Kinas

Filmų ir kino festivalių apžvalgos, trailer’iai, rubrika “Namų kino teatras”, etc.

Kultūra (kt.)

Literatūra, teatras, parodos, etc.

Muzika

Nauji albumai, įspūdžiai iš koncertų, festivalių, mp3, mp4, etc.

Anonsai

Anonsai, renginių organizatorių informacija, etc.

Pradžia » Kultūra (kt.), Teatras

Šokis kaip ritualas – Loros Juodkaitės ir Valentino Masalskio „Sibilė“ + kvietimas 2 asm.

Parašė Jurga Mandrijauskaitė Data: Lapkritis 13, 2009 – 09:54Komentarų nėra

Lapkričio 29 d. šokėja ir choreografė Lora Juodkaitė Menų spaustuvė scenoje darsyk sušoks spektaklį „Sibilė“, kurį praeitų metų paskutinę dieną pirmą kartą pristatė Vilniaus publikai. Po to sekė intensyvūs metai – dviejų spektaklių kūrimas su skirtingomis trupėmis Prancūzijoje ir nesibaigianti virtinė gastrolių po garsiausius Europos teatro festivalius, įskaitant ir Avinjoną, Paryžių bei Atėnus.

Iš visų kelionių Lora į Lietuvą grįžta kaip į namus – su meile ir naujomis kūrybinėmis idėjomis. Ir, žinoma, kaip visada – asketiškai atsiduodama menui, kurį vadina savo šventa tarnyste. Kaip tik todėl ir spektaklis „Sibilė“, šokėjos beveik metus išnešiotas, toks autentiškas ir stiprus. Spektaklio siužetinė gija paremta dviem šaltiniais: graikų mitologijos sibilėmis ir švedų rašytojo Pero Lagerkvisto romanu „Sibilė“.

Graikų sibilės – moterys, apdovanotos pranašystės galiomis, pasak mitų, buvo atskiriamos nuo išorinio pasaulio. Jos privalėjo paklusti griežtoms asketiško gyvenimo taisyklėms, nes tik tokiu būdu, per maldą ir ritualą galėdavo patekti į vidinį transą – lytinį aktą su dievais, kuomet joms būdavo perduodama svarbi informacija. Tačiau perkeldami į sceną mitologinę žynę, spektaklio kūrėjai perima P. Lagerkvisto nuodėmingos ir atgailaujančios Sibilės, pamilusios vyrą ir pagimdžiusios jam kūdikį, istoriją. Nuodėmė ir akistata su dievu – atstumtos sibilės atgaila ir teismas – sudaro pagrindą spektakliui. Abu šaltinius jungia asmeninė Loros patirtis ir savo, kaip menininkės, misijos išpažinimas.

„Sibilė man – menininko metafora“,– sako šokėja.– „Juk šių dienų menininkas – pranašas, žmogus, kuris turi nešti žmonijai šviesą. Menininko paskirtis – tarnauti žmonėms. Į sceną gali išeiti visi, bet klausimas, ar visi turi ką pasakyti ten atsidūrę.“

O Lora Juodkaitė tikrai turi ką pasakyti. Būdama unikalios plastikos ir įspūdingų pajėgumų šokėja, ši mergina teigia, jog nieko nėra neįmanoma. „Mano filosofija tokia: žmogus gali net išmokti skraidyti, jei jis tuo dega ir to tikrai nori“,– sako ji. Ir tai iliustruoja savo pavyzdžiu – baigusi studijas Vilniaus dailės akademijoje (scenografijos specialybę) ir supratusi, kad vis tik jos tikrasis pašaukimas – šokis, Lora viską metė ir … išvažiavo studijuoti į Zalcburgo eksperimentinę šokio akademiją. Jos asketiška kasdienybė – tai repeticijos, kava, repeticijos, šokoladas, užkulisiai, spektakliai, grimo kambariai ir gabalėlis žvaigždėto dangaus išėjus vakare į gatvę. Viena ryškiausių Lietuvos šiuolaikinio šokio kūrėjų Lora Juodkaitė, įkūnijanti griežtoms taisyklėms paklūstančią mitologinę sibilę, sako šį vaidmenį išgyvenanti kasdien.

Spektaklio „Sibilė“ choreografiją kūrė Lora Juodkaitė, režisūrą – Valentinas Masalskis, muziką – Tomas Kutavičius, scenovaizdį – Renata Valčik, šviesas – Aurelijus Davidavičius. Bilietų kaina – 20 ir 10 Lt.

Tekstas: Kristinos Savickienės

*****

Šį kartą kvietimą (2 asm.) padovanosime tam, kuris atsakys į klausimą:
kiek iš viso spektaklių Lora Juodkaitė pastatė bendradarbiaujant su režisieriumi Valentinu Masalskiu?

Atsakymus siųskite iki lapkričio 20d. šiuo el. paštu: sokis@g-taskas.lt



Komentuok.

Palik komentarą žemiau arba cituok iš savo puslapio. Taip pat gali užsisakyti komentarus RSS.

Kalbam į temą, nesikeikiam ir gerbiam vieni kitus, ok?

You can use these tags:
<a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>

This is a Gravatar-enabled weblog. To get your own globally-recognized-avatar, please register at Gravatar blog.