Kovo 1-14d. (Ukmergėje, Vilniuje)
� eštasis tarptautinis būgnų ir perkusijos festivalis „Ukmergė 2007
Daugiau info: http://www.eb.lt/lt.php3?vid=102&date=1172700211&id=13926&all=1
Kovo 2-9d. (Skalvija, Vilnius)
Tarptautinis moterų filmų festivalis „� ER� ĖLIAFAM“.
6-7d. PREMJERA! Pagal August Strindberg pjese spektaklis “KELIONĖ Į DAMASKĄ” (Klaipėdos dramos teatras) Rež. O.Koršunovas .
Rodys Nac. Dramos teatre.
Kovo 7 d. (Rusų dramos teatras, Vilnius)
„AVE MARIA“ : kūrinių ciklas sopranui ir vargonams
8 d. 19:00 val. Dainuojamosios poezijos koncertas
Didžiojoje salėje Mokytojų namuose
Dalyvauja: Domantas Razauskas, Eglė Sirvydytė, ALINA ORLOVA.
Kovo 9 d. (Kongresų rūmai, Vilnius)
Francis Goya ir ansamblis
10, 14 ir 16d. 18:00val. PREMJERA 3 v. opera vokiečių kalba Richard Wagner “VALKIRIJA” Rež. E. NEKRO� IUS
Daugiau apie tai: http://www.opera.lt/DesktopDefault.aspx?tabID=349
10 dieną, 19 val., Aktorių-šokėjų teatras „Kūrybinio Veiksmo Bendruomenė“ (KVB) jau ruošiasi naujai teatro premjerai.
“Vaidilos” teatre KVB trupė žiūrovus pakvies į savo pačių sukurtą šokio spektaklį „MES“.
Daugiau apie tai: http://www.eb.lt/lt.php3?vid=56&cat=18&nid=24030
10, 18, 20, balandžio 1 diena, 19:00 vaL.
Autobiografinės improvizacijos “ATVIRAS RATAS” Rež. A. Giniotis
Renginio vieta: „Vilniaus mokytojų namai”
Daugiau apie tai: https://www.tiketa.lt/Show.aspx?EvnID=1093&CtgID=35&LngID=LT
16 d. Miuziklas „PARYŽIAUS KATEDRA“
Įspūdingas miuziklo „Paryžiaus katedra“ sceninis koncertinis atlikimas Jus stulbins originalia kompozitoriaus Ričardo Kočiantė (Richard Cocciante) muzika, šviesos, garso ir vaizdo efektais, Latvijos dizainerio Davids sukurtais originaliais kostiumais, netradiciniais scenografiniais sprendimais, solistais iš Lietuvos
Miuziklas bus atliekamas „Siemens“ arenoje
Daugiau apie tai: http://www.kvazimodo.lt/
Kovo 17 d. (Vilniaus Lenkų kultūros namai)
Alternatyviosios muzikos apdovanojimai A.LT 2006
http://www.a-lt.org/
Kovo 20 d. 18.30 val. FILOSOFINIAI SKAITYMAI: M. BUBERIS „TU IR A� “
Dalyvauja L. Donskis, P. Vyšniauskas, A. Gotesmanas, J. Milašius
Renginio vieta: Mažasis Vilniaus teatras
Kovo 22 – Balandžio 4 d. (Coca-Cola Plaza / Skalvija, Vilnius)
Kino festivalis „KINO PAVASARIS’07”
Kovo 29 d. (Rusų dramos teatras, Vilnius)
MA.GR.IG.AL. (dvigubas duetas iš St. Peterburgo išsiskiriantis nepakartojamu, retai skambančių, populiarių kūrinių atlikimu. Preciziškai ir subtiliai klasikinę muziką interpretuojantis kolektyvas pasirodys kartu su Lietuvos bosų profesoriumi – Vladimiru Prudnikovu).
Kovo 30 d. 18:00 Premjera! J.W. Goethe FAUSTAS. Rež. E.Nekrošius. Klaipėdos dramos teatras
https://www.tiketa.lt/Show.aspx?EvnID=1062&ShwID=2048&CtgID=35&LngID=LT
Niu neminint svarbiausio kovo men. kulturinio ivykio Kaziuko muges :D
tureciau pasidalinti stai kuo:
6-7d. PREMJERA! Pagal August Strindberg pjese spektaklis „KELIONĖ Į DAMASKĄ” (Klaipėdos dramos teatras) Rež. O.Koršunovas .
Rodys Nac. Dramos teatre.
8 d. 19:00 val. Dainuojamosios poezijos koncertas
Didžiojoje salėje Mokytojų namuose
Dalyvauja: Domantas Razauskas, Eglė Sirvydytė, ALINA ORLOVA.
10, 14 ir 16d. 18:00val. PREMJERA 3 v. opera vokiečių kalba Richard Wagner „VALKIRIJA” Rež. E. NEKROŠIUS
Daugiau apie tai: http://www.opera.lt/DesktopDefault.aspx?tabID=349
16 d. Miuziklas „PARYŽIAUS KATEDRA“
Įspūdingas miuziklo „Paryžiaus katedra“ sceninis koncertinis atlikimas Jus stulbins originalia kompozitoriaus Ričardo Kočiantė (Richard Cocciante) muzika, šviesos, garso ir vaizdo efektais, Latvijos dizainerio Davids sukurtais originaliais kostiumais, netradiciniais scenografiniais sprendimais, solistais iš Lietuvos
Miuziklas bus atliekamas „Siemens“ arenoje
Daugiau apie tai: http://www.kvazimodo.lt/
10 dieną, 19 val., Aktorių-šokėjų teatras „Kūrybinio Veiksmo Bendruomenė“ (KVB) jau ruošiasi naujai teatro premjerai.
„Vaidilos” teatre KVB trupė žiūrovus pakvies į savo pačių sukurtą šokio spektaklį „MES“.
Daugiau apie tai: http://www.eb.lt/lt.php3?vid=56&cat=18&nid=24030
10, 18, 20, balandžio 1 diena, 19:00 vaL.
Autobiografinės improvizacijos „ATVIRAS RATAS” Rež. A. Giniotis
Renginio vieta: „Vilniaus mokytojų namai”
Daugiau apie tai: https://www.tiketa.lt/Show.aspx?EvnID=1093&CtgID=35&LngID=LT
Kovo 20 d. 18.30 val. FILOSOFINIAI SKAITYMAI: M. BUBERIS „TU IR AŠ“
Dalyvauja L. Donskis, P. Vyšniauskas, A. Gotesmanas, J. Milašius
Renginio vieta: Mažasis Vilniaus teatras
Primenu, kad kovojant su spam’u, visi komentarai, kuriuose yra trys ir daugiau nuorodu yra sulaikomi, kol ju nepriims administratorius.
Vertingos informacijos. Gal ir aš nuplauksiu paklausyt tos legendos – Alinos Orlovos…
As cia dar buvau pasizymejus saksofonisto Branfordo Marsalio vakara kongresuose, kovo 13 d. 20 val., http://www.bilietai.lt/axtweb/view/evt-desc/1.0-lt-EDS001000001699
bei David S. Ware džiazo kvarteta kovo 24 d. 19 val. Rusu dramos teatre http://www.bilietai.lt/axtweb/view/evt-desc/1.0-lt-EDS001000001830
jei kazka suviliotu ;)
Kaip gali Marsalis nevilioti?
Pauliau, gal kai sumeti viska i viena tai jau tu „musu” zinuciu nepalikinek, trink lauk, kam tas besikartojantis balastas..? A?
Aciu uz leidima :)
tai as kaip supratau, tu jo tik ir telaukei :D
Beje, labai idomu is kur kovo 8 d. renginyje mokytoju namuose atsirado Orlova? Perziurejau kaip tik http://www.kultura.lt/, nebent ji yra vakaro slaptas svecias, nes oficialiam repertuare tikrai jos nera :(
kaip tik norejau pasakyti ta pati – turiu newsleteri is bardai.lt:
Kovo 8 d. (Ketvirtadienis) 19:00 val. Vilniaus mokytojų namų didžiojoje salėje Dainuojamosios poezijos svetainės koncertas.
Dalyvaus Domantas Razauskas, Eglė Sirvydytė, Ovidijus Jucys
hm, gal pastebejimas ir ne i tema, bet Branford Marsalis brolis Wynton Marsalis ka tik isleido albuma „From the Plantation to the Penitentiary”, kuris labai palankiai ivertintas kritiku.
sakiau, kad ne i tema.
chebra, viska pastinau tikrai nieko nesuimprovizavau :D manau, kad galejo kazkas pasikeist ir tiek. (cia apie Orlova )
gerai, kad sutikslinot, juk kazkas vien tik del Jos ten butu ir nusitrenkes ;)
negros. tik domas ir egle
http://www.fotokudra.lt ir foto klubas „Užupio banginis” pristato fotografijų parodą „Polėkis”.
Tai 17-os autorių paroda. Šiuos darbus iš daugelio kitų, siųstų į parodą-konkursą, internetiniame portale fotokudra.lt atrinko fotomenininkai Marius Abramačius ir Marija Čičirkienė.
Parodos atidarymas Kovo 8 d. 19 val, Užupio „Galeroje” , Užupio 2/11, Vilnius.
Dar viena radau \”rengini\”.
Apie kaimynus iš Šiaurės šalių anapus Baltijos jūros esame skaitę, girdėję, o daugelis ir ten apsilankę. Tačiau gyvenimas ten taip pat nestovi vietoje, todėl Šiaurės ministrų tarybos biuras kviečia į renginių ciklą „Antras antradienis“.
2007 kovo 13 d., 18.00 val.
Šiaurės ministrų tarybos biuro biblioteka
Didžioji g. 5, Vilnius
LIETUVA ≠ ŠIAURĖS ŠALYS ?
Arba kodėl Lietuvos sostinė yra Ryga
Kovo mėnesio „Antro antradienio“ svečiai švedas vertėjas ir publicistas Jūnas Omanas (Jonas Öhman) ir lietuvė žurnalistė Laima Lavaste atsakys į šiuos klausimus, atskleis šiauriečių požiūrį į Lietuvą ir sugriaus arba patvirtins mitus apie Šiaurės šalis.
Prašome atkreipti dėmesį, kad vietų skaičius yra ribotas, vietų rezervacija nevykdoma. Įėjimas nemokamas.
na, kokie yspudziai is „kelias i damaska” premjeros?
mano tai ne per geriausi. jau senai apipasakotas baisiai sunkus kurinys virto i nemaziau sunku pastatyma. mano (matyt per bukam) protui neitiko, ir kazkodel man atrodo, jog tokiu kaip ash buvo daug, taigi vertinu kaip kol kas prasciausia matyta okt spektakli.
ar yra daugiau maciusiu?
Permetu nuoroda, kur truputi ispudziais apie Damsaka dalinomes tam skirtoje temoje.
Ziureti nuo 18 zinutes:
http://www.biteplius.lt/lt/2forum.showPosts/613418.444-=(222001267
paskaiciau visus. nors dvieju zmogu nuomoniu aiskiai mazoka… o ziuriu tas pauliaus taip megstamas pasiepti biteplius yra visai aktyviai lankomas kai kuriu musiskiu ;)
Negi im nezinai, kad tokios nuorodos cia netoleruojamos.
Antra, gi niekam tas „Damaskas” nebeįdomus. Net negaisau laiko del savo nuomones pareiskimo zinodamas, kad niekas neskaitys. Rasymo SAU malonumas, kaip sakant…
„negaisau laiko” nes „niekas neskaitys” yra neteisingas poziuris. bet, aisku, cia tavo reikalas kaip galvot.
nu nezinojau, kad netoleruojamos. tiesiog galejau viska perpastinti, ale kam cia tu paklodziu reikia..
to liu
tai mes daugelis ta bitepllius pasiepiam, bet mes visi nuo ten pradejom, todel nera cia ko isivaizdint.. ir tikriausia visu lankomas jis jau daugiau is kazkokiu sentimentu nei del realios naudos is ten.
nera ko cia teisintis :D
liu, per praėjusi KINO PAVASARĮ, po viešų diskusijų vakarėlio, vienas didelis mėgėjas, nusitrenkęs į Kanus, bet jame pamatęs gal porą filmų (AŠ BUVAU KANUOSE ! – gali žmogutis visiems po to pasakoti) už akių koneveikė Rasą Paukštyte, kai ji drąsiai pasakė, kad nė nesiruošia rašyti išsamios recenzijos filmui, kuris parodomas TIK VIENĄ SYKĮ. Aš rašau tik REKLAMINIAIS sumetimais. Ta prasme, kad butu kokia menka galimybe kazka „nuteikti” gaisti laiką ar negaisti, „pamatyti būtina”, ar visai nebutina. Kitu priezasciu rasymui nera, nes „RYJA LAIKA”. Kelio į Damasaką neturetu ilgai laikyti Klaipedoje. I Vilniu ar Kauna, vargu, ar pateks. Jeigu klystu – tada ir parasysiu. Kiekvienam rastui turi buti skaitytojas. Jei jo negali buti, tai rasytojas pykstasi su protu ;)
liu,
cia tik pozicijos isdestymas, kadangi jau apie tai uzsiminete ;)
Ir Arunai nesupratau ka reiskia tavo teiginys ” kad niekam tas Damaskas neidomus”? Del paklodziu rasymo bangoje tai suprantu tave, bet jei vertinant apskritai, tai tavo sitie zodziai man nesuprantami..
taigi taigi, ash tai cia tik p**davojuos biski, o va kodel damaskas „niekam neidomus” tai man irgi idomu.
g-taske kam nors idomus? Tik pati buvai.
Placiai aiskinti butu artimas sadomazochizmui aktas…
Arunai,
o vat man kitu nuomones po sio spektaklio buvo labai idomios, vien del to, kad suzinoti kaip sureagavo publika i si netradicini skandinavisku saltumu ir psichanalitinemis vingrybemis persismelkus OK naujajii spektakli.
Todel snd kaip tik turejau laiko, begau i spaudos kioska gaudyti kulturiniuose savaitrasciuose profesionalu atsiliepimu sio spektaklio tema.
Ir man patiko Julijaus Lozoraičio išsakyta 7md mintis:
„Kad šiandienine teatro aplinka yra patyrusi rimtų pokyčių. Pramoginis elementas mūsų teatro apraiškose tapo nuolatinis ir privalomas. Prasmingumo krislai tik kaip aitrus prieskoniai kartais pagardina tą sceninį „fast food’a”, kuri musu teatre priprato vartoti pačių teatralų išauklėta naujos kartos filisterių publika. Ir kai vieną dieną vietoje teatrinių „čipsų” su „gyvenimo filosofijos” prieskoniais jiems pateikiamas hipertrofuotas butaforinis kepsnys, skirtas ne tiek valgyti, kiek apmastyti kepsnio prigimtį, tuomet mūsų publika visiškai sutrinka…”
Toliau:
„…Visu tuo, kuo mėgina OK mus „šokiruoti” ar „gazdinti”, iš tikrųjų slepia gilią teatrinę ironiją. Ironiją, kuri visuomet išskyrė šį režiesierių iš kitų ir kuri yra neatsiejama Strindbergo kūrybos bei jo sceninių tradicijų. Ši ironija užslėpta giliai, bet jos smaigalys nukreiptas į filisterišką publiką. Kaip kadaise OK mokytojo J. Vaitkaus jaunatviškuosius darbuose”.
Dar man patiko LOzoraičio pastebėjimas, kad Klaipėdos teatro aktoriai tobulai įvaldė ir atspindėjo skandinaviško teatrinio ekspresionizmo tradicijas. Net gi užgimsta mintis, kad uostamiescio teatrui daug artimesnes yra skandinaviškos „urines” teatro materijos nei tautinės „kontinentinės”.
Kad šis klaipėdiečių įtikėjimas tuo teatru į kurį užverbuoja OK, paperka dar ir tuo, kad jis neskleidžia jokio „eurovaliutinio” atspalvio, kokį turi daugelis sostinės teatrinių žvaigdžių ( ką aš ir pati pastebėjau savo apžvalgoje po premjeros).
O bendros išvados po ilgo ir didelio straipsnio, kad tiesiog šį kurini sekmingai prieme skandinavai, nes jiems strindbergizmas taip lengvai kramtomas kaip mums Vaižgantas ar pan. O Lietuvos žiūrovams tiesiog jau pati pjesė iš anksto buvo galima numatyti, kad bus sunkiai kramtoma.. Bet OK kaip jau iprasta -rizikos nevengia ir todel mateme tai ka mateme.. :)
ir Arunai, o tai svarbiausia rasyti tik tas paklodes, diskusija neidomi tau? jau vien as zinau, kad is g-tasko bent 4 maziausia mate.
Kai suzinosiu, kad 4-i mate ir cia pamatysiu, „keisiu pozicija”. Kaip ir tamstele stipriai keiti, lyginant su „naktiniais uzrasais”. Neziuredamas i juos, bandau prisiminti, kad aiskinai apie „trupes jaukinimasi” ir pan. prie Korsunovo. Dabar gi, cituojama, jog „trupė subtiliai jaucia…”. As gi ta trupe priemiau, kaip SENUS PAZISTAMUS, kurie buvo tokie puikūs SALTAME VAIKE – stipriai psichologiskai sudetingame spektaklyje, kuriame Korsunovas stipriai laiko DIDZIULI SPEKTAKLIO RAKTA i ziurova, i savitarpio supratima. (Su vienu is „baltai nudazytu” aktoriumi net teko kartu Klaipedoje apsipirkineti IKI parduotuveje. Taigi, seniausi pažįstami…)
Juliumi Lozoraiciu remiuosi anksciau uz im cia, – OKT svetaineje.
Kaip ir sakau ten – šauniai ir giliai parasyta.
Iziuriu musu skirtumus ir tame, kad as sedejau ant grindu, maciau publikos „priemima”. Nesiremiu i tuos, kurie kilo ir ejo is pirmos dalies, bet labai jau skirtingai likusieji intelektualai sedi 5-ias valandas „pas Nekrosiu”, ir mazesnes valandas „Kelyje i Damaską”. Todel ir akcentuoju ta savo RAKTA…
O remtis premjerine Vilniaus publika, tikrai man dabar ne sarmata. Cia ne Coca Cola publikos reakcija, kai sakai, kad ejo lauk, ar plojo. Ten ji kur kas maziau „rinktine”…
Jeigu ne Mamontovo teze Eurovizijoje, gal ir nesugalvociau, kas negerai su Strinbergu pas Korsunova. Ir Mamontovo 3 min. spektaklio apibudinime, ir 3 val. OKT darbe, iziurejau ASOCIACIJAS. Toks man yra taip pat ir garsus kino autorius britas Peter Greenaway. Viskas taip puiku, bet KABLIO trūksta…
Galima perbuksuoti popsiskumo poreiki i jusu darza, jei imciau vertinti jusu asociacijas su puikiuoju didžiojo dueto STRINBERG-BERGMAN vieno is nariu darbu, nuostabaus filmo „Fani ir Aleksandras” priemima. Betgi nemastau, kad jus „trokstate tik popsiskumo” ir filmas nykokas jums del to. Ten reiketu ieskoti kitu priezasciu…
Nekrosiu popsistu vadinti sunkoka ir esme tame, kad KABLI randa (tiesa Fausto treciojoje dalyje kai kurie kritikai-profesionalai apkaltino maestro, to kablio neislaikymu rankose. Su tuo is dalies sutikdamas, as vis tiek ana spektakli ziurejau su malonumu, kai „Kelione i Damaska” virsta kone kankyne, esant ir stipriai, neisplaukusiai rezisurai ir uztikrintai vaidybai…
Arunai, gal galetume patikslinti kur butent as keiciu savo nuomone..?
as lyginu savo sita pastraipa:
„Kelione I Damaska” kitoks dar tikriausia ir tuo, kad jame nematome įprastos jo teatro trupės su visom Samuolytem, Gavenoniais, Ivanauskais.. Man tikrai buvo idomus tas jo „lipdymas is kito molio”, o tiksliau su Klaipedos teatro aktoriais. Ir nepasakyciau, kad ta trupe super ypatingai pademonstravo vaidybinius sugebejimus, bet man buvo idomu.. Buvo grazu ziureti i ta nuosirduma sklindanti is tu aktoriu, tas tikras ašaras riedančias upeliais su pasikukciojimais. Man toks įspūdis kažkodėl šovė galvon, kad režisierius tarsi atskleidė šiuos aktorius naujai patirčiai, ir jų darbas scenoje, jų atsidavimas savo vaidmenims tarsi bylojo apie nebylų dėkingumą, o kartu išdidumą.. galbūt todėl jis ir pasirode toks nuoširdus.
su Lozoraicio sita:
„Kad šis klaipėdiečių įtikėjimas tuo teatru į kurį užverbuoja OK, paperka dar ir tuo, kad jis neskleidžia jokio “eurovaliutinio” atspalvio, kokį turi daugelis sostinės teatrinių žvaigdžių”
Kas dar? Jei tu labai nori remtis publika, tai kai buvau Fauste, publika vos sygebejo viens isploti. O atsistoti ir pagerbti rezisieriu ir trupe, gal is vis tik viena isdrisau saleje… ir is to galime daryti kokias tai isvadas?
Ale tu nueik i „Meile pagal grafika” ir pamayti kaip ten ploja uz tat..
Bet ne tame esme. Mes gi visi sutinkame, kad pjese nors nelengva, bet tikrai stipri. Kad spektaklis lyg ir nera blogas, bet ir iki galo kazkas nepraspresta, kaip tu sakai: rakto ar tai zinios, kablio pagrindinio truksta, man isdirbimo, gilumos ir t.t… Mes visi tikriausia ta pati jauciame tik vadiname kitais vardais.. Bet kaip minejau teisus ir Lozoraitis, kuris sako, kad tiesiog sios pjeses pasirinkime jau savaime buvo uzkoduotas jo sunkus perpratimas lietuvos publikai..
as tik svaicioju, jei premjera butu vykusi Klaipedoje, ir ten butume ziureje si spektakli, toje uostamiescio dvasioje ir nepretenzingame Klaipedos teatre ir net gi nezinant kas sio spektaklio rezisieriaus.. Idomu, ar butume lygiai taip paciai viska vertine? Ir ar sis spektaklis iš tikruju nebūtų kitaip „suskambejes” butent toje aplinkoje.. ? Kaip raše Lozoraitis cituodamas Vaitku, jog iš tikruju tas pats spektaklis „ivyksta” (gerai suvaidintas, itikinamai ir t.t.) tik viena karta (nebutinai premjeros metu), o visi kiti tik to „ivykusio” atkartojimai.. Kodel man atrodo, kad jis jei ir „ivyks” TAI turi atsitikti kazkodel butent Klaipedoje..
Be to, kadangi megsti buti ypatingai tikslus tai pjeses autoriaus teisinga pavarde yra A.StrinDbergas. pastebejau, kad visur ja rasydamas praleidi D.
Arunai, tokias mintis kaip „Negi im nezinai, kad tokios nuorodos cia netoleruojamos” ateityje paprasyciau kuo nors pagristi – girdziu tai is tamstos n-taji karta, bet nesuprantu is kur tai ishtraukei? O del rasytoju/skaitytoju.. Cia ne visai biteplius formatas, tad.. Nueik i omni- balsas.lt – ir pamatysi, kad po daugybe idomiu straipsniu tera vos keli komentarai. pagal tavo logika – niekas neskaito.
Del klasiko pavardes pataisymo dekui – issilavinimo spragos…
Pozicija buvo pakeista, nes pirminis įspūdis – „trūksta gylio”, jeigu lyginsime su „Faustu”. Dabar kažkaip kitaip šnekama…
Mano požiūriu, su Strindbergo tekstu elgtasi visu rimtumu ir gerai interpretuota. Pačiam spektaklio „vaizdeliui”, profesionalumui aš neturiu jokių priekaištų.
Su plojimais „Fauste” iš tikro blogai, reiškia, per visus spektaklius. Tačiau puikiausiai mačiau kaip ta jūsų ignoruojama publika sėdi ir žiūri vieną ir kitą spektaklį. Ten visos vietos liko užimtomis. Čia – labai praretėja po pertraukos. Gerai, didžiulį kosėjimą suverskim gripavimui, bet dėmesio koncentracija – ne „Damasko” naudai. O per Faustą neplojama, nes labai jau išvargina žymiai prasčiau Nekrošiui pavykęs trečiasis veiksmas – paprastai garsiai nereiškiantys įspūdžių profesionalai, šiuo atveju, šalia manęs sėdėjusios Rasos Paukštytės asmenyje, nesusilaikė su labai nepatenkintos replikos pareiškimu. Tas atsispindėjo ir jos operatyviausioje kritikoje „Menų faktūroje”, su kurios teiginiais apie 3-ią veiksmą aš nelabai norėjau sutikti. Po kelių dienų Valdas Jauniškis parašė labiau susigulėjusią recenziją. Tai kodėl jis dabar neparašo, nors buvo „Damaske” pirmą rodymo dieną. Betgi – „Damaskas”, manyčiau, prasčiau yra nuo pačių pradžių su tuo, ką ji apibendrino apie Nekrošiaus 3-ią veiksmą.
Ar nebus tas pats, kaip su A.Puipos Jurgos interpretacija – nėra kritikos visuose šaltiniuose, kuri paprastai pasipildavo po ilgametražio lietuviško filmo premjeros…
Na, naujajame KINO žurnale bus. Nebėra kur dėtis…
Na, apie „bangą” nerašysiu, ką dabar visada ir darau po tam tikrų reakcijų, tik atsiradus g-taskui ;)
Tiesa, pamiršau apie Večerskį. Jis juokina. Neabejoju, jog pažvengčiau stipriai… Reiškia pagauna „kablį”… Bet finansinį, ko reikia Nacionalinio kasai…
Tik nežadu eiti. Manau daug tokių, nemačiusių „Meilės” ėjo į Strindbergą…
Nemanau, jog konkrečiai savo recenzija J.Lozoraitis apeliavo į šią sferą. Jis apeliavo į ankstesniuosius O.Koršunovo spektaklius. Kritikas teisus dėl publikos „kartelės lygio”, ir nevisai teisus dėl ankstesnių O.Koršunovo spektaklių popsiškumo. Taip, kai kurie, nors ir talentingi („Paūmėjimai, „Romeo ir juliet”, „Vaidinant auką” ) yra intelektualiai popsiški. Yra šito. Bet daugelyje – ne visai. Net tokiuose kaip „Shopingas” ar „Roberto Zucco”…
Tik, va, nežadu eiti
Arunai, o tu man parodyk kurioje vietoje as „sita” savo pozicija pakeiciau?
Net priespaskutineje zinuteje tai dar karta pakartojau..
Tik as jau kelinta karta pastebiu, kad tu daugiau blaskai savo demesi i publikos reakcijas, negu koncentruojies i tai kas vyksta scenoje. Ne gi tu tikrai „tai” vadini kazkokiu svarbiu rodikliu, kuriuo gali matuoti spektaklio verte.. o dar kokius kosejimus prikisi, cia jau visai.. Ar nemanai, kad jei turi savo galva, o su ja ir savo nuomone ja ir destyk, net jei jis bus tokia – vienintele.
As manau, kad parasys dar ne viena ta recenzija, palaukim.. Jau man itartina pasirode, kodel 7mdienose si karta recenzavo Lozoraitis, o ne Vasinauskaite, kaip iprasta. idomu.. O Jauniskis per pirma veiksma sedejo uz musu, per antraji – jau nebemaciau :D tad neaisku isejo namo ar i kita kokia geresne vieta..
beje, o is ko sprendi, kad rezisierius interpretavo gerai Strindbergo pjese?
matai Arunai, kalbant apie lig siolini OK repertuara, nori nenori beveik kone visi jo spektakliai buvo kepami su tokiu zaismingumo, dinamikos, išsidirbinėjimo, cinizmo, humoro net gi šou prieskoniais.. net gi pacios pjeses, jos tiesiog buvo lengviau sukramtomos publikai, net jei jie ju neisikirsdavo iki galo, net jei nesuprasdavo, kad publika juokiasi pati is savo issigimimo.. o dabar kaip sako teisingai Lozoratis – ismete kepsni, bet ne valgymui, o mazu maziausia mesinejimui.. ir jokio sou, ir jokio fucking ar shoping, vien rimtas tekstas vis labiau vedantis psichozen pavargusias lietuviu smegenis po darbo dienos.. tai kaip gi lietuviai nepasimes, kai atejo „zaidimu”, o gavo stai ka..
Diskutuojant apie paskutinę, iš principo teisingą, žinutę turiu vieną prieštaravimą – KARALIŲ OIDIPĄ. Sunkokai gromuluotą klasiką. Tačiau teigiant, jog ten nebūta bent kelių „raktų”, reikštų nusišnekėjimą. Juos tik reikėjo rasti, kas irgi nebuvo lengva…
Visai nesigėdiju ir neatsižegnosiu dėl kūrybos poveikio, įspūdžio, priimtinumo vartotojams. Šiuokart – salei.
Ir šįkart žymiausią tos sferos kūrinį esu skaitęs nuo A iki Z. Tenai toks plikagalvis storulis postringavo:
„Teatras, kuris „išmeta” neįdomų publikai reikalą (galima sakyti, nacionalinį reikalą – tinka ir alus, ir krepsinis, ir tautos pasididžiavimas, teatras), yra pasmerktas žlugti”.
Tuo ir vadovaujuosi, kaip pačios mylimiausios knygos pasekėjas. Nes jei filmas sukuriamas, bet įdomus 1000 žmonių, spektaklis, kaip šis, – 100-ui, yra savų ambicijų tenkinimui. Ir nevykęs. Aš esu 101, masinės publikos atstovas. Tos, kuri neplanuoja skaityti to išprotėjusio genijaus, kuris dėl to „Damaską” parašė gal dar talentingiau. Dabar apsiribosiu, kad perskaitys V.Jauniškis. Antrine žinia. Be abejo, perskaitęs, visai kitaip vertinčiau…
O neskaitysiu del to, kad kaip internetinės kultūros atstovą, domina šiandieninė E.Nekrošiaus premjera. Atrodo, šiandien yra ir nematytas vienas K.Muratovos filmas. Po poros dienų bus B.Marsalio koncertas. Studentaujant, iš tarybinės spaudos suvokiau, jog šie broliai – geriausi savo rūšies muzikantai pasaulyje. Apgailestavau, kad niekada jų neteks išvysti. Laikai pasikeitė, ir bent 5 min. iki koncerto privalėčiau būti prie salės. Dar domina tokie reiškiniai, kaip du nauji kultinio nuotykių žanro kino žvaigždūno, netikėtai tapusio ir kultiniu kino režisieriumi filmai APIE TĄ PATĮ. Dar domina, ar tikrai pasak mūsų nacionalinės religijos speco A.Gedmino visai jam nežinomo trenerio Trofimovičiaus darbas psichologiškai ir dalykiškai yra toks „stebuklingas”, kaip atrodo – juk ryškus autoritetas Rūtenis Paulauskas atsisakė stoti prie „Lietuvos ryto”, manau, todėl, kad NEAIŠKU KĄ daryti su psichologiškai sužlygdytais žmonėmis. Faktiškai galėtų padėti tik atostogos, o jų negaii būti – reikia kovoti dėl Europos taurės….
Dar domina, kad neseniai sėkmingai praėjusiame SKALVIJOJE prancūziškų filmų festivalyje, viename neblogame filme, kuriame japonė pianistė vargo su mafiozu, nutariusiu pasišvęsti PIANISTO karjerai, yra pasakoma – „sugrojo kaip HOROVITZAS”.
Esu įtraukęs į planus įdėmiai 1,5 val. peržiūrėti jo DVD, įrašytą prieš 20 metų, kai senatvės dėmių išmuštas 85-etis ukrainietis REPETUOJA su La Scalos orkestru. Kur yra ten STEBUKLAS, kad XXI iaus filme minimas būtent Vladimiras Hirovitzas, o ne kažkokie klestintys superpianistai iš „Vilniaus” festivalio garsiųjų supersvečių tarpo….
Ir jei dirbu nuo 6 iki 17 val., tai STRINDBERGO skaitymas nebus mano planuose. Nesu iš to 100 Lietuvoje žmonių, kurie gali sau tai leisti.
Ir jei režisierius pateikia taip, kad salė „murkdosi” ir tamsta taip pat lieki nusivylusi, yra blogai. (Šveikas šypsosi)…
O kad interpretavo „gerai” – man nekelia abejonių dėl bendro spektaklio įspūdžio. Na, jis tikrai „globaliai” atrodo – visi ryšiai, dialogai ir monologai sudėlioti. Na, palauksiu V.Jauniškio, matysim, ar patvirtins mano „manymą”…
Ir dirbdamas nieko bendro su menais neturintį darbą nuo 6 val. iki 17 val., aš STRINDBERGO neplanuoju skaityti. Nebent kas mokėtų :) :)
Kadangi cia reklamuojama opera VALKIRIJA, paklosiu savo paranojiska paklode.
99% is cia bunanciu mano(teisingai), jog tokia OPERA, kokią turime galimybių pamatyti Mūsų Nacionaliniame Operos ir Baleto teatre – konservai.
Konservai išraiškingiausios meno rūšies, klestėjusios ir buvusios veik venintelės sceninės mados prieš šimtą ar gerokai daugiau metų.
Tai netiesiogiaI galima pasitvirtinti sau apsilankius NAOBT ir pasižiūrėjus į užpildžiusius salę – iki 90% žiūrovų bus nugyvenę didesnę pusę gyvenimo, daug ir pensijinio amžiaus. Taip pat daug išsipusčiusių kaip į balių. Mintyse tuoj sušmėžuos negeros žodžių snobizmas, prestižas prasmės…
Stebina didžiulis teatro personalo kiekis. Ir kadangi spektakliuose jaunimo kur kas mažiau, nei bažnyčiose per mišias, galvoji – kokia tos „pramonės” ateitis? Kaip išsaugoti (jei verta) nepakitusią klasikų OPERĄ, jei būsimiesiems pensininkams ji visai neįdomi dabar? Tikėtis, kad su amžiumi keisis pomėgiai, ir dabarties studentai sugužės po pusės amžiaus žiūrėti tos klasikos? Abejočiau…
Bet abejones sklaido Valstybės atkūrimo dienos proga įvykusi RICHARDO WAGNERIO operos Valkirija premjera, režisuota mūsų dramos teatro unikalaus grando EIMUNTO NEKROŠIAUS.
Va, dėl režisieriaus visa tai ir rašau. Rodosi, ką ten parežisuosi? Nepasakysi – dabar sudainuokim kažką iš trečio veiksmo, šitą ariją pašaliname, bedainuojančiam solistui sugalvosi liepti apibėgti sceną penkis kartus dėl įtaigumo… Tuomet reiktų jau rašyti ne R.Wagnerio operos pastatymas, o „muzikinis veikalas pagal „Valkirijos” motyvus…
Tokių dalykų aprašomoje operoje nėra. Režisūros asas negali keisti eigos, improvizuoti savaip pagal libretą ir … tampa svarbiausiu, dėl ko, po tokių įžanginių atsiribojimų, nuoširdžiai rekomenduoju pamatyti šią kol kas premjerinę operą.
Mano nustebimui dėl aukščiau minėtų priežasčių, pastatymo meistras KIETAI matosi.
Kas padaryta iš apkerpėjusių tradicijų ir kaip įdomu stebėti operos dainininkus, tapusius dar ir puikiais draminių vaidmenų atlikėjais! Netgi toks kitame atvejyje kičas, kaip kartotinio žirgo vis pernešimas per sceną, tampa puikia detale, kada nuolat operoje apdainuojami žirgai.
Betgi būsimam „Valkirijos” žiūrovui reikia ir pasiruošti. Visų pirma, mesti iš galvos visus reikalus tą vakarą, nes opera prasideda 18 val. baigiasi 22.45 val. – 3 veiksmai po geras 1,5 val. su pertraukomis. Ir ne garsiojo Eimunto Nekrošiaus pomėgiai ilgai trukmei čia kalti – fašistų padarytas jų ideologu Richardas Wagneris kūrė savąją garsiąją operos tetrologiją „Nebelungų žiedas”(susideda net iš 4-ių operų) net 26-ius metus !!!, ir dalį jos – operą „Valkiriją”, neabejotinai kraupiai užtęsė. Maža to, nesijaučia jo globaliame darbe, kad klausome genialaus melodisto, savybės, kuri kaip bežiūrėtume, muzikoje yra svarbiausias dalykas. Jis paprasčiausiai meistriškai verčia eiliuotą tekstą į jo sudainavimą. Praktiškai operoje tėra vienas, užtat, didžiai genialus motyvas. Jį iškėlė ne vien naciai, bet ypač ryškiai panaudojo ir kino klasikas FRANCIS FORD COPPOLA savo nemariojoje sraigtasparnių atakoje filme APOCALYPSE NOW. Gavosi toks filmo ir muzikos derinys, kuriam tegali prilygti garsieji N.Rota-F.Fellini, E.Morricone-S.Leone kino duetai. Likusi muzika neatrodo kažkokia tai ypatinga.
Bet režisūra, remdamasi labai talentinga scenografija ir kitomis išraiškos priemonėmis tokia įspūdinga, jog užpildyta salė sulaikiusi kvapą seka veiksmą scenoje. Nors rodytųsi, visi koziriai E.Nekrošiui tiduodami pagal žanro specifiką tik uvertiūrose…
Kiek sunku beatlaikyti „žiūrėjimo įtampą” (vaidinama juk vokiškai!) trečio veiksmo viduryje, kai, rodosi, jau išseko režisūrinės galimybės ir statiškai atliekamos lyrinės arijos. Bet, ne. Greitai ir netikėtai „surandami” balti balandžiai, paversti vištomis (pamatysite, kodėl taip pasakiau), ir tampa vėl įdomu…
Esu už tai, kad po dienos darbų, mokslų ar kito įtemto laiko trūkumo atžvilgiu gyvenimo, žmogus ateitų į teatrą „iš gatvės”, t.y. menkai žinodamas ORIGINALŲ pastatymo pagrindą – neskaitęs knygos, pagal kurią pastatytas spektaklis (filmas), nematęs visų anksčoiau to kūrėjo sukurtų darbų, neperklausęs ankstenių įrašų. Akivaizdu, jog kai einama žiūrėti interpretacijos (ekranizacijos) „pasikausčius”, yra kur kas geriau. Bet ar tas įmanoma visiems. Jokiu būdu – ne. Ir toks žmogus, patekęs į spektaklį turi susigaudyti „kas prie ko”. Jei, turėdamas spektaklių lankymo praktiką, nesusigaudo – dažnai kaltesnis bus statytojas, ne žiūrovas. Galima polemizuoti su manimi, tačiau pirmą kartą Lietuvoje pastatytos Valkirijos atžvilgiu, kokiu tai būdu sužinoti libreto turinį – būtina. Kitaip – bus prastai. Man taip ir buvo. Mat dėl objektyvių priežasčių nepatekau į pirmą veiksmą – pavėlavau 15 min. dėl to, jog šalimais esančioje SKALVIJOJE rodo dabar fenomenaliosios Kiros Muratovos filmus, ir man nematytas baigėsi po 18 val. Esu įpratęs ir nepradėti žiūrėti filmus ne nuo pradžių, ir išeiti nepamačius pabaigos, bet – tik ne K.Muratovos atveju… Ogi, pasirodo, (esu labai retas operų lankytojas), NAOBT griežta tvarka – labai akylai žavingos, pasirėdžiusios gražiomis uniformomis, prižiūrėtojos, neįleidžia vėluojančių į salę… Vis dėlto nemanau, kad tai esmingai sutrukdė suprasti libretą – vokiškai dainuojama su kur kas nepatogiau nei kine rodomais titrais – palubėje. Skaitai juos – nematai tos klasiškos Nekrošiaus režisūros. Ką pasirinkau – aišku…
Galima bandyti aiškintis operos turinį ir prieš tuos ilgus veiksmus – programėlė kainuoja 11 litų (lupikavimas, nors suprantu, kad būtina išlaikyti teatrą), apie pirmą veiksmą aprašoma, kaip sakė nusipirkusieji tą, į žurnalą „Versus” pagal apimtį panašią, programėlę– 15-a puslapių, apie antrą veiksmą – tiek pat…
Taigi, dėl šito įspėjau…
Tai jau ketvirta Eimunto Nekrošiaus pastatyta opera. Bet pirmoji Lietuvoje. Kitos buvo Italijoje. Ir nors parašiau daug gąsdinančių motyvėlių, patikėkite, – tokios įdomios operos mūsų šalyje dar nematėme. Drįstu taip teigti, nematęs Kongresų rūmuose „Bohemos”, bet tai, ką sakau, neabejoju, jog „pataikau”…
Tradiciškai orkestre silpnokai skamba styginiai, lėkštas varinių pučiamųjų garsas (tarsi elementarus dudų orkestras grotų, kai varijuoja tą garsiąją „Valkirijos nakties” motyvą), tačiau puikiai tvarkosi su arijomis solistai.
Publika pakosėja, suskamba mobilieji tik jau trečio veiksmo viduryje, bet ir tai greitai liaujasi. Dėmesys vėl prikaustomas finale.
Jei paskutiniame Eimunto Nekrošiaus pastatyme dramos teatre- FAUSTE, kiek neorganizuotai gaunasi plojimai – publika apdujusi nuo spektaklio, ir tarsi nebeturi jėgų, tai čia užplojama „už du”…
turiu pakvietima 2 asm. i koncerta. pats negaliu, gal kas nori?
Kovo 17 d. (sestadieni) 19.00 val.
Sv. Kotrynos baznycioje
SV. PATRIKO DIENA
Grupe \”Sephira\” (2 smuikai, fortepijonas ir 2 vokalai), diriguos Katkus: http://whatson.delfi.lt/news/music/article.php?id=12510960
jei ka, rasykit laiskus f.luchette@gmail.com
Lygiai pries 2 metus buvau surašęs savo įspūdžiu apie neeilinio jazz dueto koncertą:
Matthew Shipp’o/piano/&William Parker/kontrbass/
Ką gi, nors labai tamsūs (vis gaunu špilkas, kada vardiju negrais – nereglamentas! ) aukščiau minėtos anotacijos herojai išvykę iš Vilniaus, jaučiu „pareigą” parašyt apie koncertą. Ne vien todėl, kad prasidėjęs kaip „įtartinas savo verte” ar net abejotino jazz’o vakaras baigėsi trečiąja dalimi, dėl kurios vylėsi pristatęs muzikantus Darius Užkuraitis, t.y. griausmingomis ovacijomis ir trijų gabalų papildomu atlikimu bisui, bet ir todėl, jog LRT profesionaliai filmavo VISĄ KONCERTĄ, ir per LRT 2 rodys,
Šio niujorkiečių dueto muzikos esmė mūsų akimis bei patirčiai būtų abejotina visų pirma dėl to, jog atstovauja stiliui, kuris linkęs kėsintis į muzikos pamatus – melodiką ir ritmą. Nes, koks bebūtų ryškus rep skanduočių ritmas, jei tokia muzika yra be apčiuopiamos melodijos – ji nieko neverta. Arba kokia eksperimentinė elektronika – jei neįmanoma apčiuopti ritmo stuktūros, manau, muzika to vadinti negalėtume – tik garsų junginiais ar kaip kitaip. Lygiai kaip TEATRE, KINE. Čia visko pamatas yra siužetas, pasakojama istorija – jeigu kiti būtini atributai atlikti labai čiki, o pastarųjų nėra – vaizduojamojo meno atstovų darbas nevadintinas nei spektakliu, nei filmu…
Taigi, pianisats ir kontabosistas ėmė groti muziką, kuri iš pat karto kelia susirūpinimą klausytojui: aišku, kad melodikos neapčiuopsi, ritmo nepagausi – sklinda, rodosi, pavieniai sąskambiai, technikos apraiškos, akordai. Tokia muzika turi daugeliui žinomą avangardo terminą. Dabar, mėgstant, „apsikaišioti” daugybe terminų, toks stilius vadinamas ir free, ir abstrakčiąja, ir eksperimentine, ir dar daug daug kitokiais terminais. Panašios muzikos klausyti mus mokė ir senieji Ganelino trio koncertai, ir dabarties LT žvaigždė Petras Vyšniauskas. Tačiau, manau, ne vien aš, bet ir „liūto dalis” kitų jazz’o mėgėjų, išgirdę, jog bus tokia muzika, stengiasi apeiti tokius „performansus.”
Iš karto sakau – JAV muzikantų meistriškumas leido „nugalėti” šias abejones ir „nepasitikėjimus”. Kad ir sklinda atrodytų padriki sąskambiai, muzikavimo jungtys atliekamos taip kvalifikuotai, profesionaliai ir su skoniu, jog, kaip minėjau, visa tai baigėsi tiesiog griausmingomis ovacijomis. Taip ilgai ir nuoširdžiai neplojama iš mandagumo ar pareigos. Reiškia, tamsiaodžiai patraukė link savo muzikos supratimo, tapo artimais dūšiai. O galima buvo įtarti, kad maždaug dvi dešimtys koncerto pertraukų metu pardavinėjamų CD yra išraiška daugiau to, kad grojama tikrai laisvai – t.y. vargu bau ar galėtų patys pakartoti du vienodus koncertus, o jau surašyti savo muziką natomis, tai jau tikrai nepavyktų. Žodžiu, arsitiktinai nugirdus ištrauką, imtume ir pavadintume – išsidirbinėjimas. O koncerto klausytojai, kurie klausė ne gabalą, o visumą, matote, toli gražu prie tokių išvadų nepriėjo!
Apie patį grojimą pasakysiu trumpiau – jeigu pianistui savo grojimo technika gan sunku nustebinti daug jų mačiusius lietuvius (tiesa, koncerte būta daug netautiečių – skambėjo įvairios kalbos aplinkui), tai TOKIO LYGIO kontrabosininko, drįstu tvirtinti, pas mus gal nė nebuvo! Bet ir Matthew Shipp’o akordų stiprumas, improvizacijų įtaigumas, aišku, mintis, darė savo – aukščiausia klasė. Ogi kas neišjungs pirmą minutę jų koncerto transliacijos, turės malonumą išvysti Williamo Parker’io kontraboso virtuoziškumą – sakau iš anksto: bus grojama su dviem strykais vienu metu!
———————————————————————————
Taigi su neslepiama nuostaba skaitau, kad šiuos aukščiausios klasės avangardininkus bus galima pamatyti Vilniuje vėl už savaitės (2007 03-24 Rusų dramos teatre):
http://www.bilietai.lt/axtweb/view/evt-desc/1.0-lt-EDS001000001830
Gaila, jog fatališkai koncertas kertasis su KINO PAVASARIU…
kaip apmaudu, kad negalesiu pamegint. siaip turiu gal idomu matthew shipp bendra projekta su antipop consortium, galesiu imest.
klausykit, vakar maciau viena labiausiai sirdi glostanciu stendu – Naujasis Baltijos sokis ’07. tai visgi bus :)
Taigi, aukščiau siūlytą DAVID S. WARE koncertą ignoravau dėl to, kad du virtuozus iš jų buvau matęs prieš porą metų ir aprašiau aną koncertą čia, dėl to, kad KINO PAVASARYJE buvo tuo metu vienas iš geriausių filmų su atvykusiais trim pagrindiniais kūrėjais iš JAV, kalbėjusiais ir prieš seansą ir, po jo, ir dėl to, jog šalia Coica Cola Plaza tuo metu grojo THE TARANTINOS iš Londono. Pasirinkau juos. Neįtikėtinai aukštoje energijoje atliko Quentino Tarantino naudotus garso takelius filmuose. O gal reikėjo rinktis Rusų dramos teatrą? Dabar šnekantis per ŽINIŲ RADIJĄ Arkadijus Gotesmanas, vadina tą kvartetą geriausiu dabar pasaulyje, sako, jog rodėsi, kad COLTRAINE nusileido atgal į Žemę….
Taip, tokių sutapimų vienu metu dar neteko apturėti. Lyg kokiame Manhetene gyventume…
krc, tai kaip ta balandzio repertuara iskelti?
nes as pvz jau labai noriu kalbet apie Naujaji Baltijos Soki ’07.
Jau radau kazkokia programa – http://www.eb.lt/lt.php3?vid=67&id=1471
Jeigu manai, kad kam tai bus labai aktualu (ne mano sritis), galima gi ir greta balandzio renginiu padaryti irasa „Naujasis Baltijos Sokis ‘07
Grįžtant prie O.Koršunovo „Kelionės į Damaską”, kažką į mano argumentus panašiai dėsto šiaip nelabai mano mėgiama teatro kritikos veteranė Audronė Girdzijauskaitė:
„Klaipėdiškių „Kelionėje į Damaską“ Oskaras Koršunovas galynėjosi su Strindbergu. Tai sudėtinga medžiaga, ir, man regis, Oskarui Koršunovui ne viskas pavyko: painioj sapnų, išpažinčių, prisiminimų sistemoj stipresnės atrodė moterys – Eglė Barauskaitė (Dama), Nelė Savičenko (Motina), o pats herojus – Nepažįstamasis – Vytautui Anužiui, visiškai kito „amplua“ aktoriui, nenusisekė. Šį vaidmenį, įsivaizduoju, galėtų suvaidinti tokie „sielos gyvenimo specialistai“ kaip kiek ankstesnių laikų Valentinas Masalskis, o gal net Viktoras Šinkariukas – dramatiški kankiniai, meilužiai filosofai, gal turputį cinikai… Spektaklio dailininkė Jūratė Paulėkaitė, profesionalė (tai pabrėžiu, nes daugybė šį sezoną matytų scenovaizdžių atrodė mėgėjiški, be idėjos ir nevalyvi arba stačiai „klaidingi“ pjesės ar kuriamo spektaklio atžvilgiu), sumanė jai lyg ir nebūdingą „tirštą“ scenovaizdį, savaip gožiantį aktorius, nes daugybė ilgo veikalo scenų vaidinama stiklinėse kabinose ar vitrinose, kurios norom nenorom izoliuoja aktorius nuo mūsų ir vieną nuo kito (nors suprantu, kad tas gyvenimas dėžutėje pabrėžia personažo vienatvę), apsunkina jų bendravimą, o ir kabinos atrodo jau kažkur matytos…”