„Sisters On Wire” apsireiškė patys. Daug vilčių nedėjau, nes akys kažkaip pirmiausia užkliuvo už „it was formed in 2014„. Kaip žinoma, mūsuose yra ir dešimt metų muzikuojančių, bet taip ir negebančių išlipti iš „įdomūs patys sau ir draugams” pižamų. „Sisters On Wire”, ačiū Muzikai, nėra iš to paties pižamų vakarėlio.

Tiesą sakant, tie 2014-ieji nieko šiuo atveju nereiškia – „Sisters On Wire” yra vilkai su patirtimi: Olegas Jerochinas gitaruoja ir kitaip draugauja su muzika ne pirmus, gal net dešimtus, metus, Gints Gascevicius (taip, tas pats, iš BIX’ų) sėdi užu mušamųjų ir tik trečiasis grupės narys, tekstų kūrėjas ir gitaristas Filipas Gusevas į mano akiratį dar nebuvo papuolęs. Žodžiu, šios trys seserys iš tikrųjų yra trys ne iš kelmo spirti vyrukai, kurių pirmasis EP yra labai labai vertas dėmesio.

„Sisters On Wire” skambesio pagrindas yra indie poproko muzika. Pats kolektyvas prisistato kaip The Coldplay, M83 ir Biffy Clyro inspiracijų mišinys. Dėl Coldplay įtakos negalima nesutikti, bet M83 pas „seseris” niekaip neužklausiau.

Vienas nuostabiausių šio mini albumo ir apskritai pastaraisiais metais girdėtų lietuvių anglišku tekstu įrašytų gabalų yra „Parallel World” – melodinga, daininga, pakylėjanti, greit įsėdanti į galvą priedainiu, užvedanti, glostanti švelnumu lyg australai „The Temper Trap” (tik be falseto) ir tuo pačiu primenanti kokybiškiausią švediško indie poproko skambesį ir vis prašoma būti pakartojama. Įsimylėjau praktiškai iš pirmo karto. „Parallel World” atveju nėra svarbu apie ką dainuojama – svarbiau kaip. Pagauli ritmika ir tas raiškus „take me to the…” turi tiek daug, kad tos keturios eilutės pabaigoje, po pauzės, nieko nebesako ir nebereiškia. O vietoj jų taip norėtųsi dar kartą išgirsti šoklų priedainį.

Toliau – „Days and Seasons” ir „No Measure” taip jau nebestebina, nebedžiugina ir negriebia užu širdies, nors šiedu takeliai, ypač vokaline Olego maniera, priminė rusų grupę Animal ДжаZ. Kad toks paprastas receptas (standartinė poprokinė baladė su paprastais gitariniais pragrojimais) suveiktų, reikia arba afigenai gero teksto, arba kažkokio cinkelio, kitaip tai bus tik dar viena iš tūkstančių, gal ir klausomų, nepraskipinamų, tačiau visai nepadariusių jokios žymės tavo gyvenime, dainų. Na, nebent jai grojant praradai nekaltybę. Tokius takelius turi ir legendinės grupės savo albumuose – tokių takelių neprameti, tačiau kūną ir emocijas įjungi tik tada, kai tie beveidžiai garsai baigiasi. Taip, antras ir trečias „Sisters On Wire” EP takeliai praslenka, nesukeldami jokių jausmų. O „No Measure” pagrindinė gitarinė partija – daugiau nei nugrota.

Vokalinis „Take My Hand” reikalus vėl pataiso. Modernus ritmas ir fortepijonas bei įkomponuota veik a cappella leidžia tik žavėtis čia girdimu trijulės potencialu ir idėjomis. Paprasta, nuoširdu, gyva. Ir veža. Čia jau galima numanyti, kad tai kas girdima giliai giliai, būtent ir yra EP nurodytos Augustė Vedrickaitė ir Ieva Sčerbinskaitė. Gaila, kad nei vienai neleista pasireikšti „iš arčiau”.

Paskutinysis EP takelis – „Parallel World” I.S.E. remiksas nedaug nusileidžia originalui ir yra toks pats smagus net be tų ketverių eilučių pabaigoje.

Reziume: kaip ten sakoma – „Sisters On Wire” projektas atrodo daug žadantis ir galintis, pirmasis EP neprisvilęs, net nebus gėda duoti paklausyti kokiam skandinavui ar kitam vakariečiui, o „seserų” ateities orientacija, man atrodo, būtų sėkmingesnė, jei trijulė bėgtų nuo melodramiško indie roko link šoklesnio indie pop.

Atskiro paminėjimo vertas ir fizinis EP pavidalas, kurį galite matyti nuotraukoje viršuje,- origami išlankstytas vokas diskui tartum leidžia pajausti, kad prisilieti prie „Sisters On Wire” kolektyvo rankų.

https://sistersonwire.bandcamp.com/