ROBERT CHARLES WILSON „Kokonas“

Anksčiau ar vėliau krinta kiekvienas, ir visi mes kur nors nusileidžiame.

Užantlantinio rašytojo Roberto Charleso Wilsono mokslinės fantastikos romanas “Kokonas” (orig. Spin) yra tikras gėris – vienas tų, kurie tikrai verti gulėti “Pasaulinės fantastikos aukso fonde”.

2006-aisiais nurovęs Hugo romanas “Eridano” leidimo nugarėlėje turi anotaciją su, iš pirmo žvilgsnio, kiek naivoka idėja – vieną naktį Žemę apsupa kokonas, uždengiantis žvaigždes ir paverčiantis planetą savotišku balzamuotu muziejaus eksponatu, nes laikas už kokono lekia milijonus kartų sparčiau nei Žemėje. Toks piešinys iš karto priminė siužetą P. Andersono romano “Tau faktorius”, kur taip pat buvo galima už lango stebėti vis greitėjantį visatos gyvenimą. Nelabai ką daugiau galima atskleisti, nes žmonių atsakomasis veiksmas ir iš to to išplaukusios pasekmės, iš kurių dar išplaukusios pasekmės, ir kurių dar, ir dar… tikrai buvo netikėtos ir vertos visų iki šiol romaną apipiltų liaupsių.

Wilsonas techniniu-moksliniu (fizikiniu, astronominiu) požiūriu nėra labai sudėtingas, naudoja paprastam mirtingajam suprantamus žodžius, neperkrauna teksto moksliniais terminais, nenusižengia logikai (išskyrus vieną vietą, apie kurią post scriptum) ir lenkia ne vieną žinomą fantastą gebėjimu suderinti pramogines fantastines idėjas su personažų paveikslų psichologiniu gyvumu ir rimtumu. Wilsonas, lyg koks Johnas Irvingas pasukęs į fantastiką, rašo įtraukiančiai, tikroviškai, nebijodamas šiek tiek praskleisti tolimesnio siužeto skraistės, “Kokono” istoriją dėsto iš karto dviem frontais, dvejomis skirtingo laiko siužetinėmis linijomis, kurių pirmoji galop tampa antrosios pradžia.

“Kokono” pagrindas – puiki pagrindinių veikėjų meilės, draugystės linija, kuri įtikinamai veda per visą knygą, pilną netikėtų posūkių, vingių bei tikėtino hepyendo. Žemiški, kasdieniai herojų likimai, perpinti šeimyninių santykių niuansais, mokslo, politikos, verslo, religijos ypatumais, skaitytojui nuo pat pradžių (nuo genialios, kingiškos scenos sode, kai danguje užgesta žvaigždės) ima rūpėti ne ką mažiau už fantastišką intrigą, stiprėjančią sulig kiekvienu puslapiu, pabarstančiu menkutę dalelytę apie Kokoną ir gyvenimą anapus jo.

Kokiu pusšimčiu puslapių per storas romanas, bet rekomenduojamas visiems lengvesnės mokslinės fantastikos, kur mažiau šaudo, daugiau kalba, mėgėjams.

„Kokonas“ pradeda trilogiją, kurios likusios dvi knygos „Axis“ ir „Vortex“ kol kas  lietuviškai neišverstos.

ps. Man romane nelogiška pasirodė [EXPAND Siužeto atskleidimas] žemiškųjų replikatorių pateikta informacija apie kažkur prie ar už Saulės sistemos ribų aptiktas Gruobonis – nežemiška replikatorių hierarchija, kuri ir sumontavo Kokoną. Gi būtent pagal Kokono sumontavimo vietą aš suvokiu, kad nežemiškųjų replikatorių tinklas jau senokai apima ir Žemę, ir Marsą.[/EXPAND]

—–

Informacija apie knygą: mokslinės fantastikos romanas; iš anglų kalbos vertė Anita Kapočiūtė. – Kaunas : Eridanas, 2007. – 413, [2] p. – (Pasaulinės fantastikos aukso fondas, t. 405). – ISBN 978-9986-97-189-4

1 thought on “ROBERT CHARLES WILSON „Kokonas“

  1. Kūrinys žudantis, bet anekdotas tas,kad jo pratęsimų taip ir nesulaukėmė, nors kalbama,kad jie nelabai nusileidžia šiai daliai. Kodėl nesulaukėme…turbūt lietuviam pasirodė neįdomus…bet šiaip tikrai įspūdinga knyga.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.