Čia, besukdamas „Netiekto“ pamintijau, kad įdomūs dalykai pasauly daros: kalbu ne apie vis į madą grįžtančius vinilus, kurie vis dar ir vis labiau vertinami kokybiško garso mylėtojų, o apie jau pamirštas kasetes su magnetinėmis juostelėmis, kurios paskutiniu metu ima persekioti vis dažniau. Greta to, kad mūsuose vyksta nuklausytų, suglamžytomis juostelėmis trenkiančių įrašų skaitmenizavimas ir, tebūnie, nelegalus platinimas internetu, užsienyje pastebimas įrašų kasetėse renesansas. Ir ne tų, kurios vadinamos dat‘inėmis ar demo juostomis, o tiesiog eilinio studijinio įrašo išleidimas audiokasetėse. Ne, The National, REM, Britney Spears dar to nedaro, kol kas tai populiaru tarp mažiau žinomų vardų (Clive Tanaka Y Su Orquesta, Servants, Deerhoof), net įsikūrė nauji, pagrinde kasetėse leidžiantys įrašus, leiblai (pvz. Fika Recordings). Kažkoks paikai dirbtinis vintažinio klyksmo išmislas.

Esu šalininkas tų, kurie audiokasetes paliktų praeičiai, o praeities kasetinius įrašus sukeltų į kokybišką skaitmeninį ar cd formatą. Taip, kaip Monaco padarė su Šiaurės Krypties „Netiekto“. Tiesa, apie albumo turinį daug nesiplėsiu: jau buvo apie jį rašyta ir buvo pavirkauta, kad „Netiekto“ pagrindinis tiražavimo įrašas DAT‘e yra dingęs, tad geresnės kokybės vargu galima tikėtis. Geresnės ir nesulaukėmė – įrašo restauravimas atliktas iš audiokasetės, trijose ar keturiose vietose galima išgirsti juostelės „šnabždesius”, visuma kvepia labiau gyvo atlikimo užfiksavimu nei studijiniu darbu, bet džiugu, kad blogiau (ar taip blogai, kaip čia įdėtuose youtubuose)  jau nebus ir kokybė nebesitrins.

Tad, turime „Netiekto“ brangioje super jewel dėžutėje su dviem, kasetiniame albume neskambėjusiomis dainomis: „Trys pižamos“ ir „Eik“.

httpv://www.youtube.com/watch?v=DMwuyAA_gI4&playnext=1&list=PLBD8A5969259F8FF2

Devyniasdešimtųjų pradžioje „Šiaurės kryptis” muzikoje raukiančiųjų buvo laikoma ne prastesne nei „Bix“, „Antis“, „Foje“, „Airija“, „Siela”. Atsigręžus į praeitį, vis gi daugiausia gretinimų sulaukiama su akordeonine „Foje“ kūryba, matyt, ne tik dėl muzikinio panašumo, bet ir todėl, kad prie „Netiekto“ įrašo prisidėjo klavišuojantis Arnoldas Lukošius ir bosuojantis Darius Burokas, (pastarasis pakeitė Skirmantą Gibavičių iš „Bix“). Beje, imponuoja ir Kristijono Vildžiūno lyrika, sakanti, kad žmogui muzikuoti sekėsi labiau nei dabar režisuoti. Žvelgiant iš nostalgiškos perspektyvos, „Netiekto“ – stiprus, sentimentus žadinantis albumas (man asmeniškai primenantis pankavimą su taip pat kompaktinio perleidimo besiprašančio Išjunk šviesą „Dėjom”); žvelgiant iš dabarties bokštų, „Šiaurės krypties” gerbėjų gretos turėtų papilnėti, nes tuometis Vildžiūno ir Butaučio muzikavimas lenkia ne vieną šiandieninio lietuviško roko atstovo kūrybą.

httpv://www.youtube.com/watch?v=VuJd3_czB3M

O visas šis dabartinis triukšmas kyla dėl to, kad balandžio 30-ąją Lofte „Šiaurės krypties“ kūrybą vienetiniame koncerte gyvai primins Alina Orlova, Golden Parazyth, „Requiem“, „GeraiGerai & Miss Sheep“, „Freaks on Floor“, „Siela“ ir „Without Letters“.

httpv://www.youtube.com/watch?v=oKY6Gp0nDtc&feature=related