Ėmė švedas Stephan‘as Whilde‘as ir 2004-aisiais nuleido nuo kalno septintąjį Zaratustrų giminės antžmogį. Atseit išlaisvinti vergų. Iš tikro — priskaldyti pilną vežimą tauškalų, kabinti makaronus makaronams, kurie prisidengę skambiomis alternatyvaus subkultūrinio jaunimo etiketėmis nešioja tokius pezalus ant rankų ir burnose. Greičiausiai džiūgauja, kad taip lengvai, tik įveikę šimto puslapių didelių raidžių knygelę, galėjo prisiliesti prie antžmogio filosofinio diskurso, kad nereikėjo knisinėtis po persiškąjį zoroastrizmą ar bandyti šifruoti nyčiškojo moralisto, simboliais apraizgytus, ditirambus.

Whilde‘as nelanksto ir rašo, kad „jūs veltui vaikotės prasmės“. Jos čia nėra. Bet makaronams tai nerūpi. Jie dievina berniuką, Dievo namų pavainikį, katras gimdo gulbes ir regi jas, virstančias majonezu. Jie niekados neleidžia savęs sumenkinti iki makarono tarp kitų makaronų. Ir jie skaito „Zaratustra kalba makaronams“. Ir aš skaitau. Kaip tikras makaronas. Guodžiuosi, sakau, kad aš ne toks, kad man tik knieti sužinoti, kokias kalbas įstengia priimti makaronai, kaip juos įmanu vedžioti už nosies, pavergti ir valdyti. Manausi supratęs.

Tereikia paimti kokį žinomesnį veikalą, atpjauti jo struktūrą ir literatūrinius pagrindus, pridėti religijos, istorijos, biologijos, politikos, zoologijos, geografijos, žinomų vardų, techninių naujovių, sveikos gyvensenos, sarkazmo, perlenktos į banalumą parodijos ir pasitikėjimo savim, viską išplakti, pakepinti ir supilti į majonezo gamybos aparatą. Po keliolikos minučių turėsime egzotiškus ir, šiandien jau žiovulį keliančio skatinimo būti indivudualistais, makaronus, kuriuos valgydamas, žiū, gal sumuši daktaro Li ilgaamžiškumo rekordą.

Bet nereikia persisotinti, barstyti ant žemės ar drabstytis. Visos šitos septintojo Zaratustros kalbos yra laikinas dalykas. Laikas eina, ponios ir ponai. Tai, kuo tikime šiandien, rytoj bus nebemadinga. Tai, ką šloviname ir kam meldžiamės, ateities kartos atmes. Ir mums teks su tuo susitaikyti.

Užverčiau paskutinį puslapį ir lai visi perskaitytieji susitaiko — jie jau tapo nebemadingi.

—–

Informacija apie knygą: romanas, orig.- Zarathustra talar till makaronerna; [iš švedų k. vertė Rasa Baranauskienė]. – Kaunas : Kitos knygos, 2011. – 104 p. – ISBN 978-609-427-040-6