdovanojimu ceremonija, nei iki siol musu niekas neinformavo apie laimetojus, nors minute pries sustabdant balsavimus savo kategorijoje pries „konkurentus” laimejome zymia persvara. Belieka „padekoti” Jums uz suteikta galimybe sudalyvauti ir nuosirdus dekui tiems, kurie eilini karta palaike mus savo balsais!
Žinai, užkliudei stygą mano viduje. Tai retam pavyksta :) Taip ir toliau.
Beje, tai kur tie nugalėtojai?
kim deal, nepaisant to, ką galima prisigalvoti skaitant šį tekstą (žmonių fantazija – begalinė), jis yra apie g. santyki su blogosfera, požiūriu į jį. su rinkimai šis tekstas turi bendro tiek, kiek parašyta pirmame sakinyje. http://visiblogai.lt/index.php/Rinkimai08 – dar vieni tuo pačiu metu vykę rinkimai, kuriuos tapom geriausiu muzikiniu blog’u :) bet (jeigu kas nesuprato, tai ir nesupras), kad ne prizų iš tokių apdovanojimų ir net ne garbingo vardo tikimasi.
Daina, apie tai kalba visa blogosfera!!! Nervai nelaiko po tokių klausimų!!! (F***, būsiu išnaudojęs mėnesio šauktukų limitą..).
Nustokit vaidint šykantį katiną vieną kart… Pradžioj keliat vėjus, kad ne taip nominuoti, paskui jau spjaunat į pačią konferenciją. Juokingai atrodot…
VooZ2, tai tiek viena, tiek kita buvo ir išlieka – ir nominuoti buvom neteisingai (gal tiksliau pasakyti žioplai ir neatsakingai?) ir ant konferencijos dėjom. Gi sakau – vidinis blogosferos (kaip kokio organizmo) gyvenimas mūsų nedomina. Domina tik tai, kiek blogai sugeba išeiti į viešumą. Žodžiais, darbais… Tas taškymasis savo baloje, patys turėtumėt suprasti, kad yra patiems jums (mums) pavojingas.
Nesuprantu as jusu taskymosi, pykciu.
Turit jus savo auditorija, o zmogeliuku skaitanciu jus dauges (tikiuosi), taigi tas kam reikia ras.
Ta ar ne ta kategorija, bet gal kas jus pastebejo susidomejo ir naujai atrado, tuo reiketu dziaugis.
O, kad Lietuveleje korupcija ar kaip tai pavadint, tai nieko naujo.
Aš nepykstu – tai tiesiog dar vienas būdas/tekstas, kuris tikiuosi gal ką nors pažadins rašyti (čia) :) Ir tai, kad ne toje kategorijoje atsidūrėme irgi nėra pasaulio pabaigą – kažkas neabejoju mus surado ir ten. Bet netobula viskas, žiauriai netobula :)
Skambiaja, bet kazi ar nuosirdzia, fraze apie duobkasius istare ne geriausia pranesima atlikes A.Katkevicius, bet Virgis Valentinavicius is alfa.lt. O siaip tiesa, kad blogai yra idejinis dalykas. Kaip ir visur, tik geriausios idejos prigyja ir joms visai nebutina uzdirbti piniga, kad suteikt pasitenkinima autoriams ir adresatams.
apsiverkiau iš graudulio…
einu surengsiu specialiai vienetinį konkursą, kuriame jus įdėsiu su neiškraipytu aprašymu, specialiai jums sukurtoje kategorijoje.
ir dar padarysim renginį, kuriame sukviesim visus žmones nebuvusius internete, ir paulius nuo scenos juos pakvies į internetą.
ir tada visi gražiai nueisimi į saulėlydį (internetą).
beje, įteikiant prizą bus ir aistringas bučinys.
et, ne pravdos naujoku apdovanojimai :D
gal tikrai per daug arogancijos ir norejimo parodyti savo ego.
nera cia ko putotis :D
kaip kad ir cia pasiputojes vyrukas, kad jo nemyli niekas
http://www.kitizaidimai.lt/kiti-zaidimai/2007/12/28/fc-nemgsta-bloggeri.html
Džiaugiuosi, kad prisidedu prie G. Taip kaip moku, taip kaip galiu. Ir netgi tuo didžiuojuosi. Savo saviraiškos poreikius čia patenkinu beveik 100 proc.
p.s. apskritai, kas šiais laikais dar gali būti vadinama saviraiška?
Na kas liečia alfos rinkimus, tai daugiau nei juokingi ten, kaip ir visas blogerių šurmulys ir dėmesys tam. Konkurso sąlygų pakeitimas ne tik neprotingas, bet ir prieštraujantis įstatymams buvo, ale tai niekis. LT turi laimėti savi, tai jau normalu, o nuomonę išreikšti – nenormalu. Lyg rusų laikais gyventume.
p.s. Misiukoni, aš negaliu čia patenkinti savo saviraiškos 100 proc., nes neleidžia G. konceptas rašyti apie blogus dalykus. Va, pvz., tas pats Rymeikis neleistų man dėti apžvalgos sudirbančios Mamontovo albumą. Liūdna. :D
tai paverkiam:)
offca, tu gali tikrai daugiau – sudirbti naują am albumą galėtų net mažas vaikas.
jei draugiškai tai galim ir paverkt, nes tada iš gailesčo gal kas ir atkreips dėmesį, bo tie, kuriems sekasi niekam nepatinka :)
Pauliau, ten gi pavyzdys
tai davai rezhk ta sudirbima offca cia neissidirbinejes :)) zmonems bus idomu, sulauksi daug komentaru,… turiu omeny kad nesuprantu kas cia do ideja, tikslas rasyti tik apie jusu nuomone ‘gerus dalykus’ :)) Ar domenas ipareigoja? Tipo tik geri dalykai yra idomu? O blogo dalyko sudirbimas nera nauda kulturai?
Sis puslapis yra vienintelis mano sutiktas, kuris taip inirtingai pabreztu, laikytusi savo ‘koncepto’ ir as manau uzsirausit kada ant tu savo ideju, ir vistiek pasielgsit arba pasisakysit priesingai :) Va kad ir offca, noretu parasyti apie andriaus mamontovo albuma, bet… idejinis vadas Paulius neleidzia :))
na buvo cia jau tokiu „blogu dalyku sudirbimu”, buvo… ;)
vis tiek, kiekviename mūsų slypintis blogis veržiasi į paviršių :)
dvejete, filosofija paprasta – per valandą-dvi gali tiek sudomint žmogų vertingu albumu, tiek sudirbant atkalbėti nuo jo klausymo. energija išeikvojama ta pati, tačiau vienu atveju tu padarai kažką gero (sudomini atlikėju, supažindini su nauju geru dalyku), kitu – sugriauni tai, ko pats nesukūrei. griauti visada lengviau negu statyti, bet.. mes/aš manom, kad reikia daryti kažką pozityvaus, kuriančio.
du maumai, yra dar toks dalykas kaip subjektyvumas. va imant ta pati pvz. A.M. as galiu sudirbti, o tu gal rastum argumentu ji aprasyti kaip gera darba, tai ir pirmyn.
pauliau, einam alaus?
sorry, bet negeriu.. :)
tai nebūtina juk alų gerti susitikus alaus. nesupratingas.
jaučiu seksualinę potekstę!
p.s. brūkštelk privačiai, ką čia..
kam čia teisintis, nesuprantu? Na, negavot apdovanojimo, kam dabar aiškintis, kodėl taip nutiko?
Tiems, kas jus skaito, apdovanojimai nerūpi. Jei rūpėtų, skaitytų paršonį…
Gintare, vis tik patikslinsiu ir jums – šiame tekste yra 624 žodžiai. Sakinys, kuriame minimi ir apdovanojimai – iš 26 žodžių. Lyg ir mažuma..
aš irgi už tai, kad laikytumėtės savo koncepto „rašyt apie gera” – nors kritika gerai, bet per daug įsileidus galima nuslysti į cinišką sudirbinėjimą (kas gi ir taip klesti įvairių „prašmatnių” portalų komentaruose ir ne tik juose). tiesiog palaikau principinę jūsų poziciją.
jo, yra tik vienas minusas – jeigu neparašai, kad „x” yra š, kažkas gali pagalvoti, kad mes tiesiog apie tai neparašėm – gal nebuvom, gal neturėjom laiko. ir nueiti.. net buvo mintis padaryti rubriką „šiukšlių dėžė”, kurioje offca ir panašūs galėtų sakiniu kitu išsilieti..
Nuotrauką galėjot ir liūdnesnę parinkti. Šita kažkaip neįtikina.
matai.. kaip akivaizdu, kad šita fotke buvo daryta tame konkurse kuriame laimejome, o ne bloginu konferencijoje, kurioje taip ir nezinom, kodel pralaimejom :D
blogin konferencija buvo tik pašaipa iš socialinio reiškinio ir t.t. viską kas ten vyko galečiau apibūdinti tik kaip didelis pardavimas, naujų darbuotojų paieška, vnz. „popsas”