Šokis kaip ritualas – Loros Juodkaitės ir Valentino Masalskio „Sibilė“ + kvietimas 2 asm.
Lapkričio 29 d. šokėja ir choreografė Lora Juodkaitė Menų spaustuvė scenoje darsyk sušoks spektaklį „Sibilė“, kurį praeitų metų paskutinę dieną pirmą kartą pristatė Vilniaus publikai. Po to sekė intensyvūs metai – dviejų spektaklių kūrimas su skirtingomis trupėmis Prancūzijoje ir nesibaigianti virtinė gastrolių po garsiausius Europos teatro festivalius, įskaitant ir Avinjoną, Paryžių bei Atėnus.
Iš visų kelionių Lora į Lietuvą grįžta kaip į namus – su meile ir naujomis kūrybinėmis idėjomis. Ir, žinoma, kaip visada – asketiškai atsiduodama menui, kurį vadina savo šventa tarnyste. Kaip tik todėl ir spektaklis „Sibilė“, šokėjos beveik metus išnešiotas, toks autentiškas ir stiprus. Spektaklio siužetinė gija paremta dviem šaltiniais: graikų mitologijos sibilėmis ir švedų rašytojo Pero Lagerkvisto romanu „Sibilė“.
Graikų sibilės – moterys, apdovanotos pranašystės galiomis, pasak mitų, buvo atskiriamos nuo išorinio pasaulio. Jos privalėjo paklusti griežtoms asketiško gyvenimo taisyklėms, nes tik tokiu būdu, per maldą ir ritualą galėdavo patekti į vidinį transą – lytinį aktą su dievais, kuomet joms būdavo perduodama svarbi informacija. Tačiau perkeldami į sceną mitologinę žynę, spektaklio kūrėjai perima P. Lagerkvisto nuodėmingos ir atgailaujančios Sibilės, pamilusios vyrą ir pagimdžiusios jam kūdikį, istoriją. Nuodėmė ir akistata su dievu – atstumtos sibilės atgaila ir teismas – sudaro pagrindą spektakliui. Abu šaltinius jungia asmeninė Loros patirtis ir savo, kaip menininkės, misijos išpažinimas.
„Sibilė man – menininko metafora“,– sako šokėja.– „Juk šių dienų menininkas – pranašas, žmogus, kuris turi nešti žmonijai šviesą. Menininko paskirtis – tarnauti žmonėms. Į sceną gali išeiti visi, bet klausimas, ar visi turi ką pasakyti ten atsidūrę.“
O Lora Juodkaitė tikrai turi ką pasakyti. Būdama unikalios plastikos ir įspūdingų pajėgumų šokėja, ši mergina teigia, jog nieko nėra neįmanoma. „Mano filosofija tokia: žmogus gali net išmokti skraidyti, jei jis tuo dega ir to tikrai nori“,– sako ji. Ir tai iliustruoja savo pavyzdžiu – baigusi studijas Vilniaus dailės akademijoje (scenografijos specialybę) ir supratusi, kad vis tik jos tikrasis pašaukimas – šokis, Lora viską metė ir … išvažiavo studijuoti į Zalcburgo eksperimentinę šokio akademiją. Jos asketiška kasdienybė – tai repeticijos, kava, repeticijos, šokoladas, užkulisiai, spektakliai, grimo kambariai ir gabalėlis žvaigždėto dangaus išėjus vakare į gatvę. Viena ryškiausių Lietuvos šiuolaikinio šokio kūrėjų Lora Juodkaitė, įkūnijanti griežtoms taisyklėms paklūstančią mitologinę sibilę, sako šį vaidmenį išgyvenanti kasdien.
Spektaklio „Sibilė“ choreografiją kūrė Lora Juodkaitė, režisūrą – Valentinas Masalskis, muziką – Tomas Kutavičius, scenovaizdį – Renata Valčik, šviesas – Aurelijus Davidavičius. Bilietų kaina – 20 ir 10 Lt.
Tekstas: Kristinos Savickienės
*****
Šį kartą kvietimą (2 asm.) padovanosime tam, kuris atsakys į klausimą:
kiek iš viso spektaklių Lora Juodkaitė pastatė bendradarbiaujant su režisieriumi Valentinu Masalskiu?
Atsakymus siųskite iki lapkričio 20d. šiuo el. paštu: sokis@g-taskas.lt
