Šių dienų bliuzas: KENNY WAYNE SHEPHERD.

1995 m. Amerikos blues žanro muzikinėje erdvėje pasirodo pirmas Kenny Wayne Shepherd albumas „Ledbetter Heights“. Jaunas gitaristas (18) muzikuoti pradėjo būdamas 7-erių, praktikuodamas Muddy Waters grojimo manierą. Vaikinas tiesiog užaugo bliuzinėje aplinkoje, nuo 13 metų grojo scenoje kartu su senais „bliuzmenais“ šio muzikos stiliaus sostinėje New Orleane.

Įtakotas tokių bliuzo „žvaigždžių“ kaip Steve Ray Vaughan, Albert King, Slash, Robert Cray, K.W. Shepherd suformavo savitą bliuz-roko grojimo stilių, pasižymintį žemais dažniais: baritoninis vokalas, žemo tono gitara. Kitaip tariant K.W. Shepherd skamba žemai, stipriai ir masyviai. Sunku aprašyti bliuzo stiliaus muziką, kuri gyvuoja daugiau negu 100 metų, ir yra apibrėžta gan griežtų harmoninių standartų, tačiau K.W. Shepherd groja tikrą bliuzą ir atlieka tai labai gerai. Kalbant atvirai, bliuzo albumai komercinėse radijo stotyse ir perkamiausių „chartuose“ Amerikoje niekada „nesijausdavo“ kaip namie, tačiau K.W. Shepherd atvejis buvo nelyginant sprogimas įskaitant ir porą Grammy nominacijų.1998 m. pasirodo sekantis albumas „Trouble Is…” – dar veržlesnis, stipresnis, brandesnis nei pirmasis, bei nominuotas Grammy. Kitais metais išleidžiamas „Live On“ , kuris, mano nuomone, yra geriausias K.W. Shepherd darbas. Įdomu tai, kad K.W. Shepherd šiuose albumuose nėra vokalistas – juose dainuoja stipraus vokalo savininkas Noah Hunt. Deja, nepaisant viso gėrio, „Live on“ buvo kritikų sumenkintas ir greičiausiai dėl poros Hendrixo ir Fleatwood Mac koverių, neva dainų autorius pristigo kūrybinio įkvėpimo.

Neaišku, kiek tai įtakojo K.W. Shepherd 2004 metais pasukti roko stilistikos pusėn, ir išleisti visiškai naujos koncepcijos darbą „The Place You‘re In“, kuris vėlgi yra galingo užtaiso, tačiau bliuzo šiame albume neišgirsite, beje, K.W. Shepherd čia atlieka daugumą vokalinių partijų, kurios vietomis švelniai primena Lenny Kravitz. Kad ir kaip ten bebūtų, K.W. Shepherd vis dėl to galutinai subręsta kaip atlikėjas, gitaristas, dainų autorius – albumai chronologiškai stipresni ir brandesni vienas už kitą tiek kūrybine, tiek technine bei muzikine prasme. Atlikėjas taip pat suspėja sudalyvauti keliuose projektuose, iš kurių žymesnis turas su, amžiną atilsį Steve Ray Vaughan, grupe Double Trouble.

Lenkiu galvą idėjai ir projektui „10 Days Out: Blues from the Backroads” – 2004 metais K.W. Shepherd kartu su Double Trouble, filmavimo komanda ir kilnojama įrašų studija dešimčiai dienų iškeliauja į Amerikos pietus groti bliuzą kartu su 90-mečiais senukais, bliuzo grandais, Neal Pattman, Cootie Stark, Henry Townsend, Gatemouth Brown, Wild Child Butler, B.B. King, Etta Baker. Projekto esmė – senojo, tikrojo, archajinio bliuzo išliekamoji vertė, senosios ir naujosios bliuzo kartos sandūris ir sąskambis. Gerbiu K.W. Shepherd už tai, kad atliko šventą darbą, už tai, kad grodamas kartu su kretančiais senukais buvo nuošalyje ir leido atsiskleisti tikrai bliuzo muzikos dvasiai – čia tikrai neišgirsite nei įspūdingų ir techniškų K.W. Shepherd gitaros pasažų, nei jo kūrybos, bet pajusite, kaip gyslomis teka tikras „mississipi delta blues“ kraujas. Dokumentiniame filme išvysite, kad viskas buvo daroma kaip įmanoma natūraliau – muzika buvo grojama ir įrašinėjama namuose, verandose, namų kieme – ten, kur bliuzas atsirado ir buvo grojamas. Šis filmas, kartu su audio CD, galutinai užbaigtas ir išleistas 2007 metais (nominuotas Grammy), privalo būti kiekvieno teisingos muzikos mylėtojo fonotekoje.

Daugiau apie K.W. Shepherd ir filmo anonsą galima (būtina) pažiūrėti čia :

arba http://www.myspace.com/kennywayneshepherd

4 komentarai apie “Šių dienų bliuzas: KENNY WAYNE SHEPHERD.

  1. pats retai klausau bliuza, ale kartais galvoju, kad pazistu tik gal pora zmoniu. kurie ji klauso/megsta/dievina kaip pagrindine savo muziką

  2. ble jau pradeda gerokai uz**st terminas „teisinga muzika“…

  3. Deja, tačiau šis terminas būtent bliuzo muzikai labiausiai ir tinka. Dėl daugelio priežasčių. Viena iš jų – bliuzas reikalauja labai stipraus vidinio jausmo (tiek atliekant, tiek klausant), ir todėl daugelis europiečių (ypač šiauriečių), neturėdami to pajautimo, bliuzą nelabai mėgsta.

  4. nea, nemanau kad yra viena ir negincijama „teisybe“ muzikoje. lengviausia isijaust i tai, kas tau yra arciausia, ir tai nereiskia, kad kitokios muzikos klausytojo jausmas yra kazkuo prastesnis uz bliuzo megejo. tas pats ir su paciais muzikos atlikejais. gal tiesiog, kaip cia megstama sakyt – kiekvienam savo.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.