Skaitymo metai „Ramybėje“ : Sigitas Parulskis ir „Nesibaigianti vienatvė dviem“

Palangos kultūros klubo „Ramybė“ dėka imu prisijaukinti Palangą. Ši vieta per paskutinius metus tapo vis labiau klestinčiu kultūriniu židiniu, sugebančiu prisivilioti pas save geriausius šalies ir užsienio menininkus. Taip, tai vienas iš tų klubų, kuris šaunių, charizmatiškų šeimininkų dėka turi savitą aurą, bohemiškai jaukią aplinką, į kurią visada malonu sugrįžti. Tai pripažįsta ne tik čia viešintys muzikantai, rašytojai, aktoriai, bet ir vis gausėjantis šio klubo gerbėjų, lankytojų ratas, dažnai nepatingintis dėl vertingesnio renginio atvažiuoti net iš sostinės.

Klubas „Ramybė“ šiais metais organizuoja renginių ciklą užvadintą „Skaitymo metai „Ramybėje“. Šia proga organizuojami vakarai su žymiausiais rašytojais, poetais: įvairiomis formomis (vaidinimais, skaitymais ir t.t..) pristatoma jų kūryba.

Kovo 29 dieną 17 val. buvo surengtas susitikimas su vienu populiariausių šiuolaikinės literatūros autoriu – rašytoju, poetu, eseistu Sigitu Parulskiu. Svečią kalbino rašytojas Rolandas Rastauskas.
Prieš susitikimą Klaipėdos universiteto Menų fakulteto režisūros katedros studentai parodė spektaklio eskizą pagal S.Parulskio pjesę „Nesibaigianti vienatvė dviem“: režisierė Rasa Juzėnaitė, vaidino Tomas Jašinskas ir Ieva Deksnytė (Klaipėdos universiteto Menų fakultetas).

Santykiai tarp vyro ir moters, ypatingai nesusikalbėjimo, amžino atstumo išliekančio tarp šių dviejų žmonių: „visuomet egzistuoja tarp jų trečias, kurį reikia pašalinti“ yra viena mėgstamiausia S. Paulskio temų. Parulskiška „vienatvė dviese“ nėra banali, ji labiau atrodo tragiška, bauginanti, kartais net žiauri, o kartu liūdna. „Orgazmas kaip ir mirtis – tai asmeniška, tai priklauso vienatvės erdvei…“ – dar sako vyras „…ir jis jaučia, kaip dviejų metų siena jam vis dar trukdo apkabinti merginą“, – jaučia vyras. O jo moteris kekšiškai juokiasi, dreba iš nekaltybės ir ištaria „Tamsu, nematau tavo veido“ .

Klaipėdos universiteto studentai šio spektaklio eskizui, kaip scenines priemones naudojo „lentas“. Pats režisūrinis sprendimas nėra naujas, nes tai jau matėme O.Koršunovo spektaklyje „Vasarvidžio nakties sapnas“. Ir nors šiai pjesei kaip simbolis to, kažko trečio, amžinai stovinčio tarp dviejų žmonių, šios lentos ir tiko, bet tas „pasikartojimo“ įspūdis vis gi neapleido stebint šią interpretaciją. O šiaip vaidyba jaunųjų artistų buvo gan nebloga, pačiame eskize pakako ekspresijos atskleisti pjesės dramatiškumui.

Antroji renginio dalis buvo skirta pokalbiui su Sigitu Parulskiu. Rolandas Rastauskas gana nevykusiai pradėjo, palaikė ir užbaigė padriką ir nieko nepasakantį dialogą. Nesimatė jokio rimto pasiruošimo šiam susitikimui: kažkokios modernistės atsiliepimas ir googlinės statistikos paminėjimas atrodė banaliai, kvailai ir sudarė įspūdį, kad pats Rastauskas neskaitęs nei vieno Parulskio kūrinio. Du didūs literatai, manantys, kad visi jų skaitytojai ir ypač tos popietės lankytojai yra neišprusę, neapsiskaitę (nes tikriausiai nežino J. Melniko), nerado bendros kalbos. Parulskis atrodė nelabai suprato, ko atvykęs ir, apie ką turėtų kalbėti, tai nieko praktiškai ir nepasakė, apart pasimuistė, pasivaipė, pasikasė ir bandė filologiškai pafilosofuoti apie kartų nesusikalbėjimą, kuris gali būti, kad kyla dėl Parulskio ir visų kitų skaitomų autorių nesutapimo. Tačiau, kokie autoriai/kūriniai turėtų būti perskaityti, kad galėtum su Parulskiu diskutuoti kaip lygus su lygiu, atskleista nebuvo, kaip ir jau G. darytame interviu. Tad pokalbis gavosi nelygus visomis prasmėmis ir, matyt, niekada kitoks nebus, kol rašytojai laikys save protingesniais už savo skaitytojus.

Apie artimiausius kultūros klubo „Ramybė“ renginius info rasite čia

Renginio stebėtojai ir vertintojai:
Jurga M. & offca

15 komentarų apie “Skaitymo metai „Ramybėje“ : Sigitas Parulskis ir „Nesibaigianti vienatvė dviem“

  1. Keisčiausia, kad R.Rastauskas ištikrųjų protingesnis už 90% savo skaitytojų. Jo smegenyse išties yra įsikūręs google padalinys. Gal jo nesupratote?

  2. Keisčiausia, kad mes iš tikro skaitom Jaroslavą Melniką (čia buvo vienintelis paminėtas iš rašytojų, kurių neva jaunimas neskaito, dėl to jie neranda kalbos su mumis), o jie bendraudami tarpusavyje net kelis kartus užsiminė, kad gali faktiškai garantuoti, jog tarp sėdinčių šioje salėje klausytojų, nerastų net tokio, kuris žinotų apie kokį tai rašytoją kalba eina. Kai jau dakniso tas jų „varymas“, pareplikavom, jog skaitom ir žinom tuos jų Melnikus ir nereiktų jau musu kažkokiom tundrom laikyti, tai tada jau kažkaip sureagavo, mol pajuokavo nes tik taip galima neva „supykdinti jaunimą“!
    O šiaip gali būti, kad Rastauskas yra didis eruditas, bet ne toks jau didelis, jei reikia tai pasidemonstruoti tokia povyza, lyg šioje salėje mudu du esame „dievai“ ir tik mudu suprantam apie ką čia eina bazaras ir ne šiem eiliniams mirtingiesiems sėdintiems „žemesnėje pakopoje“ suprasti tai..
    Tiesiog tikėjausi, kad rašytojas rašytojo gali paklausinėti įdomesnių dalykų nei „ar žinai kiek kartų internete yra užklausų apie Ivaškevičių?“, o „S.Geda?“. Įdomiausia, kad kai paklausė tų klausimų, taip ir neišvedė ką sako tie rezultatai? į kur jie čia vedė? Rodos to nelabai suprato ir pats Parulskis. Rodos tik pats protingasis Rastauskas suprato, ką norėjo šiai duomenimis pasakyti.. Tada tas pokalbis ir gaunasi lyg su neaiškia intencija, dėl neaiškios priežasties.

  3. Kodėl taip norėjo parodyti masių polinkius, galima įsivaizduoti.
    Jei taip buvo kalbama, matyt veikė provincijos sindromas. Vilniuje taip aukštai nelakiotų ir neprognozuotų auditorijos galimybių. Nors iš kitos pusės, tik provincijoje ir skaityti knygas…
    Tikriausiai žinot, kad Rastauskas paruošęs poezinę-muzikinę programą su mušamųjų virtuozu A.Gotesmanu. Toks lietuviško repavimo konglomeratas. Teko pabuvot – originalumo neatimsi. Uždega klausytojus…
    Mamontovas irgi sakė, kad provincijoje geriau koncertuot. Sostinėj gali lengviau neįtikti…
    Šiaip ta Ramybė išties veikia – ne vienas vienetinis peržiūrų renginys įvyko po parodymo Skalvijoj…

  4. Beje, kas besiputojanciai kulturos apzvalgininkei trukde uzduoti autoriui ja dominancius klausimus?

  5. Simai,
    putojimosi dali rase apzvalgininkas offca, bet galiu patikslinti, kad klausimai buvo uzduoti, taciau atsakymu konkreciu nebuvo sulaukta, kazkas tik per aplinkui…

  6. Kadangi sedejau salej, tai pamenu tik Aido Marceno klausimus. Vedantysis keleta kartu primygtinai lauze publika, bet neislauze nieko. Tad nereikia lalala.

  7. Privarytos kelnes portale on culture? Tai bent diskurso lygis.

  8. Ai, Simai, ne tu gi savo adresu kiekvieną dieną tik ir tikiesi, kada čia užsuks vienas žmogus ir truks-plyš pasistengs kiekvieną renginį, kurį mes pagiriam įvardint saviveikla, atgyvena, nuobodybę ir atvirkščiai – nematytą, nespėtą paminėti, kaip „Must see“. Kitais žodžiais tariant, kai nežinai konteksto, sunku spręsti. Parašiau ir atsiprašiau. Deja, iš anksto perspėju, kad šioje temoje daugiau komentarų kurie nebus susiję su renginiu nebus (bus pašalinti). Lai diskutuoja ten buvusieji..

  9. Simai, galiu netgi pacituoti visus klausimus kuriuos uzdaveme sededami prie staliuko priekyje. Be abejo, kad ju daug nebuvo del to, kad ir i buvusius nelabai ka beatsake, tai ka ten trauksi po pasimuistyma kas karta.

  10. Kita vertus mes savo klausimus uzdaveme g-tasko interviu kuriuos norejome, tad si karta norejome pasiklausyti ka gi iskvos Rastauskas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.