Rugsėjo 24 – spalio 5 dienomis Vilniaus tarptautinis teatro festivalis „Sirenos“ vienuoliktąjį kartą kviečia pažinti neeilinio pobūdžio teatrą. Kaip ir kasmet festivalio programoje – garsūs užsienio kūrėjai, lietuviškų spektaklių vitrina ir edukacinė programa bei diskusijų klubas.

Šiemet festivalį aplankys tokios garsenybės kaip olandų teatro pažiba režisierius Ivo van Hove su savo trupe, viena įdomiausių Danijos trupių Hotel Pro Form, Europos teatro premijos laureatai Rimini Protokoll iš Vokietijos, taip pat Lietuvoje puikiai žinomas genialus dramaturgas iš Didžiosios Britanijos Markas Ravenhillas, kurio pjesę pristatys rusų trupė Teatr Post.

Per pastarąjį dešimtmetį „Sirenos” kvietė pasivaikščioti teatro paribiais ir ištirti naujas teritorijas, pasijusti nepatogiai, kvestionuoti tai, kas matoma, reaguoti į provokacijas, o sykį – net aktyviai išsakyti savo nuomonę vienoje iš dviejų barikadų pusių, kovojančių už ar prieš meno cenzūrą.

Šiemet „Sirenų“ festivalis kviečia žiūrovus pažinti teatrą. Ar teatras šiandien dar gali nustebinti? Ar tai, kas vyksta teniso kortuose, Katedros aikštėje, kapinėse – teatras? Ar teatras prasideda ausines nusiėmus ar jas užsidėjus? Atsimerkus ar užsimerkus?

„Sirenų“ scena – visas Vilnius

„Sirenos“ šiemet kviečia ateiti į teatrą be atsibodusios vaidybos. Naujosios teatro realybės premija apdovanota trupė iš Vokietijos, Rimini Protokoll, specialiai Vilniui sukūrė meninį vyksmą, kviečiantį pabėgti iš teatro. Projekto premjera įvyko 2013 metais spektakliu „Remote Berlin”. Nuo premjeros projektas jau rengtas dešimtyje miestų Vokietijoje, Prancūzijoje, Brazilijoje, Indijoje, Rusijoje. Spektaklio žiūrovai, užsidėję ausines ir priėmę kūrėjų mestą iššūkį, – tampa spektaklio bendraautoriais, aktoriais, dalyviais. Kaip jie reaguos į ausinėse skambantį dirbtinį balsą – paklus jam ar atsisakys vykdyti jo komandas? Rimini Protokoll tiria žmogaus ir dirbtinio intelekto santykį, analizuoja grupės ir individo veikimo dinamiką, preciziškai integruoja naujausias technologijas į teatrinį vyksmą.

Olandai transformuos teatro sceną

Apie individo ir visuomenės sankirtas kalbės ir žymioji olandų teatro trupė Toneelgroep Amsterdam: ši tema – viena pagrindinių teminių gijų spektaklyje „The Fountainhead“, kurį pagal garsų Ayn Rand romaną sukūrė Europos teatro „enfant-terrible” Ivo van Hove. „The Fountainhead“ pasakoja kontraversišką ir įtraukiančią istoriją apie individualizmo ir kolektyvizmo konfliktą
ne politinėje arenoje, o žmogaus sieloje, besąlygišką atsidavimą savo idealams, kovą
tarp naujovių ir tradicijų, įkvėpimo ir kompromiso. Architektų biblija laikomas kūrinys scenoje van Hove dėka virsta įspūdingu reginiu.

Ivo van Hove vadinamas centrine olandų ir belgų teatro figūra. Jis vadovauja trupei Toneelgroep Amsterdam, vienai stipriausių ir produktyviausių Olandijos teatro trupių, su
savo produkcijomis apkeliavusi daugybę svarbiausių Europos scenų.

„Įsivaizduokite spektaklį, kuris taip transformuos Lietuvos nacionalinio teatro sceną, kad ją sunkiai atpažins net scenos senbuviai. Tai Ivo van Hove ir jo šeštas teatrinės architektūros pojūtis“ – teigia spektaklį prestižiniame Avinjono teatro festivalyje mačiusi „Sirenų“ meno vadovė Audra Žukaitytė.

Į Vilnių grįžta kultinės pjesės autorius

Ar spektaklis gali vykti muziejuje? O… karas? Abu gali vykti bet kur. Tuo įsitikins įžengę į muziejine erdve tapsiančią Menų spaustuvę pasižiūrėti spektaklio „Shoot/Get treasure/Repeat”. Tai, apie ką kalbą gyva šiuolaikinės dramaturgijos legenda Markas Ravenhillas ir jaunieji Rusijos teatro kūrėjai, šiandien aktualu kaip niekad. „Karas vyksta čia ir dabar”, – teigia jie. Kodėl bombarduojami geri žmonės? Negi niekas nemato, kokie jie geri? Jei mano gyvenimas yra teisingas, kodėl kiti gyvena kitokį? Šiame kūrinyje Ravenhillas tiria, kaip terorizmas ir karas Artimuosiuose Rytuose paveikė mūsų kasdienybę.

Pagal garsiojo „Shopping and Fucking” autoriaus, dramaturgo Marko Ravenhillo pjesę pastatytas spektaklis – naujas reiškinys Rusijos teatro padangėje. Talentingi jauni Maskvos ir Sankt Peterburgo režisieriai ir aktoriai, 2011 m. susibūrę į „Teatr Post“, 16 trumpų britų dramaturgo pjesių paverčia instaliacijomis, kurias publikai pristato muziejaus gidais virtę aktoriai. Žiūrovams suteikiama visiška laisvė rinktis, kaip bus žiūrimas spektaklis: nuo pradžių iki pabaigos, su ar be pertraukų, ar truks valandą, ar šešias.

Danų rekonstruotas Nabokovas

Danų trupės Hotel Pro Forma ir režisierės Kirsten Dehlholm spektaklis „Juokas tamsoje” atvers galimybę išgirsti tamsoje visu grožiu besiskleidžiančią rafinuotą Vladimiro Nabokovo prozą. Nabokovas pasakoja archetipinę istoriją apie vyrą, dėl meilės jaunai mergaitei atsidūrusį gyvenimo akligatvy. Ši istorija pasakojama per įspūdingus ir preciziškai surežisuotus vaizdo ir garso efektus; pavyzdžiui, kad patirtų regėjimo netekusio pagrindinio veikėjo dramą, pirmąjį spektaklio veiksmą žiūrovai priversti suvokti tamsoje, klausydamiesi spektaklio ausinėse.

Spektaklio kūrėjų komanda – tai Europos meno creme de la creme: scenaristas Mogensas Rukovas, ilgametis kino režisieriaus Larso von Triero bendražygis, ir garsus hipnotizuojančios muzikos autorius iš Vokietijos Nilsas Frahmas, kurio muzika spektaklį daro nepamirštamą. Trys spektaklio dalys – trys tos pačios istorijos versijos, atskleidžiamos vis kitomis sceninėmis priemonėmis ir sprendimais: garsu, vaizdu ir vaidyba, muzika. Režisierės Kirsten Dehlholm ir jos kūrybinės komandos rankose ši istorija scenoje tampa tikru patyrimų teatru, išbandymų aštrių pojūčių mėgėjams ir garsų gurmanams.

Naujos teatro formos ir eksperimentai Lietuvos teatre

Žaidimas, eksperimentas, skirtingos formos ir bandomas prognozuoti patvarumas – raktažodžiai tinkantys ir šiemet prie Lietuvos teatro panoramos atsirasiančiai eksperimentinei daliai. Čia taip pat ieškoma naujų formų, idėjų, galimybių, naujų vietų ir žiūrovų. Eksperimentinėje programoje šiemet bus pristatyti nestandartinio formato kūriniai, būsimų spektaklių eskizai. Avangardinio teatro Lietuvoje perlu vadinamas Benas Šarka iš Teatro Dekoracijų dirbtuvių išvys darbuotojus ir įkurdins ten premjerinį spektaklį „Sirenos negali nekaukėti“. Jaunieji režisieriai Vidas Bareikis ir Artūras Areima bei Gintaro Varno vadovaujamame trečiame kurse studijuojanti Kamilė Gudmonaitė kvies įvertinti savas klasikinių veikalų interpretacijas, o Profsąjungų rūmuose ant Tauro kalno dvi jaunos teatro kūrėjos – lietuvė Simona Biekšaitė bei estė Marit Sirgmets pristatys projektą „Feast Fashion“, kuriame analizuos teatro ir mados santykį.

Pagrindinė Lietuviškosios programos dalis, į kurią kviečiami užsienio teatro kritikai, festivalių direktoriai ir teatro prodiuseriai, pristatys ne tik jiems jau pažįstamas Eimunto Nekrošiaus ir Oskaro Koršunovo pavardes bet ir kvies atrasti ypatingai vizualius ir naujausias technologijų galimybes pasitelkiančius spektaklius vaikams “Kosmosas+” ir “Tėčio pasaka”, išvysti ironiškų jaunosios kartos kūrėjų darbų: (ne visai) šokio spektaklį „Contemporary?“ arba suomių režisierės Saaros Turunen režisuotą pagal pačios parašytą pjesę „Broken Heart Story“.

„Sirenos“ toliau kviečia kalbėtis ir klausytis

Edukacinėje festivalio programoje jau ketvirtus metus Lietuvos muzikos ir teatro akademijos organizuojama tarptautinė jaunųjų teatro kritikų konferencija šiemet kvies analizuoti teatro ir kino sąsajas bei sintezę Prancūzų instituto kino salėje. Jaunieji teatro tyrėjai iš Bosnijos ir Hercegovinos, Bulgarijos, Čekijos, Estijos, Vengrijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Portugalijos, Rusijos bei Slovakijos kino ir teatro sandūrą nagrinėjančią temą „REC: ON stage“ aptars ne vien pranešimų ir diskusijų pagalba, bet ir švedų teatrologo Willmaro Sauterio kūrybinėse dirbtuvėse.

Taip pat edukacinę festivalio programą šiemet žymi prancūzų teatrologijos žvaigždės, į trisdešimt kalbų išversto teatro terminų žodyno ir kitų teatrologijos mokslo knygų autoriaus Patrice‘o Pavis pavardė: jis kvies į pokalbį apie lietuvių teatrą, Prancūzų institute pristatys prancūzų režisierės A. Mnouchkine‘os filmą „Moljeras“, o savo paskaita „atidarys“ minėtą Lietuvos muzikos ir teatro akademijos organizuojamą konferenciją. Pokalbių bus ir daugiau, ne vien su teatro tyrėjais, bet ir kūrėjais: po spektaklių tradiciškai laukia susitikimai ir diskusijos su užsienio programos spektaklių dalyviais bei idėjų autoriais.